Legitimacija

 

Kauno apskrities Bajorų draugijos (toliau - KABD) tikruoju nariu gali būti tik legitimuotas Lietuvos bajoras, užpildęs prašymą priimti į Kauno apskrities Bajorų draugiją ir sumokėjęs nario mokestį už einamuosius metus, neturintis įsiskolinimų. Legitimuotis gali kiekvienas Lietuvos Respublikos ar užsienio pilietis, kuris yra tiesioginis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės arba gyvenusių Lietuvoje iki 1918 m. bajorų palikuonis vyriškąja arba moteriškąja linija, jei jam sukako 18 m. Bajorystė yra perduodama, todėl negali legitimuotis vaikai ir anūkai, jei nesilegitimavo esantys gyvi jų tėvai ar seneliai. Jei jie mirę, būtina bylose pateikti jų mirties liudijimus. Negali legitimuotis palikuonys tų asmenų, kurie perėjo į valstiečių luomą - prieš 1917 m. bajoraitės ištekėjusios už nekilmingojo.

Kauno apskrities Bajorų draugijos legitimuojamieji dokumentus pateikia Legitimacijos komisijos pirmininkei Aleksandrai Gudžinskienei, tel. n. 8 37 777922, d. 8 37 345917, mob. 8 688 26545, el. p.:  Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, norint jį peržiūrėti. , kartu aptariami dokumentai. [Kontaktai]

Norėdami įstoti į Kauno apskrities Bajorų draugiją turite užpildyti du pareiškimus: legitimacijai ir narystei. Atsisiųsti pareiškimus

Dokumentų išdėstymo bajorystės pripažinimo byloje seka

1. Byloje esančių dokumentų sąrašas - bylos turinys, nurodant psl.
2. Nustatytos formos prašymai legitimacijai ir įstojimui į Kauno apskrities Bajorų draugiją, bei LBKS su nuotraukomis
3. Trumpas gyvenimo (autobiografija) ir giminės aprašymas arba archyvo išvada.
4 Pretendento paso kopija (32-33 lapai).
5. Giminės genealogijos schema.
6. Pretendento gimimo liudijimas.
7. Pretendento santuokos liudijimas (moterims).
8. Kiti gimimo, santuokos, mirties liudijimai, įrodantys pretendento giminystės ryšį su paskutiniuoju protėviu, kurio bajorystė ir herbas patvirtinti archyviniu giminės kilmės dokumentu.
9. Archyviniai giminės kilmės dokumentai, sudaryti luominių organizacijų, įrodantys giminės bajorišką kilmę ir herbą.
10. Spalvotas giminės herbo atvaizdas, herbo aprašymas.
11. Kiti turimi dokumentai, susiję su bajorystės įrodymu pateikiami pretendento nuožiūra.
12. Diplomo kopija (turintiems aukštąjį išsilavinimą arba mokslinį laipsnį).
13. Raštiškas sutikimas pasinaudoti archyviniais dokumentais, jei jie gauti ne legitimuojamojo asmens vardu.
14. Pensininko, moksleivio ar studento pažymėjimas mokėjimo nuolaidai gauti.

Naujai legitimuojamiems nariams (įeina stojamasis, legitimacijos, Bajorystės pripažinimo aktų pagaminimo ir einamųjų metų nario mokesčiai):

Bendras mokestis 145 €  - dirbantiems.
Pensininkams, studentams ir moksleiviams numatyta nuolaida: bendras mokestis 90 €.

Pirmiausia sumokamas 30 € mokestis už legitimaciją. Legitimacijos tarybai priėmus sprendimą, legitimuotus narius tvirtina artimiausias Senatas. Patvirtinus išrašomas legitimacijos tarybos protokolas ir legitimuoti nariai skelbiami svetainėje.

Sužinojus, kad asmuo legitimuotas, reikia nedelsiant sumokėti likusius 115 € (pensininkams ir studentams - 60 € ) už akto pagaminimą, stojamąjį ir einamųjų metų nario mokesčius.

Mokesčius priima ir šiais klausimais konsultuoja Kauno krašto kanclerė Jovita Antanaitienė tel. 8 687 11 241.

Daugiau skaityti «Legitimacija», «Legitimacijos tarybos reglamentas», «Bajoro priesaika», «Bajorystės pripažinimo aktas».

2016-2017 metų nauji LBKS nariai, kuriems patvirtinta bajorystė Senato sprendimu:

Legitimuota 2017-04-22
Legitimuota 2017-01-28
Legitimuota 2016-09-09
Legitimuota 2016-06-23
Legitimuota 2016-04-02

Genealoginių tyrimų metu, norint surasti informaciją apie savo giminę ir grafiškai pavaizduoti giminystės ryšius genealoginėje lentelėje, būtina surinkti pagrindinius asmenų gyvenimo faktus. Pagrindiniais asmenį identifikuojančiais duomenimis yra laikomi asmenvardis, gimimo, santuokos, mirties datos ir vietovardžiai. Šios informacijos šaltiniais gali būti įvairūs dokumentai: krikšto, santuokos, mirties įrašai, parapijiečių sąrašai, dvarų inventoriai, gyventojų surašymų duomenys ir kt.
Pagrindinė genealoginių šaltinių saugykla mūsų šalyje yra Lietuvos valstybės istorijos archyvas (Mindaugo g. 8, Vilnius). Čia yra sukaupta beveik visų Vilniaus, Seinų, Telšių (Žemaičių) XVIII–XX a. pirmos pusės, Panevėžio, Kauno, Kaišiadorių, Vilkaviškio Romos katalikų vyskupijų bažnyčių 1924–1940 m. bažnytinės krikšto, santuokos ir mirties metrikų knygos, kitų tradicinių Lietuvos religinių konfesijų (stačiatikių, sentikių, judėjų, evangelikų-reformatų, evangelikų-liuteronų, musulmonų, karaimų) gimimo, santuokos, ištuokos ir mirties metrikų knygos, civilinės metrikacijos įstaigų dokumentai (1940–2007 m.), Vilniaus gubernijos bajorų deputatų susirinkimo kanceliarijos, Vilniaus ir Kauno gubernijų apskričių bajorų vadovų ir bajorų globos įstaigų, Augustavo gubernijos bajorų vadovo dokumentai, privačių asmenų, šeimų ir giminių archyvai.

Lietuvos valstybės istorijos archyve saugomi XVIII–XX a. pagrindiniai genealoginiai šaltiniai:
Įvairių religinių konfesijų gimimo, santuokos, ištuokos ir mirties metrikų knygos,
Priešvedybinių apklausų knygos,
Parapijiečių sąrašai,
Bajorystės patvirtinimo aktai,
Bajorų šeimų sąrašai,
Dvarų inventoriai,
Revizijų sąrašai,
Gimimo, santuokos, ištuokos, mirties civilinės registracijos įrašai ir kt.
Dokumentai, priėjimo prie kurių neriboja įstatymai, yra prieinami archyvo dokumentų originalų ir mikrofilmų skaityklose. Archyvo intranete skelbiamos ir archyvo skaitykloje prieinamos įvairių bažnyčių bei bajorų įstaigų fondų 4758 bylų skaitmeninės kopijos.
Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomi pagrindiniai XX a. genealoginiai šaltiniai:
Lietuvos Respublikos piliečių vidaus ir užsienio pasai,
Lietuvos Respublikos savanorių, šauktinių, kareivių ir karininkų dokumentai,
Žemės reformos dokumentai,
Mokytojų, mokinių ir studentų asmens bylos,
Priverstiniams darbams į Vokietiją išvežtų asmenų dokumentai,
1942 m. ir 1959 m. gyventojų surašymo dokumentai ir kt.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prieigą prie daugelio Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomų XX a. genealoginių šaltinių riboja teisės aktai.

Lietuvos ypatingasis archyvas
Archyvas saugo 1940–1941; 1944–1990 m. NKGB­-MGB-KGB, NKVD-MVD dokumentus: už politinius motyvus teistų asmenų baudžiamąsias bylas, 1941; 1944-1954 m. iš Lietuvos į TSRS atokius rajonus ištremtų asmenų tremties bylas, II pasaulinio karo metais į Vokietiją prievarta išvežtų ir po karo filtraciją praėjusių asmenų filtracines bylas, asmenų, išvykusių iš Lietuvos nuolat gyventi į užsienį, migracines bylas. Lietuvos TSR miestų ir rajonų milicijos skyrių Pasų stalų 1945–1954 m. dokumentus apie pasų ir kitų dokumentų išdavimą, keitimą ir pan.
Archyve taip pat saugomi sovietinių partizanų, II pasaulinio karo metais veikusių Lietuvos teritorijoje, dokumentai, dokumentai apie Lietuvos gyventojų evakuaciją į TSRS gilumą II pasaulinio karo metais, būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje 1944–1990 m. patvirtinantys dokumentai, 1919–1991 m. Lietuvos komunistų partijos ir Lietuvos Lenino komunistinio jaunimo sąjungos narių asmens bylos,
Genealoginiai šaltiniai saugomi ne tik valstybės archyvuose, bet ir bibliotekose bei muziejuose: Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje saugomos kai kurių Romos katalikų bažnyčių metrikų knygos ir 230 asmenų fondų, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje saugomos Vilniaus arkivyskupijos kai kurių bažnyčių metrikų knygos bei Lietuvos dvarų inventoriai, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomos kai kurių Telšių (Žemaičių) vyskupijos bažnyčių metrikų knygos.

Elektroninės saugyklos
Atliekant genealoginius tyrimus dažnai naudojamasi įvairių duomenų bazių, virtualių archyvų informacija. "Epaveldas" www.epaveldas.lt – didžiausia Lietuvoje duomenų bazė, kurioje galima rasti genealoginės informacijos. Portalo duomenų bazėje šiuo metu galima rasti 91 Lietuvos Romos katalikų bažnyčios 2312 metrikų knygų, kurios apima laikotarpį nuo 1599 iki 1940 metų, skaitmeninius vaizdus. Bylų skaitmeninimas tęsiamas, tad duomenų bazė nuolat papildoma. Visą skaitmenintų ir planuojamų skaitmeninti Romos katalikų bažnyčių metrikų knygų sąrašą galima rasti Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos interneto svetainėje čia.
Pradedant genealoginę paiešką, būtina surinkti pradinę informaciją: kada, kur gimė, kelintas vaikas šeimoje buvo pasirinktas asmuo, kokioje bažnyčioje pakrikštytas; kada, su kuo, kokioje bažnyčioje tuokėsi, kada ir kur mirė ir t. t. Šią informaciją galima sužinoti, apklausus vyresnės kartos giminaičius. Surinkta informacija patikrinama ir patikslinama, peržiūrint bažnytines metrikų knygas.
Bažnytinių metrikų knygų įrašai nuo XVII a. iki 1827 m. buvo rašomi lotynų kalba, nuo 1828 iki XIX a. vidurio – lenkų, nuo XIX a. vidurio iki 1920 m. – rusų, Pirmojo pasaulio karo metais daugelyje parapijų – vokiečių, po Pirmojo pasaulinio karo Telšių vyskupijoje – lietuvių, Vilniaus vyskupijoje – lotynų ir lenkų kalbomis. Taigi asmenvardžiai ir vietovardžiai kai kuriuose dokumentuose yra sulenkinti ar surusinti: tarkim, pavardė Arlauskas dokumentuose bus Orlowski arba Орловский, vardas Jurgis dokumentuose – Jerzy arba Георгий, Юрий; vardas Laurynas – Wawrzyniec arba Лаврентий; vietovardis Varėna – Orany arba Ораны; vietovardis Zarasai – Jeziorosy arba Ново Александровск ir t. t.
Sudarant genealoginę lentelę, rekomenduojama laikytis kelių pagrindinių taisyklių:
Giminės genealoginė lentelė sudaroma įrašant asmenų vardus, pavardes gimimo / mirties datas, pagal poreikį galima pažymėti ir gimimo vietą. 
Braižant genealoginę lentelę svarbu laikytis kartų chronologijos taisyklės, pagal kurią vienos kartos asmenys turi būti vaizduojami tame pačiame lygmenyje.
Asmenys įrašomi į genealoginę lentelę chronologiškai iš kairės į dešinę. Kairėje pusėje rašomi vyresni vaikai, dešinėje – jaunesni. Žinant asmenų chronologinio vaizdavimo taisyklę, galima nustatyti, kuris vaikas šeimoje buvo vyriausias ar jauniausias, net kai nėra žinomos tikslios vaikų gimimo datos. 
Vyriškoji giminės linija turi būti vaizduojama kairėje, o motinos – dešinėje pusėje. Matrimonialinis ryšys vaizduojamas tarp vyro ir moters, įrašant jų santuokos datą ir vietą. Šalia moters vardo būtina įrašyti jos mergautinę pavardę.

Informacija apie archyvus: http://www.archyvai.lt/lt/genealogine-paieska.html

[Grįžti↑]

Lapkritis 2017
Pr A T K P Š S
30 31 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 1 2 3

Dabar svetainėje 73 svečių ir narių nėra

Kaunas Nobility Society

MŪSŲ KAUNO APSKRITIES BAJORŲ DRAUGIJA - tai asociacija vienijanti žmones, kurių protėviai buvo bajorai ir yra teisėta Lietuvos bajorystės paveldo perėmėja. Lietuvos bajorija, valdžiusi ir gynusi Lietuvos valstybę, susiformavo daugiau nei prieš 600 metų.

Siekiame populiarinti Lietuvos Karalystės, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Kauno krašto bajorijos istorinį paveldą ir tradicijas.
Savo aktyvioje veikloje diegiame teisingumo, garbės, orumo, kilnumo ir pareigos principus.

Svarbiausia pagarba ir meilė Lietuvos valstybei, tautai, jos istorijai, kalbai, kultūrai, šeimai, krikščioniškosioms vertybėms.

Esame atviri pasiūlymams prisijungti prie pilietinių akcijų, iniciatyvų ir renginių.

Jūs galite asociaciją paremti, visi reikalingi duomenys čia.

III-asis Lietuvos Statutas
(galiojęs 1588 - 1840)

 [Valstybė] [Organizacijos]

[Įm.:Gavyba Statyba Technika 

Finansai Apsauga Sveikata

Kelionės Nakvynė Reginiai

Žiniasklaida   Informatika]

[Mokslas:Institutai Universitetai

Kolegijos Gimnazijos Kita]

logotipas

Logotipo kodas/failas