Žymūs Kauno apskrities Bajorai

Grafas Antanas Julijonas Gravrogkas - Kauno miesto burmistras

 

Grafas Antanas Julijonas Gravrogkas (Antoni Julijan Gravrock, 1880 m. gegužės 18 d. Šeduvoje, Panevėžio apskrityje, tėvas Kritupas Juozapas Karolis Gravrogkas (1839 – 1913), motina Julijona Goes (1851 – 1885), vedė Stefaniją Gruzdytę, sunus Kristupas. 1958 m. balandžio 1 d. Kaune, Petrašiūnų kapinėse) – Lietuvos inžinierius mechanikas, visuomenės veikėjas, siaurojo geležinkelio direktorius.
Kilęs iš senos riteriu von Grawrogk (Graurod, Graenrodt, Grarodt, Garderode, Greverodt) ir baronų von Goes, bei von Haren giminių. Bernard von Haren 1253 metais buvo Memel ir Kuldigos komturas. 1259 metais būdamas Livonijos (Kalavijuočių) Ordino Didžiuoju Magistru, dalyvavo Skuodo mūšyje. Gravrogkai kilę iš Rheinland-Pfalz kur XIV–XV a. užėmė aukštas pareigas. O LDK XVII a. valdė beveik visą šiaurės Lietuvą, vėliau nusigyveno ir sulenkėjo. Giminė, kaip turinti Riterio titulą minima jau IX a. 1221 metais minimi Bruder Arnold, Albert und Walter von Greverode – Rheingrafen, Herren zu Greherath, Sande, Cleve und Heithausen. 1553 metų balandžio 14 dieną, Rheinland-Pfalz krašto valdovai, Philipp von Nassau-Saarbrücken ir Philipp von Nassau-Wiesbaden-Idstein, suteikė Philipps von Grorodt paveldimą Markgrafo titulą. Vėliau, 1560 metais Philipps von Grorodt tapo Vitztum im Rheingau (Stathalter), juo buvo iki gyvenimo galo 1567 metais. Jo anūkui, Christoph Georg von Grawrogk, 1628 metais Švedijos Karalius Gustav II Adolf patvirtino paveldimą grafo titulą. [1]
Mokėsi Telšių mokykloje, 1892–1893 m. Mintaujos gimnazijoje, 1899 m. baigė Šiaulių gimnaziją. 1900 m. įstojo į Peterburgo universiteto Matematikos fakultetą, tačiau jame mokėsi neilgai. 1903 m. įstojo ir 1910 m. baigė Peterburgo technologijos institutą. Studijų metais dalyvavo lietuvių studentų organizacijų ir Lietuvos socialdemokratų partijos veikloje. 1910 m. Peterburge vedė bajoraitę Stefaniją Gruzdytę-Gruzdz (1884–1977), 1925 m. susilaukė sūnaus Kristupo (Christoph von Grawrock). Dirbo inžinieriumi Jekaterinoslavo metalurgijos fabrike, 1916–1919 m. Smolenske.
1920–1958 m. gyveno Kaune.
1920 m. iš Rusijos grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Kaune. Pradėjo dirbti geležinkelių sistemoje. 1922 – 1924 m. ir 1944–1950 m. Kauno universiteto Technikos fakulteto Technologijos katedroje dėstė metalų technologiją, vėliau studentams mechanikams – medžio technologiją ir malūnus. Nuo 1930 m. – VDU docentas.
Pasižymėjo kaip aktyvus visuomenės veikėjas. Ilgus metus buvo Lietuvos šaulių sąjungos vicepirmininkas. 1923 m. buvo vienas pagrindinių Klaipėdos krašto sukilimo organizatorių. 1932 – 1933 m. ėjo Kauno miesto burmistro pareigas. Po karo dėstė KVU (nuo 1950 m. – KPI). 1952 m. jam suteiktas KPI docento vardas.
Rašė straipsnius „Varpui“, „Skardui“, „Naujajai gadynei“, fakulteto žurnalui „Technika“, taip pat „Vilčiai“, „Trimitui“ (pastarąjį redagavo), „Lietuvos aidui“. Parašė studijas: „Lietuvos pramonė“ (1925), „Reaktingųjų vandens turbinų darbo rato apskaičiavimas“ (1939), „Reaktyvinių vandens turbinų analitinio skaičiavimo būdas“ (1945), vadovėlį „Metalų technologija“ (1926).
Apdovanotas DLK Gedimino 3-ojo laipsnio ordinu (1928), Klaipėdos krašto išvadavimo sidabriniu skydu, Šaulių žvaigžde.
1932 m. buvo išrinktas Kauno miesto burmistru. [2]

Įvertinimai
1. 1928 m. LDK Gedimino 3 laipsnio ordinas
2. Klaipėdos krašto išvadavimo sidabrinis skydas
3. Šaulių žvaigždė
4. Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius (po mirties 2016-09-29)

1990 m. Dainavos mikrorajone buvusi P. Varkalio gatvė pavadinta A. ir J. Gravrogkų vardu (Kauno m. mero 1990-12-28 potv. Nr. 897).

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:
1. Kauno burmistro genealogija // Lietuvos žinios, 1932-01-20, 5 psl.
2. Kauno miesto burmistru išrinktas inž. Antanas Graurogkas // Lietuvos žinios, 1932-01-19.
2. Antanas Gravrogkas. – Portr. // Aleksote paliktos pėdos / Aldona Kairienė. – Kaunas, 2002. – P. 69–70.
3  A. ir J. Gravrogkų g. – Portr. // Kaunas: gatvės ir žmonės. – Kaunas, 2001. – P. 63.
4. Strikulienė, Olava. Broliai Antanas ir Julijonas Gravrogkai. – Iliustr. // Kauno laikas. – 1991, vas. 9, Nr. 27, p. 3.

[Grįžti↑]


Bajoras Vladas Putvinskis - Pūvis

PUTVINSKIS - PŪTVIS VLADAS (1873-10-06 Rygoje – 1929-03-05 Kaune), bajoras, Lietuvos Šaulių sąjungos kūrėjas, tautos ideologas, literatas. 1919–1923 m. gyveno Kaune. 1919 m. pradžioje atvyko į Kauną ir įstojo į M. Šalčiaus vadovaujamą partizanų būrį, kuris veikė kaip sporto sąjungos šaulių skyrius. V. Putvinskis lankė besikuriančius Lietuvos kariuomenės būrius, sudarinėjo jų veiklos planus, iš vokiečių pirko ginklus. Birželio 27 d. įkūrė pirmąjį šaulių būrį Kaune, įsteigė ginkluotą visuomeninę organizaciją Lietuvos Šaulių sąjungą ir jos suvažiavime 1919 09 20 buvo išrinktas pirmininku. Jis nustatė organizacijos struktūrą ir principus, sukūrė ideologiją, pagal kurią šauliai globoja istorines vietas, mini sukaktis, rūpinasi patriotiškumo palaikymu. Po metų įsteigė šaulių žurnalą "Trimitas", kurį redagavo M. Šalčius. 1922 m. V. Putvinskis - Pūtvis kuriam laikui buvo pasiųstas į Klaipėdą ruošti sukilimo. Išsiskyrus jo ir Krašto apsaugos ministro nuomonėms, 1923 m. iš Kauno pasitraukė į savo ūkį Graužikuose ir pavyzdingai ūkininkavo. 

1928 m. buvo apdovanotas DLK Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu.
Be šaulių veiklos rūpinosi mokyklomis, blaivybe. 1928 06 18 šaulių atstovų suvažiavime V. Putvinskis buvo išrinktas Lietuvos šaulių sąjungos garbės pirmininku ir nuolatiniu centro valdybos nariu. Rašė straipsnius leidiniams "Lietuvos aidas", "Trimitas", "Lietuvos ūkininkas" ir daugeliui kitų. Samprotavo apie tautą, aiškino kultūros reikšmę jai. Buvo išleisti jo Rinktiniai raštai, 2 t. (Kaunas, 1933). Minint 100-ąsias jo gimimo metines, visa jo kūryba buvo surinkta ir JAV išleista knyga "Vladas Putvinskis - Pūtvis. Gyvenimas ir parinktieji raštai" (Čikaga, 1973).
Skulptorius Bernardas Bučas sukūrė biustą (1933–1934 m.), skulptorius Petras Rimša – jam skirtus medalioną ir medalį (1939 m.): "Vladas Putvys - Putvinskis (1873–1929) Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjas". Toronte (Kanada) veikia jo vardo šaulių kuopa. Šilo Pavėžupio dvare (Kelmės r.) pakabinta jam skirta memorialinė lenta, pastatytas paminklinis akmuo. 2004 m. buvo išleistas meninis vokas "Šaulių sąjungai 85. Vladas Pūtvis - Putvinskis" (dail. Gediminas Karpavičius).
Lietuvos šaulių sąjunga išleido Algimanto Liekio sudarytą knygą "Šauliškumas, tautiškumas ir Lietuvos nepriklausomybė" (Vilnius, 1993), skirtą V. Putvinskio - Pūtvio 120-osioms metinėms. Šiaulių "Aušros" muziejaus darbuotoja Irena Nekrašienė parengė leidinį "Vlado Putvinskio - Pūtvio laiškai" (Šiauliai, 2003).
1940 m. Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje (K. Donelaičio g. 64) pastatyta Knygnešių sienelė, kurioje įamžinti 100 labiausiai nusipelniusių knygnešių. II lentoje "Pasižymėję knygų skleidimo organizatoriai" greta kitų pavardžių įrašyta: "Putvinskis Vladas, dvarininkas". 1950 m. paminklas nugriautas. 1997-06-07 atstatytas (archit. Liucijus Dringelis).
1931 m. Naujamiestyje esančią Kalnų gatvę nutarta pavadinti V. Putvinskio vardu (1931-09-24 Kauno m. tarybos nut. Nr. 24). 1945 m. gatvei suteiktas S. Nėries vardas. 1990 m. grąžintas ankstesnysis pavadinimas (Kauno m. mero 1990-10-24 potv. Nr. 530).
nuotrauka 1938-11-23 Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje atidengtas jo paminklinis biustas su įrašu: "Vladas Putvis-Putvinskis. 1873–1929. Šaulių sąjungos kūrėjas. Pirmasis pirmininkas ir viršininkas" (skulptorius Bernardas Bučas). Sovietmečiu sunaikintas, o 1990-02-16 atkurtas (skulptorius Zenonas Survila).

Šaltinis: http://atminimas.kvb.lt


Straipsnius galite paskelbti susisiekus su svetainės administratoriumi: tel. nr.: 8 683 90747, skype: live:krivickas_1, el. p.:    Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, norint jį peržiūrėti. .

[Grįžti↑]

Lapkritis 2017
Pr A T K P Š S
30 31 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 1 2 3

Dabar svetainėje 69 svečių ir narių nėra

Kaunas Nobility Society

MŪSŲ KAUNO APSKRITIES BAJORŲ DRAUGIJA - tai asociacija vienijanti žmones, kurių protėviai buvo bajorai ir yra teisėta Lietuvos bajorystės paveldo perėmėja. Lietuvos bajorija, valdžiusi ir gynusi Lietuvos valstybę, susiformavo daugiau nei prieš 600 metų.

Siekiame populiarinti Lietuvos Karalystės, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Kauno krašto bajorijos istorinį paveldą ir tradicijas.
Savo aktyvioje veikloje diegiame teisingumo, garbės, orumo, kilnumo ir pareigos principus.

Svarbiausia pagarba ir meilė Lietuvos valstybei, tautai, jos istorijai, kalbai, kultūrai, šeimai, krikščioniškosioms vertybėms.

Esame atviri pasiūlymams prisijungti prie pilietinių akcijų, iniciatyvų ir renginių.

Jūs galite asociaciją paremti, visi reikalingi duomenys čia.

III-asis Lietuvos Statutas
(galiojęs 1588 - 1840)

 [Valstybė] [Organizacijos]

[Įm.:Gavyba Statyba Technika 

Finansai Apsauga Sveikata

Kelionės Nakvynė Reginiai

Žiniasklaida   Informatika]

[Mokslas:Institutai Universitetai

Kolegijos Gimnazijos Kita]

logotipas

Logotipo kodas/failas