2017-08-18 - 2017-08-22 narių viešnagė Vokietijoje
2017-08-18 - 2017-08-22 dienomis LDK atmintį puoselėjančių organizacijų (LDK KS, LDK KPB, Šv.Adalberto-LDK-Riterių Ordino, KABD) atstovai lankėsi Vokietijoje. 1876 metais įkurtos Bavarijos katalikų kilmingųjų bendrijos (Genossenschaft katholischer Edelleute in Bayern e.V.) dabartinio Prezidento Franz-Josef Freiherr von der Heydte pakviesti Lietuvos atstovai dalyvavo iškilmingame kasmetiniame renginyje, kuris vyko Oberpfalz apskrityje ir prasidėjo šv. Mišių auka St. Quirin bažnyčioje. Dalyvių susirinkimas ir šventė vyko bendrijos viceprezidentės Elisabeth Freifrau Reisner v. Lichtenstern giminės rūmuose (Schloss Neusath). Lietuvos Kilmingųjų organizacijų atstovai buvo iškilmingai pristatyti, susirinkusieji įdėmiai klausėsi Artūro Giedraičio sveikinimo kalbos ir pranešimo apie Lietuvos ir jos Kilmingųjų luomo istoriją, dar viduramžiais egzistavusius tamprius ryšius su Europos valstybėmis, atsiradusius tuokiantis LDK bei Lenkijos ir Europos valdančiųjų šeimų nariams. Susirinkusiems gerai žinoma LDK Valdovų Gediminaičių dinastija. Pokalbiuose buvo pabrėžta, kad Lietuvos ir Vokietijos Kilminguosius vienija bendras istorijos žinojimas, taip pat pastangos saugoti šeimos, giminės, valstybės senąjį paveldą. Sutarta, kad prasmingas yra tolimesnis Lietuvos ir Vokietijos organizacijų bendradarbiavimas, ypač tarp jaunųjų narių. Grafas Anton von Gravrock bendrijos vadovams įteikė LDK Atminties organizacijų insigninius ženklus.
Lietuvos atstovai buvo pakviesti aplankyti kelias istorines giminių pilis.
Iškilmingi pietūs surengti Lichtenšteino pilyje (Schloss Lichtenstein, Baden-Württemberg). Pasakojama, kad nuo XI a. valdomą giminės pilį, protėvis Graf Wilhelm von Württemberg nutarė atstatyti XIX a.pradžioje, įkvėptas rašytojo Wilhelm Hauff romano "Lichtenstein" (1826). Dabartinio pilies šeimininko Wilhelm Albert Herzog von Urach Graf von Württemberg sūnus Karl Philipp Fürst von Urach papasakojo šeimos ir pilies istoriją, parodė gausias ginklų, amunicijos, relikvijų, dokumentų kolekcijas. Dauguma eksponatų – XIV-XV a.
Bavarijoje, Niederaichbach rūmuose (Schloss Niederaichbach – Landshut), šeimininkai
Karl Anselm Fürst von Urach, Graf von Württemberg su žmona Uta Maria Fürstin von Urach pakvietė mus bendrai vakarienei su gimine. Kalbėta apie turtingą jų šeimos ir mūsų valstybių istoriją, pabrėžta būtinybė saugoti istorinį paveldą. Beje, ši Kilmingųjų šeima dosniai aukoja Kauno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios atstatymui.
Buvo organizuotos ekskursijos į Miuncheną, aplankant Bavarijos Karalių pilį ir parką (das Schloss und Schlosspark Nymphenburg), bei istorinį Bavarijos miestelį Landshut, apžiūrint senamiestį, bažnyčią (St. Martinskirche), Trausnitz pilį (Burg Trausnitz). Mieste išlikęs reikšmingas LDK istorinis pėdsakas. 1475 metais vyko didžiulė vestuvių puota: Bavarijos-Landshuto valdovas Herzog Georg der Reiche von Bayern-Landshut (1455-1503) vedė LDK Valdovo Gedimino proproanūkę Jadvygą Jogailaitę (1457- 1502), Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio ir Lenkijos Karaliaus Kazimiero IV Jogailaičio (1427 - 1492) dukrą. Sakoma, kad šventė trukusi devynias dienas, svečių susirinkę 9 tūkstančiai, o visi miestelėnai ir atvykėliai buvę dosniai vaišinami... Šiais laikais mieste kas ketveri metai vyksta įspūdinga šventė - šių vestuvių teatralizuota rekonstrukcija.
Kaip toli šuoliavo Lietuvos Vytis... Lichtenšteino pilies sienoje įamžintas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio ir Lenkijos Karaliaus Kazimiero IV Jogailaičio atminimas – skulptūra ir herbas. Pastebėję jame Vytį, pakvietėme trumpai istorinei diskusijai ir pilies šeimininką Karl Philipp Fürst von Urach. Kunigaikštis pripažino, kad daugelį kartų praeidavęs pro šią vietą, nepastebėjo Vyties, tačiau nuo šiol šis herbas jam primins ne tik mūsų viešnagę, bet ir Lietuvos Valstybę...
Nuotrauka Nr. 1. Su Bavarijos katalikų kilmingųjų bendrijos vadovais. Iš kairės Kristina Giedraitienė, Artūras Giedraitis, Elisabeth Freifrau Reisner v. Lichtenstern, Franz-Josef Freiherr von der Heydte, Izabelė von Gravrock, Grafas Anton von Gravrock, Grafienė Violeta von Gravrock.
Nuotrauka Nr. 2. Su Niederaichbach rūmų šeimininkais Uta Maria Fürstin von Urach (trečia iš kairės) ir Karl Anselm Fürst von Urach, Graf von Württemberg (ketvirtas iš kairės).
Nuotrauka Nr. 3. Prie Niederaichbach rūmų (Schloss Niederaichbach-Landshut).
Nuotrauka Nr. 4. Susitikimas su Kilmigaisiais: Curt-Hildebrand von Einsiedel Wolftitz (trečias iš kairės), Uta Maria Fürstin von Urach (ketvirta iš kairės), Amelie von Einsiedel - Wolftitz Fürstin von Urach, Gräfin von Württemberg (penkta iš kairės), Karl Anselm Fürst von Urach, Graf von Württemberg (stovi pirmas iš dešinės).
Nuotrauka Nr. 5. Prie Lichtenšteino rūmų (Schloss Lichtenstein, Baden-Württemberg).
Nuotrauka Nr. 6. LDK Kazimiero IV Jogailaičio skulptūra ir herbas (Schloss Lichtenstein, Baden-Württemberg).
Nuotrauka Nr. 7. Su Lichtenšteino rūmų šeimininku Karl Philipp Fürst von Urach (sėdi gale stalo).
Nuotrauka Nr. 8. Lichtenšteino rūmai (Schloss Lichtenstein, Baden-Württemberg).
Kauno apskrities Bajorų draugijos narys Artūras Giedraitis
Neogotikinę Lichtenšteino pilį 1842 m. pasistatė kunigaikštis Wilhelmas I von Urachas (Mindaugo II tėvas), istorijų apie kilnius riterius mėgėjas, įkvėptas Wilhelmo Hauffo romano "Lichtenstein", to paties W.Hauffo, kurio pasakos "Nykštukas nosis", "Spesarto smuklė", "Šaltoji širdis", "Vaiduoklių laivas" ir kt. žinomos ir Lietuvoje. Mirus pirmajai žmonai, Wilhelmas I von Urachas vedė Monako princesę Florestiną Grimaldi. Ji buvo Wilhelmo II von Uracho (Mindaugo II) motina. Lietuviams Wilhelmo II von Uracho kandidatūrą 1917 m. pasiūlė Vokietijos Reichstago deputatas Matthias Erzbergeris. Jis buvo kilęs iš Württembergo karalystės, kuri iš kitų Vokietijos žemių išsiskyrė tolerancija ir liberalumu. Lietuvai tuo metu grėsė pavojus tapti Vokietijos provincija, ir vienintelis dalykas, kurio šioje situacijoje galėjo imtis Lietuvos Taryba - pačių pasirinkto karaliaus paskelbimas. Smulkus Uracho kunigaikštukas tam puikiai tiko. Einant trumpiausiu genealoginių tyrimų keliu, jis netgi buvo 14-tos kartos Gedimino palikuonis. 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba, atkurdama Lietuvos valstybę, labiau orientavosi į monarchiją. Respublika Lietuva buvo paskelbta tik 1920 m. gegužės 15 d., kai susirinko Steigiamasis Seimas. 1918 m. liepos 11 d. Lietuvos Taryba pakvietė Wilhelmą II von Urachą į Lietuvą ir pateikė jam gausybę sąlygų: valdyti tik kartu su demokratiškai renkamu parlamentu, ministrus ir aukštuosius pareigūnus skirti tik iš lietuviškai kalbančių Lietuvos žmonių, gyventi Lietuvoje ir nebūti užsienyje daugiau kaip du mėnesius be parlamento sutikimo, leisti savo vaikus į lietuvišką mokyklą. Mindaugas II šias sąlygas priėmė ir nedelsdamas ėmė mokytis lietuvių kalbos. Vokiečių valdžia Lietuvos karaliaus išrinkimą sutiko labai priešiškai - kaip Lietuvos Tarybos nepaklusnumo ženklą. Pradėjus aiškėti, kad Vokietija karą pralaimi, Mindaugo II išrinkimas pasidarė nebeaktualus. 1918 m. lapkričio 2 d. Lietuvos Valstybės Taryba nutarimą išrinkti Uracho hercogą Lietuvos karaliumi sustabdė, ir jis išvyko į Vokietiją. Mirė 1928 m., palaidotas Ludwigsburgo pilies bažnyčioje. Daugiau pilies vaizdų: https://www.schloss-lichtenstein.de/de/galerie