Bajorų dėmesys seneliams

 

Pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės metais, Lietuvoje pradėjo kurtis tarpukario Lietuvoje buvusios organizacijos. Tikslas buvo greičiau identifikuoti Lietuvos istoriją, suformuoti tautos mentalitetą, pakelti kultūros lygį. 1994 metais Kaune Lietuvos bajorų palikuonys įkūrė Kauno apskrities Bajorų draugiją. Pirmieji kūrėjai buvo: Janušas Kliučinskas, Irena Šulcienė, Leonas Narbutas, Jonas Monkevičius, Artūras Daujotis Rukas ir kiti. Draugijos gretose galėjo dalyvauti Lietuvos piliečiai archyviniais, bažnytiniais ar giminės išsaugotais dokumentais, įrodę savo bajorišką kilmę. Įsikūrusi organizacija išsikėlė veiklos tikslus ir uždavinius. Vienas iš prioritetinių tikslų buvo dėmesys garbaus amžiaus žmonėms. Neatsitiktinai pasirinkti buvo Kauno Panemunės senelių namai. Tuo metu juose nemažai gyveno menininkų, mokytojų bei kitų buvusių inteligentijos atstovų. Kauno Panemunės senelių namų direktorė A. Krinickienė teigiamai įvertino mūsų gerus norus ir leido lankyti senelius. Savo motiniška patirtimi bei išmintimi padėjo užmegzti draugiškus santykius, suvokti jų poreikius bei principus. Bendravimas prasidėjo minint didžiąsias metų šventes: Šv. Kalėdas, Šv. Velykas, minint Motinos dieną. Šiomis progomis senoliai buvo sveikinami, apdovanojami, vykdavo labdaros koncertai. Šiuose renginiuose aktyviai dalyvavo tuo metu buvęs vadas A. Rukas Daujotis, ilgametė kanclerė I. Šulcienė, H. Matusevičius, vėliau buvę vadai: A. Prekeris, K. K. Ignatavičius ir dabartinis vadas Andrius Krivickas.
Draugystė tesėsi.Daugiau pabendravus paaiškėjo, kad seneliai norėtų pamatyti kaip atsikuria Lietuva. Tada Kauno apskrities Bajorų draugijoje buvo nutarta, kartą metuose, Šv. Kalėdų proga, aukoti pinigų sumą už kurią seneliai galėtų pakeliauti po Lietuvą. Tradicija tęsiama iki šių dienų. Bajorų draugijos gretos augo, atsirado įvairių profesijų atstovų. Daug gydytojų, kurie mielai skaitė paskaitas, dalinosi savo įgytomis žiniomis, jau iš viso pasaulio konferencijų. Šioje Draugijoje daug iškilių menininkų, dailininkų, fotografų, šokėjų, dainininkų, aktorių, muzikos pedagogų. Šitie bajorų palikuonys neliko abejingi senelių namų gyventojams. Kiekvienas savitai įnešė asmeninį indėlį. Iškilūs Kauno kultūros atstovai S. Jurskytė - Akstinienė ir D. Akstinas gerai pažįstami senelių namuose. S. Jurskytė - Akstinienė yra pirmojo Lietuvos radijo direktoriaus dukra. Ji įspūdingai papasakojo apie Lietuvos radijo kūrimo istoriją. Seneliai parodė didelį susidomėjimą ir pateikė daug klausimų. Labai profesionaliai paruoštą paskaitą skaitė D. Akstinas apie K. Donelaičio kūrybos reikšmę šiandien. Paskaita apie tremtinę Emiliją Dirsytę, kuri kūrė maldas, telkė mergaites tremtyje melstis, už ką buvo kankinama ir mirė tremtyje. Likusių tremtinių dėka jos sukurtos maldos ir giesmės pateko į užsienį ir buvo išleista maldaknygė, kuri išversta į penkiolika kalbų ir paplito po visą pasaulį. Dailininkė E. Ivaškevičiūtė išpuošė senelių namus savo tapytais paveikslais. Ji pravedė dailės ciklą "Piešiu kartu su seneliais", pasakojo apie meno subtilybes. Muzikinio teatro solistė T. Chmeliauskaitė savo skambiu balsu atliko Šopeno ir Maniuškos kurinius. Akomponuojant pianistei V. Daugirdienei koncertavo: Muzikinio teatro solistas J. Malikonis ir smuikininkė M. Neniškytė. Kauno I-os muzikos mokyklos mokytoja O. Šikšnienė su kanklininkėmis, su meile laukiamos senelių. Kanklių muzika seneliams labai patinka, o mergaitės džiaugiasi šiltu priėmimu. Kanklininkės kartu su seneliais lankėsi Seime, koncertavo, dalyvavo ekskursijoje Seimo rūmuose. Visų kartų bajorų atstovai šiltai ir nuoširdžiai bendrauja su senelių namų gyventojais ir Dienos centro lankytojais. Labai reikalingos ir mėgstamos senelių medikų paskaitos. Bajorų pastangų dėka ne kartą apie infekcines ligas ir jų profilaktiką skaitė profesorius - infekcionistas A. Laiškonis. Ortopedijos problemas populiariai ir suprantamai aiškino, nagrinėjo, atsakinėjo į klausimus daktaras R. Rimdeika. Gydytojas - urologas Ž. Gudžinskas aiškino seneliams apie urologines ligas, kurios yra neišvengiamos senatvės palydovės. Didelį vaidmenį šioje veikloje vaidina Šv. Jurgio bažnyčia. Jos atstovas Kauno apskrities Bajorų draugijos kapelionas Paulius Saulius Bytautas. Kunigas P. S. Bytautas yra ir vienuolyno gvardionas. Kasmet senelių namų Dienos centro lankytojai už Šv. Kūčių stalo sėda palaiminti kunigo P. S. Bytauto arba kitų Šv. Jurgio bažnyčios kunigų. Kelis kartus per metus vienuolyno salėje, po Šv. mišių parapijiečiai pakviesti kunigo P. S. Bytauto žiūrėjo Panemunės senelių namų Dienos centro Dramos studijos vaidinamus spektaklius: S. Kymantaitės - Čiurlionienės "Kuprotą oželį", K. Binkio "Blogai kad gerai", J. Žemaitės "Trys mylimos". Paramą seneliams tęsia Kauno apskrities bajorų draugijos vadas Andrius Krivickas.


Šią labdarinę veiklą jau daugiau kaip dešimtmetį organizuoja ir yra atsakinga straipsnio autorė Kauno apskrities Bajorų draugijos Legitimacijų komisijos pirmininkė Aleksandra Gudžinskienė.

Bajorų giminių ir herbų aprašymai

 


 SEKLIUCKIŲ GIMINĖS GENEALOGIJA

Paruošė: Kauno apskrities Bajorų draugijos narys Vitolis Sekliuckis, herbas Girnų akmuo (lenkiškai ‑ Paprzyca)

1. Pavardės kilmė ir rašyba

Pavardė Sekliuckis, kaip suprantama iš /1, 2, 3/ pateiktos medžiagos apie šios giminės kilmę ir istoriją, yra susijusi su kilmingais žmonėmis, kurie prieš 1228 metus atvyko į Lenkijos karalystę (LK) iš Šventosios Romos imperijos (ŠRI) Čekijos ar Saksonijos teritorijos. Atvykėliai apsigyveno vietovėje, pavadintoje Sekliukai (lenkiškai - Siekluki). Dabartiniu metu čia esąs kaimas vadinamas Senaisiais Sekliukais (Stare Siekluki), esantis Mazovijos (Mazowieckim) vaivadijoje, Białobrzeskim paviete. Šie žmonės nusipelnė tarnaudami tuometiniam Lenkijos valdovui Boleslovui V Droviajam. Tikėtina, kad karalius šias žemes jiems dovanojo už gerą tarnybą (autoriaus prielaida). Tuo metu (13 a.) žmonės dar neturėjo pavardžių. Jie buvo identifikuojami vardu ir kilmės vieta. Pavardės Europoje atsirado tik 15 ‑ 16 a..   

Vietovardžio Sekliukai kilmė neaiški. Jis, tikriausiai, egzistavo prieš Sekliuckių protėviams apgyvendinant šias žemes. Tačiau yra kalbininkų manančių, kad žodžio Siekluki kilmė nėra lenkiška. Pavadinimas galėjo būti perkeltas (atsineštas) iš ŠRI bei apsigyvenusiųjų suteiktas šiai vietovei. Tokią prielaidą galėtų patvirtinti ir tai, kad dabartinės Lenkijos teritorijoje yra dar dvi Sekliukais pavadintos vietovės, esančios Mazovijos ir Palenkės (Podlaskim) vaivadijose, kuriose dvarus valdė Sekliuckiai. Pirmoji išsidėsčiusi Mazovijos  vaivadijoje, Płońskim paviete. Ji seniau Abiejų Tautų Respublikoje - Lietuvos ir Lenkijos valstybėje (LLV) priklausė Wyszogrodzki pavietui. Antroji yra Palenkės vaivadijoje, Bielskim paviete. LLV ji priklausė Drohičino (Drohicki) pavietui. Reiktų pažymėti, kad ši vietovė yra buvusioje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) teritorijoje - Palenkėje, kuri nuo 1274 iki 1569 metų priklausė LDK. 1520 - 1795 metais Drohičinas buvo Palenkės vaivadijos centras.

Išvada. Sekliuckių pavardė yra susijusi su vietovardžiu Sekliukai.

Sekliuckių protėviai, atvykę iš ŠRI į LK ir LDK, ilgainiui išsibarstė po pasaulį ir apsigyveno Lietuvoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Rusijoje, JAV, Prancūzijoje ir kitose šalyse. Jų pavardė, priklausomai nuo šalies bei laikotarpio, buvo įvairiai užrašoma. Pavyzdžiui, Lietuvoje - Sekliuckis, Sekliucianas, Sekluckas, Siekluckas; Lenkijoje - Sieklucki, Sieklicki, Siekluk, Seklucjan; Sovietų Sajungoje ir Rusijoje - Siaklioutskis, Секлюцкиc, Сяклюцкиc, Секлуцкий, Секлицкий, Секлюцкий. Dabartinėse Lietuvos Respublikos istorinėse ir kitose knygose vartojama rašyba: Sekliuckis, Sekliucjan, Sekluckiai (čia, tikriausiai, buvo remiamasi šaltiniais, užrašytais lotynų kalba) bei Siekluckiai (čia, tikriausiai, buvo remiamasi šaltiniais, užrašytais lenkų kalba).

Išvada. Šios giminės žmonės turėjo ar turi pavardę su bendra šaknimi Siekl (lenkiška transkripcija) ar Sekl (lotyniška (lietuviška) transkripcija).

2. Žymesni giminės atstovai, jų sąsajos su Lietuva, veikla ir palikimas

Lietuvos Respublikoje šiuo metu gyvena šie Sekliuckiai: 10-osios kartos atstovai - Vitolis ir Danutė (Bulzgienė), 11-osios - Audrius ir 12-osios - Kristupas bei Paulius. Sekliuckių genealoginio medžio lietuviškosios šakos pradininku laikomas Leonardas Sekliuckis (Leonard Sieklucki), kuris gimė ~ 1610 m. ir valdė dvarą Sekliukuose, Drohičino paviete /2, 3/. Dabartinės Lietuvos teritorijoje Sekliuckiai valdė Bražuolės, Malachovičių, Pavlovo, Bargailių, Martinaičių, Viktorinos, Streželicos, Gornostajiškių dvarus ar palivarkus. Jų visų, išskyrus Gornostajiškių, pastatų neišliko.

Gornostajiškių dvaro ansamblis - Lietuvos Respublikos vietinės reikšmės architektūros paminklas /4, 5/. Manoma, kad seniau ši vietovė vadinosi Eišiškėmis. Vietovardis pasikeitė į Gornostajiškes 16 a., kai apylinkes pradėjo valdyti žymus LDK didikas, valstybės iždininkas I. Hornostajus. Vėliau Gornostajiškių dvaro žemė atiteko kitiems šeimininkams, tačiau vietovės pavadinimas nebesikeitė. 18 a. pab. dvaras priklausė Eišiškių maršalkai Stanislovui Marcinkevičiui. Jo užstatytą dvarą 1798 m. už 160000 auksinų nusipirko Eišiškių maršalka Juozas Sekliuckis (Jozef Sieklucki)19 a. pirmoje pusėje Sekliuckiai sukūrė naują ansamblį su mūriniais pastatais ir parku. Dvaro rūmų fragmentas parodytas 1 pav.

 

1 pav. Gornostajiškių dvaro rūmai.

1880 m., mirus savininkui atsargos majorui Liucijonui Sekliuckiui (Lucjan Sieklucki), dvaras atiteko 4 mažamečiams sūnums. 1887 m. dvaras turėjo 1082 dešimtines (~1180 ha) žemės, iš jų 400 (~440 ha) sudarė miškai ir pelkės /5/. Sovietai Sekliuckių turtą nacionalizavo, o dvaras daugelį sovietų valdžios metų buvo kolūkio "Lenino priesakai" centras /3/. 1982 m. kolūkio lėšomis ir jo pirmininko Broniaus Skiauterės iniciatyva priešais rūmus atidengtas paminklas lietuvių raštijos pradininkui Stanislovui Rapolioniui, kilusiam iš Eišiškių /5/. Deja, atgimimo metais buvo pavogtas paminklo bronzinis biustas.

Tikėtina, kad Sekliuckiai buvo vieni iš Eišiškių bažnyčios fundatorių. Eišiškių bažnyčios šventoriuje yra, kaip rašoma /6/, romantiškos kapinės, kuriose ypač išsiskiria dvarininkų Sekliuckių kapai (žr. 2 pav.). Čia palaidoti šios giminės atstovai Vincentas Sekliuckis (Wincent Sieklucki), jo žmona Marija, jų sūnus Liucijonas ir kiti. Juos trumpai apibūdinsime. Liucijonas Sekliuckis (1823 – 1880) baigęs karo institutą tarnavo kariuomenėje. Pradėjo tarnybą 1842 m. Lietuvos ulonų pulke. Baigė tarnybą 1874 m. būdamas majoras. Apdovanotas ordinais ir medaliais. Baigęs karinę tarnybą gyveno Vilniuje /3/. Liucijono tėvas Vincentas 1820 m. paveldėjo Gornostajiškių dvarą iš savo tėvo Juozo, nupirkusio, kaip minėta, šį dvarą. Vincentas Sekliuckis (1793 - ~1864) buvo Lydos miesto teismo pirmininkas. Už paramą 1863 m. sukilėliams, kurią teikė Vincentas Siekliuckis, caro valdžia dvarą sekvestravo /3, 7, 8/. Vincento žmona - Marija (Ona) Jundzilaitė (Maria (Anna) Jundzill) (~1790 – 1844), jos herbas "Gulbinas" (Łabędź).

2 pav. Sekliuckių kapai Eišiškių bažnyčios šventoriuje.

Išvardinsime kai kuriuos Sekliuckius, kurie anksčiausiai (15 - 16 a.) buvo minimi rašytiniuose šaltiniuose. Šaltinyje /7/ aprašomi šie herbą Kuszaba turintys Sekliuckiai: a) Jonas Sekliuckis (Jan Sieklucki) (~1470 - ~1520), jo žmona – Katarzyna Bobrkowska z Bobrku (herbas Doliwa) (~1480 - ~1530); b) Jonas „Kopačius“ Sekliuckis iš Sekliukų (Jan "Kopacz" Siekliczki de Siekluki) (~1480 - ?); c) ? Sekliuckis (Sieklicki) (~1490 - ?), gyvenęs Plocko žemėje, jo sūnus - Valentas Sekliuckis (Walenty Sieklicki) (? - ~1549); d)Ona Sekliuckytė(Anna Sieklucka) (~1520 - ~1570), jos vyras ‑ Hieronim Chrościechowski z Chrościechowa (herbas Bończa) (~ 1510 ‑ ~1560); e) Sofija Sekliuckytė(Zofia Sieklucka) (~1530 - ~1570), jos vyras ‑ Stanislaw Cedrowski z Cedrowic (herbas Odrowaz) (~ 1540 - ~1590);f) Mikalojus Sekliuckis (Mikołaj Sieklucki) (~1540 - ~1590), jo žmona Barbara Brzeska (herbas Topór) (~1550 ‑ ~1600), duktė Jadvyga Sekliuckytė (Jadwiga Sieklucka) (~1580 - ~1620) bei jos vyras Maciej „Drab“ Laskowski z Laskow (herbas Trzaska) (~1540 - 1590).

Šaltinyje /9/ aprašomi (lotynų kalba) Drohičino paviete Sekliukuose gyvenę Sekliuckiai, kurių dvaro žemės ribojosi su Wygonow dvaro žemėmis. Įvairių metų įvairiuose aktuose minimi šie, taip pat Kuszaba herbą turėję, asmenys: 1543 m. - Leonardas (Leonardus), Zigmantas (Sigismundus), Stanislovas (Stanislaus) ir Adomas (Adam) Sekliuckiai (de Siekluki); 1546 m. - Motiejaus Sekliuckio (Mathiae Sieklucki) žmona Elena (Helena), Jurgio Zelepuchos (Georgii Zielepucha) duktė; 1567 m. - Elenos ir Motiejaus Sekliuckių sūnus Mykolas (Nicolaus); 1595 m. Albertas Sekliuckis (Albertus Sieklucki) - Drohičino pakamaris (succamerarius Drohiciensis) ir Bransko rotmistras (capitaneus Branscensis).

Šaltiniuose /7, 10/ minimas Jokūbas Sekliuckis (Jakub Sieklucki), kuris dar žinomas kaip Jonas Vanagas iš Sekliukų (Jan Jastrzębiec z Siekluk). Jo herbas buvo arba Jastrzebiec /7/, arba Trzaska /10/. Jonas, tikriausiai, gimė ~ 1450 m. Senuosiuose Sekliukuose, o mirė 1512/02/28 (palaidotas Krokuvos katedroje). Jo žmona Agnieszka Beata Tęczyńska, o tėvai - Jakub (Jaszek) z Siekluk (gimęs ~ 1420 m.) ir Anna z Bieździecy. Jokūbas Sekliuckis buvo žinomas karališkasis bajoras (lenk. dworzanin królewski) ir ėjo įvairias pareigas: princesės Elžbietos vyriausiojo prievaizdo (lenk. ochmistrz królewny Elżbiety); Krokuvos burggrafo (lenk. burgrabia krakowski); 1502 m. - Biecko kašteliono (lenk. kasztelan Biecki); 1505 m. ‑ kašteliono Wojnicki. 1502 m. jis pasirašė Aušvico kunigaikštystės (lenk. księstwa Oświęcimskiego) privilegijas, o 1512/02/10 (ar 1511/12/02 ) ‑ priešvestuvinę Lenkijos karaliaus ir LDK didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo ir Barboros Zapolya (Barbary de Zapolie),Vengrijos magnato Stepono Zápolya dukters, sutartį. Seimo reikalavimu, siekiant užtikrinti gynybinę sutartį ir sulaukti įpėdinio, 1512 m. Žygimantas vedė Barborą. Ji mirė po trejų metų ir susilaukė tik dukterų.

Dar vienas ankstyvasis Sekliuckių giminės atstovas yra susijęs su Lietuvos istorijos svarbiu įvykiu - pirmąja spausdinta knyga. Tai Jonas Sekliucianas (Janas Seklucjanas, Seklucianas, Sekliucjan) (Jan Seklucjan, Johann Seklucian, Seklucyan, Seclucian, Seclucianus, Ceclucian, Sekluczian, Jan z Siekluk, Sieklucki) (1500 ar 1510 – 1570 ar 1578), kuris gimė Mazovijos vaivadijoje jau minėtuose Senuosiuose Sekliukuose ar Sekliukuose /7, 11/. Nors /12/ rašoma, kad jis gimė apie 1510 ar 1515 m. Bydgoščiuje, Lenkijos šiaurėje, tačiau žymiai patikimesnis pirmasis variantas.

Jonas Sekliucianas - reformacijos veikėjas: rašytojas, knygų parengėjas ir leidėjas, liuteronų kunigas. Jis 1536 - 1538 m. studijavo Leipcigo universitete, po to pamokslavo Poznanėje. 1543 m. J. Sekliucianas atvyko į Karaliaučių, kur, globojamas Prūsijos kunigaikščio Alberto (Albrechto) Brandenburgiečio (Jogailaičių kilmės /13/), ėmėsi aktyvios leidybinės veiklos. Jis parengė ir išleido pirmuosius protestantiškus veikalus lenkų kalba - Krikščioniško tikėjimo išpažinimą (1544), Mažąjį katekizmą (1545), Didįjį katekizmą ir giesmyną (1547), Naująjį testamentą (1551 - 1553), Postilę (1556). Karaliaučiuje J. Sekliucianas artimiau susipažino ir su lietuviškos raštijos veikėjais: Abraomu Kulviečiu ir Stanislovu Rapolioniu. Pastarasis ypač rėmė kūrybinį J. Sekliuciano darbą.

Įdomus momentas - Gornostajiškių dvaro parke stovi paminklas tame krašte (netoli Eišiškių) gimusiam S. Rapolioniui. Šį dvarą valdė Sekliuckiai, tačiau, kaip minėta, tik nuo 18 amžiaus pabaigos.

J. Sekliucianas 1550 m. gavo Šv. Mikalojaus bažnyčią Šteindame (Knypavoje - Karaliaučiaus miesto rajone). 1556 m. lankėsi Vilniuje. Mirė 1578 m. Karaliaučiuje. J. Sekliuciano raštai turėjo įtakos lietuvių raštijos pradininkams, gyvenusiems ir kūrusiems Mažojoje Lietuvoje. Svarbiausia yra tai, kad 1547 m. išėjusios pirmosios spausdintos knygos lietuvių kalba - Martyno Mažvydo "Katekizmo" pagrindinė dalis buvo išversta iš lenkiško katekizmo, išspausdinto 1545 m. Karaliaučiuje, Hanso Weinreicho spaustuvėje /12, 13, 14/. Beje, toje pačioje spaustuvėje atspausdinta ir M. Mažvydo knyga.

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriaus fonduose saugomas vienintelis iki šiol žinomas šio J. Sekliuciano Mažojo katekizmo "Katechismu text prosti dla prostego ludu" egzempliorius (saugojimo šifras: L-16/61/4), į mokslinę apyvartą sugrąžintas 1997 metais. Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija Vrublevskių bibliotekoje saugomą J. Sekliuciano parengtą katekizmą pripažino regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir įtraukė į UNESCO pragramos "Pasaulio atmintis" Lietuvos nacionalinį registrą (liudijimo registracijos Nr. 25) /12/.

Toliau aprašysime žymesnius Sekliuckių giminės atstovus ‑ LLV valstybinės valdžios pareigūnus: a) jau minėtas Jokūbas Sekliuckis ‑ karališkasis dvariškis, burggrafas ir kaštelionas; b) jau minėtas Albertas Sekliuckis – Drohičino pakamaris (1595 m.); c) Vaitiekus Sekliuckis (Wojciech Sieklicki) - 1591 metais buvo Drohičino pavieto pakamaris /2, 3, 7, 8, 10/; d) Tomas Jurgis Sekliuckis (Tomasz Jerzy Sieklucki) (? - 1675) - buvo Palenkės vaivadijos Drohičino žemės pastalininkis. Valdė dvarus Gardino ir Drotcko (rus. Дротцком) pavietuose, juos 1620 m. pardavė /8/. Jis po pirmojo Chotyno mūšio (1621 m.), kuriame LDK didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus vadovaujama LLV kariuomenė nugalėjo turkus, persikėlė iš Palenkės į LDK /10/. 1671 m. buvo Lydos pavieto pataurininkis, turėjo Lydos paviete Krasulin ir Brzozowce dvarus /3, 7, 8/. Tomas Jurgis yra pradininkas vienos iš Sekliuckių giminės šakų /8/. Jo pirmoji žmona J. Zdanavičiūtė (J. Zdanowicz), o antroji - Barbora Konstancija Skorobohataitė (Barbara Konstancja Skorobohata); e) Aleksandras Sekliuckis (Aleksander Sieklucki) (? - ?) (Tomo Jurgio (žr. d)) sūnus iš pirmos santuokos (su J. Zdanavičiūte) /8, 10/) - Wizki pataurininkis, tarnavo prie Piatigorsko etmono Paco vadovaujamuose pulkuose. Jis dalyvavo antrame Chotyno mūšyje (1673 m.), kuriame karaliaus Jono Sobieskio armija įveikė turkus ir sulaikė jų veržimąsi į LLV /2, 3, 7, 8, 10/; f) Stanislovas Sekliuckis (Stanisław Sieklucki) (1750 - ?) buvo Palenkės iždininkas. Jo žmona ‑ AnelėMalinskaitė (Aniela Malińska), Minsko įgulos viršininko dukra /2, 7/. Pradžioje Stanislovas gyveno Palenkėje, valdydamas dvarą Ostašiuose (Oztaszy), kurį visą 1776 m. išpirko iš savo brolių. Vėliau Lietuvoje valdė Bražuolės (Zaleszczyzna) dvarą (netoli Galvės ežero) ir Malachovičių (Melachowieze) palivarką /2, 8/; g) Juozas Sekliuckis (Józef Sieklucki) (? - ~1820) buvo Lydos pavieto rotmistras, Lydos teisėjas, Eišiškių maršalka. 1798 m., kaip rašyta, išpirko užstatytą Gornostajiškių dvarą. Taip pat valdė Streželicos (Strzelica) dvarą (netoli Eišiškių), vėliau ir Toločkų dvarą Gardino paviete. Jo žmona - A. Komaraitė (A. Komar) /5, 8/; h) Juozas Ignotas Sekliuckis (Józef Ignacy Sieklucki), Stanislovo (žr. f)) sūnus (1778 - ?) - 1808 m. Trakų iždininkas, Trakų žemės teismo pirmininkas, 1815 m. žemutinio Vilniaus žemės teismo asesorius, 1829 m. aukščiausiasis teisėjas (lenk. sędzia graniczny), valdė Bražuolės dvarą. Jo žmona – BarboraOzovskaitė (Barbara Ozowska) /2, 7, 8/.

Reiktų apibūdinti ir dar vieną asmenybę - Barborą Sekliuckytę (Kostrovickienę) (Barbara z Siekluckich Kostrowicka) (? - 1786). Jos pirmas vyras buvo Rylė (Rylle), o antrasis - Samuelis Kostrovickis (Samuel Kostrowicki), tėvas - Vaclovas Sekliuckis (Waclaw Sieklucki), kuris LLV turėjo įvairias žemių pareigūno pareigas – Lydos pavieto sargybinio, miesto raštininko ir medžioklio /7/. Pati Barbora buvo miesto raštininkė ir Lydos pavieto medžioklė, taip pat Vilniaus Šventosios Dvasios (Dominikonų) bažnyčios fundatorė /3/. Šios bažnyčios požemiuose ji ir palaidota. Prie įėjimo į bažnyčią yra paminklinė plokštė, kurią motinai padarė jos sūnus Konstantinas Rylė. Plokštės nuotrauka pateikta 4 pav., o Šv. Dvasios bažnyčios fragmentas - 3 pav. Paminklinė plokštė, kaip ir pati bažnyčia, yra saugomi Lietuvos meno ir architektūros paminklai.

           

3 pav. Šv. Dvasios bažnyčia Vilniuje. 4 pav. Barboros Sekliuckytės (Kostrovickienės) paminklinė plokštė.

Toliau aprašysime įdomią istoriją: trijų žinomų amenybių - Prancūzijos imperatoriaus Napoleono Bonaparto (1769 - 1821), jo sūnaus Napoleono II (pilnas vardas pranc. Napoléon François Charles Joseph Bonaparte) (1811 m. Paryžius - 1832 m. Viena) ir žymaus prancūzų poeto Gijomo Apolinero (pranc. Guillaume Apollinaire) (1880 - 1918) galimus ryšius, taip pat kokį vaidmenį čia turėjo Melanija Kostrovickaitė (Melania Kostrowicka), kurios prosenele buvo minėta Barbora Sekliuckytė.

Sekliuckiai giminiavosi su Kostrovickiais, kurių giminės žymiausias atstovas yra žinomas prancūzų poetas Apolineras, t. y. - Apolinarijus Kostrovickis (Apolinary Kostrowicki) /3, 15/. Barbora Sekliuckytė su savo antruoju vyru Samueliu Kostrovickiu (1729 - 1780) turėjo sūnų Onufrijų (Onufr) (~1760 - ?) ir anūką Samuelį (1788 - 1859). Samuelis Kostrovickis su žmona OnaZaleskaite (Anna Zaleska) susilaukė dukters Melanijos.

 Melanija Kostrovickaitė, išlavinta literatūros, istorijos, kalbų srityse, muzikos ir tapybos mene, buvo paimta į Vienos dvarą, Šionbruno rūmus (vok. Schloss Schönbrunn), pas Napoleono antrąją žmoną Mariją Luizą Austrę (pranc. Marie - Louise d'Autriche) (1791 - 1847) /15/. Čia Melanija sutiko Napoleono ir Marijos Luizos sūnų Napoleoną II - antrąjį Prancūzijos imperatorių, turėjusį pravardę Ereliukas.

Napoleono vedybos su Austrijos imperatoriaus Pranciškaus II dukra buvo grynai politinės, jis siekė susigiminiuoti su Habsburgų dinastija ir turėti įpėdinį. Iš karto po gimimo sūnus gavo Romos karaliaus titulą, bet Napoleonui 1814 m. ir 1815 m. palikus jam imperatoriaus sostą Prancūzijoje, didelio pritarimo nesulaukė, jiems pasipriešino ir valstybės nugalėtojos. Ereliukas valdė tik 15 dienų - nuo 1815 m. birželio 22 d. iki 1815 m. liepos 7 d. Ereliukas augo senelio rūmuose Vienoje, jam buvo suteiktas Reichštato (Reichstadt) kunigaikščio titulas, iki 1830 m. nežinojo, kas tikrasis jo tėvas. Su Napoleonu II viltis siejo bonapartistai, bet 1830 m., nuvertus Prancūzijos karalių Karolį X, Napoleonas II jau buvo pernelyg silpnas, kad galėtų užimti sostą - jis sirgo ir anksti mirė (21 metų). Beje, jo pomirtinė kaukė eksponuojama Vienos Šionbruno rūmuose.

Vienos dvareMelanija ir Ereliukas susipažino. Apie Ereliuką Melanija senatvėje yra pasakojusi sūnėnui Marcelijui (Marcin) Kostrovickiui (brolio Liucijono, kuris buvo vedęs Juzefą Sekliuckytę (Jozefa Sieklucka), sūnui), dovanodama jam ne tik savo tapytus paveikslus, bet ir piešinius, akvareles bei aliejumi tapytus kūrinius su Reichštato kunigaikščio parašu /15/.

Melanija ir Ereliukas tapo meilužiais. Jiems gimė sūnus, kurį 18 - metė Melanija pagimdė Italijoje, atsidūrusi ten neišaiškintomis iki galo aplinkybėmis. Pavainikiu - imperatoriškojo kraujo vaiku - pasirūpino ir jis buvo auklėjamas (už Kostrovickių pinigus) Vatikane. Vėliau Melanija grįžo į Lietuvą, gyveno tėvo dvare. O jos ir Ereliuko anūkas - pavainikio sūnaus Italijoje gimęs sūnus - ir tapo Apolineru. Taigi Napoleonas būtų Apolinero prosenelis /15/. Tačiau ši versija nėra akivaizdžiai patvirtinta, nes iki šiol buvo teigiama, kad Apolineras yra kitos Kostrovickaitės (iš kitos giminės ir priklausančios kitam herbui) – Mykolo Kostrovickio (Michal Kostrowicki) dukters Andželikos (Angelika) nesantuokinis vaikas, gimęs Romoje, jo tėvas tiksliai nežinomas.

3. Giminės herbas

Laikui einant Sekliuckių giminės atstovai turėjo tris herbus:Jastrzębec, Trzaska ir Kuszaba /7, 10/. Reikia pažymėti, kad giminės šaka, turėjusi Jastrzębec herbą išnyko 15 amžiuje. Lietuviškoji Sekliuckių giminės šaka susijusi su Kuszaba herbu (jis dar turivardą Paprzyca). Todėl toliau nagrinėsime šį herbą, įvertindami ir tai, kad jo atsiradimas susijęs su dar vienu svarbiu Lietuvos istorijai įvykiu - pirmuoju jos vardo paminėjimu.

Herbas aprašomas taip: baltos spalvos skyde yra sidabrinės spalvos girnų akmuo su verpstu (geležte), o virš herbo šalmo yra aštuoni šuniukai, t. y. šalmo papuošale ‑ 8 šuniukai /1/. Reikia pažymėti, kad heraldikoje balta arba sidabrinė spalva simbolizuoja turtą, dorumą, skaistumą, nekaltybę, taiką ir nuoširdumą, o girnų akmuo - žmonių bedravimą. Šio herbo atvaizdas pateiktas 5 pav.

5 pav. Girnų akmens herbas.

Šaltinyje /1/ pateiktame herbo aprašyme jo pavadinimas yra Papžica (Paprzyca), nurodomi ir trys alternatyvūs pavadinimai: Kuszaba, Ruchaba ir Bychava bei 24 heraldinės giminės. Taip pat pažymima, kad Horodlės unijos (1413 m.) metu šis herbas Bychava buvo suteiktas LDK didikui Mantautui (Monstold). Herbo pavadinimas Paprzyca į lietuvių kalbą verčiamas kaip "girnų akmens verpstas" ("girnų akmens geležtė"). Todėl vietoje žinomo Lietuvoje herbo pavadinimo "Papžica" galėtų būti "Girnų akmuo" (autoriaus pasiūlymas).

Šaltinyje /16/ herbo pavadinimas yra Kuszaba. Čia teigiama, kad herbas atneštas (į LK) iš Čekijos. Šaltinyje /17/ aprašomas herbas turi vardą Kuszaba ir 7 heraldinesgimines: Grochowski, Iwicce, Lochowski, Nieprzecki, Siekluccy, Strusienski, Warszewicki. Jei palygintume /1/ pateiktą heraldinių giminių sąrašą su šiuo, tai matytume, kad jie skiriasi ne tik bendru šeimų skaičiumi heraldinėje giminėje, bet ir sudėtimi: šeima gali būti ir viename, ir keliuose sąrašuose. Be to, kai kurių šeimų pavardės skirtingai užrašomos, pavyzdžiui, Sieklucki, Siekluccy ir Sieklicki, Bokum ir Bokun, Lubowicki ir Lubowiecki ir pan. Šaltinyje /18/ nurodomi dar tokie galimi šio herbo pavadinimai: Kuscawa, Ruczaba. Čia aprašyti keturi Girnų akmens herbo variantai, kurie parodyti 6 pav.

6 pav. Girnų akmens (Papžicos) herbo variantai.

Pirmajame variante (Paprzyca I) rašoma, kad anksyvojo renesanso skydas yra sidabrinės, o girnų akmuo - pilkos spalvos. Šalmo papuošale viršutinėje eilėje vienos šuniukų poros galvos nukreiptos į dešinę, kitos poros - į kairę, o apatinėje eilėje: vieno šuniuko - į kairę, o kitų trijų ‑ į dešinę. Čia /18/ rašoma, kad šis herbas yra labai senas ir taip aprašytas Jono Dlugošo (1415 - 1480) "Brangenybėse" (w "Klejnotach” "lugoszowych /19/), kur pavadintas Kuczaba arba Kuszaba. Knygoje rašoma (lotyniškai): "Kuszaba. Cuius insignia lapis molaris griseus cum ferrea paprzicza in albo campo." Išvertus: "Kušaba. Kur ženklas yra pilkas girnų akmuo su geležiniu verpstu baltame lauke”. Tačiau pažymima, kad Dlugošas savo kitame veikale "Liber benefiorum" teigia herbo skydą esant mėlynos spalvos. Taip pat rašoma, kad arsenalo herbyne nurodoma balta skydo spalva. Teigiama, kad viduramžių teismų raštuose herbas pavadinimu Kuscawa paminėtas jau 1397 metais, pavadinimu Rakwicz - 1580 m., o pavadinimu Paprzyca - 1554 m. Lenkijoje rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą 1622 m. paminėta, kad Sekliuckiai turi herbą pavadinimu Paprzyca.

Antrojo varianto (Paprzyca II) vėlyvosios gotikos skydas yra raudonos spalvos, o girnų akmuo - sidabrinės spalvos. Šalmo papuošale viršutinėje, kaip ir apatinėje, eilėje vienos šuniukų poros galvos nukreiptos į dešinę, o kitos poros - į kairę.

Trečiojo varianto (Paprzyca III) vėlyvosios gotikos skydas yra analogiškas antrajam, bet čia girnų verpstas ne vertikalus, bet horizontalus. Šalmo papuošale šuniukų galvos po keturias yra dvejose įstrižinėse kolonose: kairinėje kolonoje šuniukų galvos nukreiptos į kairę, dešininėje - į dešinę.

Ketvirtojo varianto (Paprzyca IV) anksyvojo renesanso skydas yra baltos spalvos, o girnų akmuo - sidabrinės spalvos. Čia herbas neturi šalmo ir jo papuošalo.

Pirmasis žinomas ir aprašytas herbo (jo skydo) turėtojas (Kuczaba ar Kufzaba pavadinimu), kaip teigiama /1/, buvo Ričardas iš Saksonijos, Kamensko vyskupas (Richard rodem z Saxonji, biskup Kaminski), kuris mirė 1170 metais. Tai užrašyta Miechovo vienuolyno analuose, kurie apima 947 – 1434 metus /20/. Nufotografuotas fragmentas, kuriame aprašomas šis faktas, pateiktas 7 pav.

7 pav. Įrašas apie pirmąjį herbo turėtoją.

Išvados. a) herbo atvaizdas ir pavadinimas gali būti įvairus, tačiau visada herbo skyde yra girnų akmuo su verpstu, o šalmo papuošale - 8 šuniukų galvos; b) dažniausiai vartojami šio herbo pavadinimai yra Paprzyca (lietuviškai Papžica, siūlomas - Girnų akmuo) ir Kuszaba; c) herbas atsirado 12 a. pradžioje (prieš 1150 metus). Herbo atsiradimo vieta - ŠRI (Saksonija). Tai, kaip matyti iš herbo atsiradimo metų, yra labai senas herbas. Priminsime, kad Europoje pirmieji herbai atsirado 12 a. 2 - me ketvirtyje; d) herbas į LK buvo atneštas iš Čekijos. LK jis pasirodė prieš 1228 m., o po 1249 m. perėjo karaliaus žinion; e) herbas LDK oficialiai pasirodė 15 a. pr. po Horodlės unijos (1413 m.), "įskiepijus" į jį Mantautų šeimą. Tačiau Sekliuckių protėviai apsigyventi LDK (Palenkėje), atsinešdami herbą, galėjo jau 13 a. pabaigoje - 14 a. pradžioje. Herbo heraldinėje giminėje Sekliuckiai buvo vieni iš pirmųjų, kurie gavo šį herbą.

Toliau panagrinėsime herbo atsiradimą. Šaltinyje /1/ pateikiama tokia herbo legenda. Viena kilminga Čekijos dama sužinojo, kad jos pavaldinė pagimdė trynukus. Ponia apkaltino ją paleistuvavimu ir žiauriai nubaudė, nes manė, kad taip negali būti – nuo vieno vyro viena moteris negalinti pagimdyti iš karto tiek vaikų. Dievo, kuris gina nekaltuosius, valia labai greitai ir toji ponia pagimdė devynis sūnus. Ponia, ar iš gėdos, ar bijodama vyro rūstybės, liepė bobai aštuonis sūnus paskandinti artimiausioje upėje ir tik vieną sūnelį palikti auklėti. Ponios vyras tuo metu buvo išvykęs. Tačiau Dievo valia jis grįžo kaip tik tuo momentu, kai boba nešė vaikus į mirtį. Jis paklausė bobos, ką ji nešanti. Toji atsakiusi, kad jai liepta paskandinti šuniukus. Ponas iš smalsumo paklausė, ar tarp jų nėra tinkamo medžioklei. Boba parodė, ką turinti. Ponas, pamatęs vaikelius ir sužinojęs viską apie šį įvykį, prisakė malūnininkui sūnus slapta auginti. Kai vaikai paaugo, ponas pasikvietė svečių bei kaimynų ir paklausė jų, ko nusipelno nužudžiusi savo vaikus motina. Visi tokią motiną pasmerkė mirčiai. Ir tuomet tėvas liepė, kad atvestų jo „šuniukus“. Ir atvedė ten aštuonis vienodos plaukų spalvos jaunikaičius, panašius kaip vienas eisena, veidu ir kūnu. Ponas savo sukviestiesiems papasakojo, kas tiems jaunikaičiams nutiko. Tuomet kreipėsi į žmoną, sakydamas, kad už savo padarytą nuodėmę ji nusipelno didelės bausmės, bet ją saugo pats Dievas, jam turinti dėkoti už šventą apsaugą. Ar šio įvykio atminimui, ar padėkai išauginusiam vaikus malūnininkui,ponas papuošė šiuo ženklu herbą - čia autoriai neturi vieningos nuomonės.

Šis pasakojimas turėtų būti traktuojamas (taip, kaip ir pavadintas) kaip legenda ar pasaka. Tačiau ir kitu žvilgsniu pažvelgti į šį pasakojimą, kaip realiai įmanomą įvykį, siūlytų internete (žiūrėta 2014.09.24) rasta ši informacija.

Devynis vaikelius 1971 m. birželio 13 dieną Sidnėjuje, Australijoje, pagimdė Geraldine Brodrick. Nė vienas iš jų neišgyveno. Devynetukas gimė ir 1999 kovo 26 dieną Malaizijoje, tačiau ir šie vaikučiai mirė vos po šešių valandų gyvenimo. Kur kas sėkmingesnio likimo sulaukė amerikietės Nadyos Suleman pagimdytas ir išgyvenęs aštuonetukas.

Jei traktuotume herbo legedoje aprašytą įvykį kaip realiai buvusį, tuomet į kilmingųjų luomą, suteikus jau išnagrinėtą herbą, galėjo būti įvestas malūnininkas ir/arba jo išauginti 8 vaikai (autoriaus prielaida). Aprašytą įvykį artinti prie realybės galėtų ir toliau pateikiama informacija.

Šaltiniuose /21, 22/ pristatomos dvi vokiečių legendos apie vienu metu gimusius 9 kūdikius.

Herbo legendoje /1/ aprašytą ponios vyrą pirmoje legendoje /21/ atitinka konkretus asmuo - grafas Gebhard I (lietuviškai - Gebhardas), kuris 970 - 1017 metais gyveno ŠRI, Saksonijos mieste Querfurt (lietuviškai – Kverfurtas) ir buvo vedęs N. von Wettin (Burchard von Massengam dukterį). Gebhardas iš Kverfurto turėjo brolį Brunoną - šventąjį Brunoną (Bonifacą) (Brun von Querfurt (Bonifacius)) (974 - 1009), arkivyskupą ir vienuolį. Reiktų priminti, kad su šv. Brunonu susietas pirmasis (1009 m.) Lietuvos vardo paminėjimas Kvedlinburgo analuose: "[1009 metais] šventasis Brunonas, vadinamas Bonifacu, vienuoliktais savo atsivertimo metais Rusijos ir Lietuvos pasienyje pagonių trenktas į galvą su 18 saviškių kovo 9 dieną nukeliavo į dangų" /13/.

Taigi pirmoje legendoje rašoma, kad 9 vaikus pagimdė grafo Gebhardo iš Kverfurto žmona, kuri buvo kilusi iš Saksonijos. Pasilikusi pirmąjį stipriausiąjį kūdikį, likusius 8 vaikus ji liepusi savo tarnaitei prigirdyti tvenkinyje, tarnaitė juos nešusi variniame katile. Ją sutiko ne Gebhardas, bet besimeldžiantis prie šaltinio šv. Brunonas. Sužinojęs tiesą, šv. Brunonas pakrikštijo katile esančius vaikus, suteikdamas jiems Brunono vardus. Jis prisaikdino tarnaitę tylėti, o vaikus atidavė lojaliems žmonėms. 9 - ajam pasiliktam vaikui buvo duotas Burkhart vardas. Vėliau jis tapo ŠRI imperatoriaus Lotaro (Lothar) (1075 - 1137) seneliu.

Šv. Brunonas, prieš išvykdamas į užsienį, saugota paslaptimi pasidalino su broliu Gebhardu, liepęs apie tai nesakyti žmonai. Pastaroji labai išgyveno dėl, jos manymu, įvykdyto nusikaltimo. Kai Gebhardas parodė išgelbėtus ir paaugintus vaikus, tai nepaliko žmonos visiškai nenubaudęs. Jai buvo liepta apsiauti iki raudonumo įkaitintais geležiniais batais. Šie batai ir krikšto katilas vis dar eksponuojami Kverfurto bažnyčioje. Šiandien šaltinis vadinamas Brunono šaltiniu, o tvenkinys, kuriame vaikai turėjo būti nuskandinti, –Vilko tvenkiniu.

Antroje panašioje legendoje /22/ konkretūs personažai nenurodomi, išskyrus tai, kad pono „vaidmenį atlieka“ nekonkretus grafas Brunonas iš Kverfurto.

Išvada. Vokiečių viduramžių legendose aprašomas įvykis, kada grafo iš Kverfurto žmona pagimdo devynetuką, bando paskandinti aštuonis kūdikius, ir juos išgelbsti jos vyras arba šv. Brunonas iš Kverfurto. Šios legendos labai panašios į herbo legendą.

Kad mūsų aprašyto herbo atsiradimas susietas su Kverfurtų gimine dar labiau byloja šaltinyje /1/ aprašyti tokie faktai. Prūsijos istorikai Cristoph Hartknoch (1644 - 1687) ir Caspar Henneberger (1529 - 1600), nagrinėdami Petro Dusburgiečio parašytą (1324 - 26 metais) "Prūsijos žemės kroniką" /23/ (Petri de Dusburg. Chronicon terrae Prussiae“) (Hartknoch in animadv. ad Duisburg Chronicon Prussiae. p. 3, cap, 227 z Hennebergera), nustatė, kad panaši istorija nutiko su Juta (Jutta) - brolio (vienuolio) Meinhardo (de fratre Menecone) Sakso iš Kverfurto (Meinhard de Querfurt) (prieš 1240 - 1299) motina. Meinhardas nuo 1288 iki 1299 metų buvo Kryžiuočių ordino magistras (tryliktasis).

Taigi /1/ rašoma, kad Juta pagimdė devynetuką, pasiliko auginti tik Meinhardą, o kitus aštuonis kūdikius liepė nuskandinti. Vaikelius išgelbėjo Jutos vyras. Ji, išaiškėjus tiesai, prašė atleidimo ir tapo vienuole.

Tikslių duomenų apie Jutą nepavyko nustatyti. Tai galėtų būti Juta iš Saksonijos (Jutta Valdemarsson av Danmark). Ji gimė 1223 m. Sachsen‘e (Saksonijoje), mirė prieš 1267 m. Pradžioje buvo Danijos karaliaus Eric IV žmona, vėliau antrą kartą ištekėjo už Burchard VIII von Querfurt - Rosenburg, Magdeburgo burggrafo (Burrgraf of Magdeburg), tapdama jo pirmąja žmona. Tačiau rastoje apie Jutą informacijoje neužsimenama ją turėjus sūnų Meinhardą. Kita galima Meinhardo motinos versija: Jutta von Saxe - Wittenberg (? - ~ 1267) - antroji Burchard IV von Querfurt ‑ Magdeburg (1186 - 1243 ar 1246) žmona.

Išvada. Pilnas herbas, t.y. su herbo papuošale esančiais aštuoniais šuniukais, galėjo atsirasti 13 a. viduryje suteikiant jį Meinhardo Sakso iš Kverfurto aštuoniems broliams ir/ar juos išgelbėjusiam malūnininkui.

Išvados

Iš pateikto Sekliuckių giminės genealogijos aprašymo galime išskirti ir reziumuoti šiuos įdomesnius ar turinčius ryšį su Lietuvos istorija dalykus: 1) Sekliuckių šeimos herbo tyrimas parodė, kad jis susietas su labai kilmingos Kverfurtų giminės, kurios atstovai rašytiniuose šaltiniuose minimi jau 9 a., atstovais: visu pirma, su Šv. Brunonu Bonifacu (1-asis Lietuvos vardo paminėjimas), 13 - uoju kryžiuočių ordino magistru Meinhardu ir kt.; 2) herbas 11a. pab. - 12 a. pr. galėjo būti suteiktas grafo Gebhard I von Querfurt 8 vaikams ir/arba vaikus išauginusiam malūnininkui. Tačiau labiau tikėtina, kad šį herbą 13 a. gavo Kryžiuočių ordino magistro Meinhard de Querfurt 8 broliai (kraujo) ir/arba juos išauginęs malūnininkas; 3) Sekliuckių šeimos herbas, tikriausiai, yra vienas iš seniausių tarp dabar turimų Lietuvoje - jo pirmasis aprašytas turėtojas (herbo skydo) buvo Saksonijos vyskupas Ričardas, kuris mirė 1170 m.; 4) Sekliuckių giminės atstovo Jono Sekliuciano katekizmas buvo pagrindas M. Mažvydo "Katekizmui". Ši Jono Sekliuciano knyga 1997 m. buvo rasta LMA Vrublevskių bibliotekoje ir paviešinta bei pripažinta regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektu; 5) Lietuvos Respublikos teritorijoje Sekliuckiai turėjo daug dvarų (išlikęs tik Gornostajiškių dvaro prie Eišiškių ansamblis - LR vietinės reikšmės architektūros paminklas), buvo bažnyčių fundatoriai: Eišiškių bažnyčios, Vilniaus Šventosios Dvasios (Dominikonų) bažnyčios. Prie įėjimo į ją yra fundatorės Barboros Sekliuckytės (Kostrovickienės) paminklinė plokštė. Plokštė, kaip ir pati bažnyčia, yra saugomas Lietuvos meno ir architektūros paminklas; 6) Su minėta Barbora Sekliuckyte susijusi įdomi aprašyta istorija. Barbora buvo Melanijos Kostrovickaitės, tarnavusios imperatoriaus Napoleono Bonaparto antrosios žmonos Marijos Luizos Austrės dvare Vienoje, prosenelė. Čia Melanija sutiko Napoleoną II, Marijos Luizos ir Napoleono sūnų, turėjusį pravardę Ereliukas. Jiems gimė nesantuokinis sūnus. Pavainikiu - imperatoriškojo kraujo vaiku - pasirūpino ir jis buvo auklėjamas (už Kostrovickių pinigus) Vatikane. O Melanijos anūkas - pavainikio sūnaus Italijoje gimęs sūnus - tapo žymiu prancūzų poetu Gijomu Apolineru (tai Apolinarijaus Kostrovickio pseudonimas). Taigi Napoleonas būtų Apolinero prosenelis. Tačiau ši versija, liečianti Apolinero kilmę, nėra akivaizdžiai patvirtinta.

Literatūra

1.Kaspar Niesieckij. Herbarz Polski. T. VII, Lipsk, 1841. psl. 248 - 252. http://ebuw.uw.edu.pl/publication/170, žiūrėta 2014.02.11
2.Wywod Familii Urodzonych na Sieklukach Siekluckich. LVIA, fondas 391, aprašas 1, 1820 metai, byla 1553, lapai 202 - 206.
3.Czesław Malewski. Rody i herby szlacheckie na Litwie (XIII). http://archiwum2000.tripod.com/510/malews.html, žiūrėta 2014.11.06
4.Vytautas Levandauskas. Gornostajiškių klasicizmo ansamblis// Statyba ir architektūra, Nr. 3, 1981, psl. 22 - 23.
5.Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996, psl. 223 – 225.
6.Giedrė Jankevičiūtė. Lietuva. Vadovas. R. Paknio leidykla, 2006, psl. 66.
7.Sieklucki – genealogia. www.genealogia.okiem.pl/sieklucki.htm, žiūrėta 2014.11.10
8.Genealoginė bazė. Sekliuckiai (rusų kalba). http://baza.vgdru.com/1/28560, žiūrėta 2014.10.21
9.Herbarz Ignacego Kapicy Milewskiego: (dopełnienie Niesieckiego): wydanie z ręko-pisu. Kraków, 1870, psl. 367 - 368. http://www.wbc.poznan.pl/publication/1879, žiūrėta 2014.11.06
10.Kaspar Niesieckij. Herbarz Polski. T. VIII, Lipsk, 1841. psl. 332. http://ebuw.uw.edu.pl/publication/173, žiūrėta 2014.09.24
11.Wikipedia: Jan Seklucjan. http://pl.wikipedia.org/wiki/Jan_Seklucjan, žiūrėta 2014.03.10)
12.Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka: Janui Seklucjanui - 500. www.mab.lt/lt/naujienos/seklucjanas, žiūrėta 2014.10.09
13.Alfredas Bumblauskas. Senosios Lietuvos istorija. 1009 - 1795. R. Paknio leidykla, 2005, psl. 17, 238 - 240.
14.Edvardas Gudavičius. Lietuvos istorija. Nuo seniausių laikų iki 1569 metų. 1 tomas. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1999, psl. 584.
15.Czesław Malewski. Rody i herby szlacheckie na Litwie (XV). http://archiwum2000.tripod.com/522/malews.html, žiūrėta 2015.01.24
16.Kleynoty abo herby państwa y rycerstwa powiatow y miast głownych Korony Polskiey y W. X. L. według obiecadła dla pamięci łacnieyszey położone, Kraków, 1630, psl. 62. http://www.wbc.poznan.pl/publication/37103, žiūrėta 2014.06.29
17.Bartosz Paprocki. Gniazdo cnoty. Krakow, 1578, psl. 1055 - 1057. http://www.dbc.wroc.pl/dlibra/docmetadata?id=5620&from=publication, žiūrėta 2014.05.16
18.Juliusz Ostrowski. Ksiega herbowa rodow Polskich. Warszawa, Cz. 2, 1898, psl. 253. http://ebuw.uw.edu.pl/dlibra/docmetadata?id=232&from=&dirids=1, žiūrėta 2014.05.16
19.Jan. Dlugosz. Insignia seu clenodia incliti Regni Poloniae (Herby albo klejnoty slawnego Królestwa Polskiego). fol. 62, 1464 - 1480.
20.Samuel Nakielski. Miechovia sive promptuarium antiquitatum Monasterii Miechoviensis. Cracoviae, 1636, psl. 67. http://mbc.malopolska.pl/dlibra/doccontent?id=13734&dirids=1, žiūrėta 2014.07.08
21. "Neunn kinder auf einmal", Deutsches Sagenbuch von Ludwig Bechstein. Leipzig, 1853, no. 417, psl. 352 - 353. https://books.google.lt/books?id=AU4WAAAAYAAJ&pg=PA352&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false, žiūrėta 2014.02.14
22.A.Kuhn and W. Schwarz, "Die Eselswiese und die neun Bruno's," Norddeutsche Sagen, Märchen und Gebräuche aus Meklenburg, Pommern, der Mark, Sachsen, Thüringen, Braunschweig, Hannover, Oldenburg und Westfalen, aus dem Munde des Volkes gesammelt Leipzig: F. A. Brockhaus, 1848, no. 234, psl. 208 - 209. http://books.google.lt/books?id=TgoLAAAAQAAJ&pg=PR3&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false, žiūrėta 2014.02.17
23.Petras Dusburgietis. Prūsijos žemės kronika. Leidykla "Vaga", 1985, psl. 219.


HERBAS TARNAVA

Tarnawa (lietuviškai - Tarnava) - bajorų giminių herbas. Raudoname heraldinio skydo lauke yra platus baltas arba sidabrinis kryžius. Prie jo dešiniojo krašto - auksinės spalvos pusmėnulis. Virš skydo - šalmas su geltona karūna. Virš karūnos - penkios stručio plunksnos. Šalmą gaubia raudonos spalvos skraistė su geltonu pamušalu akanto lapų motyvais.
Šį herbą turėjo daug Lenkijos bajorų. Pasak legendos herbas į Lenkiją atkeliavęs XI a. Boleslovo Dosniojo ar Kazimiero Teisingojo laikais iš Rodoso (Rodo) salos. Herbą atnešęs Boguhvalovas, kuris mūšyje prie Tarnawos kalno nugalėjo pagonis.
Herbo Tarnawa aprašymas Senkevičių giminės Archyvinėje knygoje (roda Senkevičej) prie geneologinės schemos pagal XIX a. lenkų herbologa Kasper Niesieckyj: raudoname skyde baltas kryžius, jo apačioje, dešinėje pusėje - mėnulis; virš skydo šalmas, ant kurio penkios stručio plunksnos (LVIA F. 391, AP. 11, B.175, L. 2, vertimas iš rusų kalbos). Nurodytame dokumente herbo atvaizdas iškirptas kartu su kitoje lapo pusėje buvusia naudinga informacija apie turėtą giminės turtą, dvarus ir kt.
Herbo figūros, spalvos. Herbe dominuoja raudona spalva: skydo laukas raudonakis, jo centre baltas arba sidabrinis, lygiašonis arba riteriškas kryžius, jo dešinėje aukso spalvos mėnuliukas. Heraldikoje Sidabras arba balta spalva reiškia turtą, dorumą, skaistumą, nekaltybę. Sidabras siejamas su Mėnuliu, perlu, pirmadieniu ir vandeniu - vienu iš Visatos elementų. Raudona spalva reiškia drąsą, narsą, meilę. Ji yra Saturno (kitur Marso), rubino, antradienio (šeštadienio), ugnies ir kraujo spalva (Edmundas Rimša Heraldika, 22 puslapis, 4 eilutė). Kryžius heraldikoje - karų ir krikščionybės simbolis. Virš skydo Tarnawa herbe grotelinis pilkos ar metalo (sidabro) spalvos šalmas. Tokie šalmai heraldikoje atsirado apie 1420m. Šalmas priekinėje dalyje turi grotelėmis uždengtą angą. Ant šalmo yra aukso spalvos (geltonas) kaklo papuošalas. Kaip teigia E. Rimša, iš pradžių jį dėvėjo tik riterių turnyrų prižiūrėtojai, vėliau, jį (papuošalą) be gilesnės prasmės, imta vaizduoti ant visų kilmingųjų herbų šalmų (E. Rimša, Heraldika, 38 puslapis, 2 pastraipa, 5 eilutė). Herbo šalmas papuoštas auksine karūnėle su brangakmeniais. Kai kurios karūnėlės laikomos kilmingųjų heraldikos atributu. Virš karūnėlės herbe 5 stručio plunksnos. Šalmą herbe apsaugo, dengia raudonos spalvos akanto lapai su geltonos (aukso) spalvos pamušalu. 

Visi pasakojimai apie Tarnavos herbo kilmę susiję su riteriu iš Rodo. Bartošas Poprockis savo knygoje "Gniazdo cnoty: zkąd herby rycerstwa sławnego Krolestwa Polskiego, Wielkiego Księstwa Litewskiego, Ruskiego, Pruskiego, Mazowieckiego, Zmudzkiego y inszych Państw do tego Krolestwa nalezacych Książąt y Panow poczatek swoy maią" aprašo Joanitą Boguchvalą, atvykusį į Lenkiją iš už tolimų jūrų. Ženklai herbo skyde simbolizuoja krikščionių riterio kovą su pagonimis (negarbingas pusmėnulio vaizdavimas triumfuojančio kryžiaus atžvilgiu) prie Tarnavos kalno. Nuo to kalno pavadinimo, pasak Poprockio ir kilo herbo pavadinimas. Legendos tikrumas abejotinas, kadangi Poprockis nurodo, kad tai įvyko 1063 metais, o Joanitai apsigyveno Rodose 1308 metais. O pirmasis Tarnavos herbo paminėjimas yra užfiksuotas rašytiniuose šaltiniuose 1220 metais. Na, bet legendos tam ir yra legendos.

Jovita Antanaitienė h. Tarnava, LBKS senatorė, Kauno apskrities Bajorų draugijos Kanclerė ir Tarybos narė.

[Grįžti↑]


HERBAS KOLONA

Kolumna (lietuviškai - Kolona) - bajorų giminių herbas. Žinomi kiti herbo pavadinimai: Pirzchała, Trzaska, Roch, Wezha. Pirmąkart herbas paminėtas 1593 metais. Raudoname heraldinio skydo lauke sidabrinis (šachmatų) bokštas, vainikuotas aukso karūna. Virš skydo grotelinis šalmas su riterio karūna, šalmo papuošalas - bokštas. Šalmaskraistė – raudona, baltu pamušalu. Šis herbas paplitęs Krokuvos, Poznanės Sandomiro ir Lietuvos žemėse.
Šiuo herbu žymėjosi Montvilai, Visockiai, Berlinskiai ir kitos Lietuvos, Lenkijos bajorų giminės. Aukštaitijos - Ukmergės Montvilų kuriems priklauso šis herbas pirmasis protėvis buvo Kristupas Montvila, nuo neatmenamų laikų pasižymėjęs bajorišku kilmingumu, buvęs Lokėnų dvaro Ukmergės paviete dvarininku, turėjęs du sūnus: Samuelį, gim. 1652 m. ir Aleksandrą 1654 m. Kolumna herbo Montvilų giminė ir jos palikuonys nuo seno nuolat turėjo dvarus, nebuvo apmokestinami baudžiaviniu mokesčiu ir naudojosi visomis teisėmis ir prerogatyvomis, deramomis bajorų luomui. Aleksandras Montvila pagal tėvą buvęs Lokėnų dvarininkų, perėmusių Kolumna herbą Montvilų giminės palikuonis, tačiau pagal prosenelio kilmę laikė save Antagynės kilmingųjų dvarininkų herbo Trys Kolumnos giminės tęsėju, o amžiams bėgant jo palikuonys paplito Aukštaitijoje ir Sūduvoje.
Kita atmaina: sidabriniame heraldinio skydo lauke juodas šachmatų bokštas. Virš skydo grotelinis šalmas su riterio karūna. Antšalmis - penkios stručio plunksnos (pakaitomis baltos ir juodos). Šalmaskraistė juoda su baltu pamušalu.

Romas Montvilas, h. Kolona, LBKS, Kauno apskrities Bajorų draugijos narys

[Grįžti]


HERBAS GOES

Goes- kilmingųjų Kuršo (Švedijos, Lietuvos) von Goesų atšakos herbas. Geltoname heraldinio skydo lauke vaizduojamas ožio ragas. Heraldinis atributas naudojamas nuo 1882 m.
Pagal oficialius to meto dokumentus Lietuvos Goesai buvo priskirti Kuršo kilmingųjų luomui, valdė dvarus vakariniame Kurše, atliko tarnybą Kuršo ir Žiemgalos kunigaikščio dvare, Lietuvoje gyveno ir valdė nuosavybę Pociūnuose (Pakruojo r.), Joniškyje, Madvilionyse. Šviesuolių Goesų giminę Joniškyje primins informacinės lentelės.

1900 m. nuotrauka iš Adolfo Sprindžio knygos "Povilas Višinskis".

Nuotraukoje vaidintojų būrelis Medvilionyse. Pirmas sėdi Antanas Gravrogkas. Už jo (dešinėje, vilkintis švarku) - Povilas Višinskis ir tautiniais drabužiais pasipuošusi Gabrielė Petkevičaitė - Bitė. Už P. Višinskio - Teresė von Goes, už jos - dvaro savininkas Stanislovas von Goesas. Paskutinis (su dviračiu) stovi Julijonas Gravrogkas. Plačiau straipsnyje 

Šalia Madvilionių kaimo (Joniškio r.) tebestovi Stanislovo von Goeso (1844–1916) Medvilionių dvaro gyvenamieji ir ūkiniai pastatai. Kai Joniškio rajono valdžia nutarė griauti dvarą, sujudo aktyvūs to krašto visuomenininkai. Jie buvo išgirsti – Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos prie Kultūros paveldo departamento sprendimu 2016 metų vasarį dvaro gyvenamasis namas ir vasarnamis įrašyti į kultūros vertybių registrą.

Grafas Anton von Gravrogk, h. Gravrogk, Kauno apskrities Bajorų draugijos Tarybos narys

[Grįžti↑]


HERBAS KORYZNA

Koryzna - bajorų Koryznų giminės herbas. Raudoname heraldinio skydo lauke vaizduojamas apverstas sidabrinis kryžius, kurio viršutinė dalis perverta strėle nukreipta į dešinę, o virš šalmo karūna ir trys stručio plunksnos.

Žemaitijoje. Sebastijonas, Stanislovo sūnus, 1571 m. Vilniaus pilies raštininkas. Mikalojus, Lietuvos referentas, 1586 m. karališkasis sekretorius, Vilniaus kanauninkas ir Svyžiaus klebonas, bylinėjosi su desidentais dėl šios bažnyčios fundavimo, mirė 1598 m. Bogdonas Lietuvoje 1603 m. fundavo Surviliškio parapijinę bažnyčią. Šcensnas (Laimingasis), 1605 m. Žemaitijos žemės teisėjas. Mikalojus 1627 m. karališkasis rotmistras. Elijošius 1632 m., Vaitiekus iš Vilniaus pavieto 1674 m., Mykolas - Kazimieras, Starobudo medininkas, ir Stanislovas 1679 m. pasirašė Žemaitijos elekciją (dalyvavo valdovo rinkimuose.).
Kazimieras - Petras, 1700 m. Žemaitijos taurininkas. Juozas - Antanas, žemaičių stalininkas ir Veliuonos pavieto rotmistras 1743 m., Augustinas, Juozas ir Karolis iš Upytės pavieto, Tamošius iš Ašmenos pavieto, rotmistrai, 1763 m. pasirašė Lietuvos bajorų manifestą. Karolis 1764 m. pasirašė Lietuvos generalinę konvokaciją (sušaukimai tarp seimų), Raseinių pilies teisėjas 1767 m., žemaičių raikytojas. Tomas 1775 m. Upytės kardininkas. Mykolas 1788 - 1794 m. žemaičių dekanas ir kanauninkas. Mykolas, Jokūbas, Pranciškus, Antanas, Ignotas ir Vaitiekus 1782 m. legitimavosi Galicijoje.
Juozas Upytės kardininkas 1688 m. kaip apdovanojimą už nuopelnus iš karaliaus Jono III gavo iki gyvenimo galo valdyti Liaudų kaimą Žemaitijoje, jo sūnus Antanas turėjo sūnų Pranciškų, o šis su Marijona Lipinskaite paliko sūnų Stanislovą, 1854 m. legitimuotą Karalystėje (Lenkijoje). Juozo sūnaus Jono palikuonys legitimavosi Rusijoje ir 1845 m. įrašyti į Volynės gubernijos bajorų knygas.
Mano giminės atšaka 1840 - 1860 m. legitimavosi Rusijos imperijoje ir įrašyti į Kauno gubernijos bajorų knygas: Augustinas Stanislovo sūnus Valaičių dvaro, Juozas Karolio sūnus Dambavos dvaro, Vincentas Užpurvės dvaro, Konstantinas ir Stanislovas Stanislovo sūnūs Sidžiūnų dvaro paveldėtojai, 1882 m. Kauno gubernijoje.
Pagrindas: „Rodzina, herbarz szlachty Polskiej“, Warszawa, 1910, t. VII, L. 246.

Albertas Koryzna, Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos narys, kilęs iš Kauno


HERBAS GRAVROGK

Gravrogkai (vok. von Gravrogk ) – Sena Uradel Vokietijos kilmingųjų giminė turinti grafų titulą ir atskirą herbą. IX a. kilusi iš Friesland, XII a. paplitusi Nordrhein-Westfalen, XIV–XVII a. Rheinland-Pfalz, nuo XVII a. gyvena Lenkijoje ir Lietuvoje. Herbas – aukso spalvos skydas, viduryje išsiskleidusi raudona lelija. Virš skydo šalmas, virš jo išsiskleidusi raudona lelija.

Genealogija

Gravrogkai sena Uradel Vokietijos aristokratų giminė, turinti Graf titulą[1] IX a. Gravrogkas pavardė, priklausomai nuo šalies ir laikmečio variavo ir keitėsi: Geuenrothe, Gebenrode, Greverode. Vėliau Garderode, Groroth, Graenrodt, Graurod, Grawroth, Grawrogk ir t.t.[2] Senose kronikose rašoma kad pavardė turėtų būtį Grafenrode, nes šeima kilusi iš Niederländischen und Friesland Grafen von Holland.[3] Diuseldorfo pakraštyje, yra pilis Schloss Garath. Šioje vietoje nuo IX iki XIV a. gyveno Ritter, Herren von Garderode. 1118 m. minima gyvenvietė Grefrath. Šis vardas kilo iš pavadinimo „Rodung der Grafen“ – grafų nuosavybė. Jos savininkais, vėliau čia gyvenančiais, kronikose minimi: Gyvenęs 1118-1172 m. Geldulf V Herren de Greverode, ir jo sūnūs, Arnoldo, Geldolfo ir Gerhardo, brolis Alardo von Gerdenrothe. 1179 m. de Geuerode: Reginboldo, Godefrido, Hermanno. 1221 ir 1232 metais, broliai Arnold, Walter ir Albert von Greverode, Herren zu Grefrath. 1288 m. birželio 5 d. Graf Arnout von Greverode (Grefrath), Bannerträger- vėliavininkasHerzog Rainald_I._(Geldern) lauko vadas [4][5]Schlacht_von_Worringen, žuvo mūšyje. Dar vėliau 1288 m. Henrich von Greverode. 1326 m. Johan von Greverode, Herr zu Grefrath. 1363 m. Statius von Greuerode. 1392 m. Hersten von Greveroden. 1401 m. Gelis von Greverode. 1413 m. Elisabeth von Greuerode. 1422 m. Johan von Greferath ir Gerharg von Greferath. Keli jų minimi kaip Herren zu Greherath, Sande, Cleve, Heithausen.[6] Gyvenanantis Garath vietovėje, Ritter Bruno de Garderode minimas 1271 m. liepos 21 d., kaip grafo von Berg sąjungininkas. Jo sūnus Ritter, Herren, Gerhard von Garderode ir anūkas Bruno, Johannisterhaus Borken pilies Komtur, minimi 1336, 1350, 1380 m..[7] Į Rheinland-Pfalz kraštą bent 1310 m. atsikėlė Lotze de Grawenrode-ištremtas grafo sūnus. Apie šitą įvykį, ir herbą, yra išlikusi sena legenda.[8] Jo palikuonys iki XVII a. pabaigos užėmė aukštus postus.[7][9] 1329 m. Ritter Eberhart von Grarath. 1341 m. Gerlach von Grorod, gyvenę Burg_Frauenstein. Gertrud von Garderode 1296 - 1311m. Cunigunde von Garderode 1321-1333 m. Gerlach von Grorodt 1373 liepos 26 d. Ten pat Otto von Graenrodde, Kurfurst Kancleris bei tarybos narys ir jo brolis Sifridt.[10] 1414-1418 m. Konstanco susirinkimas, dalyvavo Graff Philipp von Gorot su 30 palydovų.[11] Dieter von Graroth, 1416 m. vienuolis St. Alban ir jo brolis Seifried Amtmann zu Wiesbaden (Vaivada) gyvenęs dar 1463 m. Jo sūnus Melchior I von Graroth, Amtmann zu Wiesbaden, mirė 1472 m. birželio 5 d., Schierstein. Palaidotas Pfarrkirche St. Maria. Ant antkapio užrašas: Herrn, Junker, armiger, domicellus. Valdė Schloss_Montabaur pilį, miestą aplink ją, ir žemes. Dukra Agnes, gimusi 1462 m., ištekėjo už Johanns von Langelen. Jų 1486-1547 m. gyvenusi dukra Elisabeth buvo ištekėjusi du kartus. Pirmą karta už Johanes von Bobenhausen, su juo susilaukė sūnaus Heinrich_von_BobenhausenHochmeisterDeutscher_Orden, gyvenusio 1514-1595 kovo 21 d. Antrą kartą už grafo Friedrich VIII Shonburg_auf_Wesel. Susilauke dviejų sūnų: Friedrich IX Graf Schonburg_auf_Wesel ir Meinhard I Graf von_Schonberg auf Wesel, maršalo, gimusio 1530 m. balandžio 26 d. ir mirusio 1596 m. Balandžio 22 d. Jo sūnus Philipps, Amtmann zu Wiesbaden gyveno 1452-1490 m., susitukė su Agnes von Irmtraud. Turėjo du sūnūs Philipps ir Melchior II. Melchior von Groenrodt III, Melchioro II sūnus, 1530 m. vedė grafaitę von Schoenberg auf Wesel, Friedrich von Schoenberg auf Wesel ir Agnes von Dienheim dukrą. Buvo Wisthum Statthalter Aschaffenburg , mirė 1551 m. Antras sūnus Philipps, Amtmann zu Wiesbaden, vedė Anna von Bellersheim, kuri mirė 1540 m., palaidota Wiesbaden, Mauritiuskirche, ten pat palaidotas ir jis 1531 m. 1524 m. jam buvo suteiktas Märker zur Höhe Markgrafas titulas.[9][12] Melchior IV gimė 1511 m. Schierstein. Buvo Amptmann vėliau Vitztum Statthalter zu Aschaffenburg. Kelių valdovų tarybų narys ir patarėjas. Mirė 1578 m. birželio 20 d. Palaidotas Stiftskirche St. Peter und Alexander Aschaffenburg.[11] Antras sūnus Eberhard, Oberamtmann zu Trarbach und Oppenheim, turėjo Landgraf titulą, mirė 1618 m.[13] Jo sūnus Johann, Burggraf zu Mainz, Amtmann zu Odernheim. Jauniausias Philipps II sūnus Johann, Deutschordens Comthur zu Virnsberg zum Kreistag, Rittmeister vor Metz. 1551 m. aprašomas Nurnberg mieste, kaip Deutscher Orden Administrator, ir turintis Reichsfürst titulą Johann mirė 1568 m.[9][14] Vyriausias sūnus Philipps III gimė apie 1503 m. Schierstein, mirė 1565 m. gruodžio 25 d. Palaidotas Wiesbaden-Schierstein, Ev. Pfarrkirche.[15] Buvo vedęs grafaitę Adelheid von Löwenstein, Pfalzo kurfiursto Ludwig I von Löwenstein dukrą. Sekančio kurfiursto Friedrich I von Löwenstein seserį. Heseno archyve yra du dokumentai. Pirmas apie markgrafo titulo suteikimą; 1541 m. spalio 13 d. Märkerrecht auf der „Höhe“ Philips von Groenrode, iki gyvenimo galo. Antrame datuotame 1553 balandžio 14 d., rašoma apie paveldimo markgrafo titulo suteikimą Philipps von Growrog, jo žmonai Adelheid, bei Philips palikuonims „Erbmärkerrecht der Höhe“.[15] Vėliau Philips tapo Vizedomamt_Rheingau Statthalter, juo buvo iki gyvenimo galo. Susilaukė aštunerių vaikų. Dukra Elifabet ištekėjo už grafo Johann Caspar von Sponheim, genant Bacharach, mirusio 1612 m. gegužės 9 d, palaidoti Staudernheim, Evang. Kirche. Sūnus Egenolf von Graenrodt zu Walsstatt, Amtmanns zu Breuberg, mirė 1622 balandžio 22 d. Antras sūnus Christoff Philips gimė 1563 m. buvo Domherr, Tumprobst zu Mainz ir Amptmann zu Bingen, ten ir mirė 1601 m. rugsėjo 25 d. Kronikose minimas kurfiursto tėvu ir tarybos pirmininku.[16] Trečias vaikas, MarkgrafasJohann Bernhard von Grawroth, Oberamtmann zu Otzberg, Amtmann zu Oberlahnstein und Idstein, gimė apie 1550 m. Schierstein, mirė 1627 m. rugsėjo 19 d. Minimas Sienoje, Barselonoje, Upsaloje, Ženevoje. Buvo labai išsilavines žmogus. Yra išlikę jam ir jo sūnums dedikuotų knygų. Vedė Margret Freiherr Riedesel von Bellersheim. Turėjo tris sūnus. Vyresnysis Philipps, Oberamtmann zu Otzberg. Jauniausias Wolffgang. Vidurinysis sūnus, Markgrafas Christoff Georg von Graurod giminės tesėjas Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystėjeAbiejų Tautų Respublikoje. Gimė apie 1590 m. Buvo vedęs du kartus. Juliana von Haaren, su ją 1617 m. susilauke sūnaus Johann Friedriech von Grawrogk, LDK pulkininko. Julios von Haaren giminė kilusi iš Aldenburg. Seniausias protėvis Raban von Haren paminėtas 1040 m. Jo palikuonis Bernard von Haren Burkhard von Hornhausen 1253 m buvo Memle, Kuldigos komturas. 1259 m. būdamas Livonijos Ordino Krašto magistru, dalyvavo Skuodo mūšyje. Žuvo 1260 m. Durbės mūšyje. Christoff Georg antrą kartą vedė Rhein - Wild grafaitę Dorothea Ursula von Steinkallenfels, gimusią 1608 m. sausio 14 d. mirusią 1666 m. gegužės 26 d. Abu palaidoti Meisenheim, Evang Schloßkirche. Turėjo dukrą Juliana Magdalena, gimusią 1631 m.. Tuo metu Europą siaubė Trisdešimties metų karas. Šis karaspilietinisreliginis, giminę beveik sunaikino ir išblaškė. Vieni tos pačios šeimos nariai buvo katalikai, kiti evangelikai. Švedijos karalius Gustavas II Adolfas1625-1633 m. kariavo Vokietijoje, Lietuvoje. Žinoma kad Christoff Georg jam tarnavo. Kaip karaliaus įgaliotas karininkas, leitenantas, kovojo Štralzunde škotų pulke, buvo sužeistas, neteko kojos. 1628 m. gruodžio 12 d. jam ir jo būsimiems palikuonims Švedijos karalius Gustavas II Adolfas patvirtino paveldimą grafo titulą. Prie turimo herbo pridėjo baltus erelio sparnus. Įteiktame rašte nurodė teisminius ginčus spręsti Christoff Georg naudai. Padovanojo dvarus Genius (Hanen) ir Piktupėnus netoli Tauragės. Estijoje Alt Humelshof, dabar vadinamą Hummuli. Grafas Johann Friedrich 1637 m. vedė grafaitę Efrosinia Weismann von Weisenstein iš Bohemijos. Turėjo dvarus Genius, Piktupėnus, Alt Hummelshof, Estijoje, ir dar pagal užstato teisę Gaurę ir Šiaulėnus, į Pietus nuo Šiaulių, šalia Šušvės. Turėjo du sūnus, vyresnį Sigmund von Grawrogk, kuris paveldėjo Alt Humellshof, ir kurio vaikaitis buvo Torno komendantas. Taip pat jaunesnį sūnų Jeremiasz Grawrogk, gyvęnusi apie 1640-1678 metus. Lenkijos Kariuomenės kapitoną.[17] Grafas Jeremiasz Grawrogk buvo Biržų Kunigaikščio Boguslaw Radziwill patikėtinis, revizorius, ir dvarų valdytojas. Biržų Kunigaikštystės seniūnas. Vedė bajoraitę Kristiną Kirkillo.[18] Jeremiasz už užstato teisę valdė dvarus Papyvėsius, prie Pasvalio, Panemunę, Germaniškius, Slepšiškes ir Daukoniškes. Turėjo du sūnus - vyresnįjį Jerzy Fridrych Biržų Kunigaikštystės pasieniunį, ir jaunesnįjį, gyvenusį apie 1658-1727 m, Krzystof Michal, Biržu Kunigaikštystės seniūno pavaduotoją. Krzystof Michal su Dorota Neimant susilaukė sūnaus Jeremiasz gimusio apie 1690 m., ir dviejų dukterų. Grafas Jeremiasz Grawrogk buvo Lenkijos kariuomenės chorazy ir Biržų Kunigaikštystės vyriausiasis medžioklis. Vedė Anna Elizabet Borewicz z Korewa. Paveldejo tėvo dvarus PapyvėsiaiDaukniškiusSlepšikusMažąją PagervęKošeliškiusPanemunę ir Steperkliečius. Turėjo du sūnus ir dvi dukras.[17][18] Vyresnysis sūnus, grafas Krzysztof Wladyslaw gimė 1710 m., mirė 1781m. Buvo Lenkijos kariuomenės vėliavininkas. 1733 m, Išeidamas į atsargą gavo grafo titulą patvirtinantį raštą, išduotą LDK Didžiojo Kanclerio ir Didžiojo Hetmono Kunigaikščio Kaributo Višniaveckio.[17] Vedė bajoraitę Anna Efrosinia Zablocka. Antano Zablocko, Bielsko taurininko dukrą. Jaunesnysis, grafas Stanislaw Zygmunt Grawrogk gimė 1725 m., buvo LDK , Lenkijos Didžiojo Hetmono general-adjutantas. Vėliau Lenkijos karaliaus General-adjutantas. Buvo vedęs du kartus. Teklę Holinską, Mstislavo kašteliono dukterį, o po jos mirties - bajoraitę Bogumilą (Teofilę). Vaikų neturėjo. Grafo Krzystof Wladyslaw Grawrogk vyriausias sūnus Adam Stanislaw Grawrogk buvo Lenkijos karaliaus majoras. Vedė Tekle Newzylowska ir turėjo sūnų Ignac Stanislaw Ambroziji Grawrogk, karininką, vėliau tapusiu Lenkijos ir LDK vienuolių bernardinų vyriausioju gvardilijonu provincijolu. Gyveno Telšiuose, ten ir mirė 1825 m. Jo tėvas Adam Stanislaw mirė 1787 m. Krokuvoje. Antrasis sūnus grafas Krzystof Franciszek Grawrogk buvo LDK kariuomenės pulkininkas. 1782 m. spalio 13 d, Nowem Miescie, vedė Wiktoyja Mikuliczuwną, kuri mirė 1839 m. Kėdainiuose. Turėjo dukrą Ludwika Angela gimusią Kėdainiuose 1784 m. lapkričio 4 d. Valdė dvarus Lančiūnavą prie Kėdainių, Mikoliškis prie Panevėžio, ir Pajiešmenius. Mirė 1791 m. 1776 m. gavo Lietuvos Didžiojo Etmono, kunigaikščio Michal Kazimierz Oginskio raštą, patvirtinantį grafo titulą.[17] Jauniausias brolis grafas Wladislaw Martin Ludwig von Grawrogk gimė 1760 m., mirė 1789 m.. Buvo Prūsijos kariuomenės kapitonas. Nebuvo vedęs. Trečiasis sūnus, Prūsijos kariuomenės kapitonas, grafas Jakob Ferdinand von Grawrogk gimė 1757 m., mirė 1818 m. Švobiškyje. 1790 m. vedė Bauskės burmistro dukterį Susane Gotlibe von Karlshof, gyvenusią 1765-1806 m. Buvo paveldėjęs iš brolių ir tėvo dvarus PapyvėsiaiLančiūnavąMikoliškisPajiešmeniaiPanemuneMineikiškiai. Grafo Jakob Ferdinand von Grawrogk vyresnysis sūnus grafas Jokub Samuel Karol Grawrogk gimė 1794 m. Tarnavo Rusijos kariumenėje nuo 1807 m, dalyvavo kare su Napoleonu, įžengime į Paryžių. 1828-1829 m. kare su Turkija, ne kartą buvo apdovanotas. Į atsargą išėjo 1834 m. lapkričio 13 d. turėdamas papulkininkio laipsnį. Mirė 1855 m. balandžio 2 d. Rygoje. Vedęs nebuvo, mat būdamas jaunas, viename aukštuomenės baliuje, Peterburge, susipažino su jauna, ištekėjusia aristokrate ir įsimylėjo ją visam gyvenimui. Jaunesnysis sūnus grafas Piotr Ferdinand Gotlib Grawrogk gimė 1799 m., baigė vienuolių Bernardinų gimnaziją Troškūnuose. 1826 m. vedė bajoraitę Julijaną Ciolkowiczowną iš Lieporų, šalia Joniškio. Mirė 1843 m. kovo 23 d. netoli Skakų, palaidotas Lieporų kapinėse. Turėti dvarai ir ūkiai buvo jau parduoti, be Lieporų buvo likę dar VoiceliškiaiPiotr Ferdinand Gotlib Grawrogk turėjo vyresnį sūnų Krzystof Jozef Karol Grawrogk, gimusį 1839 m. ir jaunesnį Konstantin Grawrogk, gimusį 1842 m. Keturias vyresnes dukteris; Jakubiną, Anną, Karoliną ir Zuzanną. Grafas Krzystof Jozef Karol Grawrogk 1879 m. vedė baronaitę Julia von Goes. Ji mirė 1885 m. Von Goes Goesai giminė žinoma kaip kilusi iš Portugalijos, Dom Amiã da Estrada aus Santo Vincente da Barca, atvyko i Flandriją kartu su Grafu Heinrich von Burgund 1109 metais.1693 m. Johann Peter von Goes suteiktas grafo titulas. Kurše ir Lietuvoje gyvenanti giminės šaka turi barono titulą. Švedijoje ši giminė taip pat gyva ir dabar. Krzystof Jozef Karol Grawrogk gyveno Telšiuose, vėliau valdė ūkį Lieporuose. Mirė 1913 m, palaidotas Lieporuose, šalia savo tėvo. Grafas Konstantin Grawrogk vedė kitą seserį, Victoria von Goes gyvenusią 1863-1936 m. Konstantin Grawrogk mirė 1900 m. Vyriškų palikuonių jie neturėjo.[17] Medvilionių (Lieporų) dvaras garsėjo kaip vienas svarbesnių lietuvių tautinio atgimimo centrų Šiaurės Lietuvoje. Krzystof Jozef Karol Grawrogk viena dukra Jadwiga ištekėjo už bajoro Xawer Gosicki, kita dukra Maryja ištekėjo už bajoro Wladyslaw Gosicki. Jaunesnis sūnus grafas Julijan Piotr Grawrogk Julijonas Gravrogkas gimė 1885 m. baigė Peterburgo Technologijos Institutą, buvo Kauno Vytauto Didžiojo Universiteto rektorius, mirė 1968 m USA Cleveland. Su žmona Olga vaikų neturėjo. Krzystof Jozef Karol Grawrogk vyresnysis sūnus grafas Antoni Julijan Grawrogk Antanas Gravrogkas gimė 1880 m. gegužės 5 d. Baigė Peterburgo Technologijos Institutą 1910 m. Aktyviai dalyvavo 1905 metų Revoliucijoje. Vadovavo ginkluotam partizanų būriui Dauguose. Buvo 1923 m. vienas iš Klaipėdos sukilimo vadų. 1932-1933 m. Kauno burmistras. Ilgametis Šaulių Sąjungos vicepirmininkas. Kauno Vytauto Didžiojo Universiteto profesorius. Buvo apdovanotas ordinais ir medaliais. Brolių Antoni ir Julijan vardu Kaune yra pavadinta gatvė. Antoni mirė 1958 m. balandžio 1 d. Antoni Julijan Grawrogk 1910 m. Peterburge vedė bajoraitę Stefanija Gruzd - Gruzdytę, gimusią 1884 m. Suvartuvos dvare. Stefanijos močiutės brolis buvo Žemaičių Vyskupas Motiejus Valančius. Gruzdžiai labai sena bajoriška giminė. Žinoma kad jau Žalgirio mūšyje du bajorai Gruzdžiai vadovavo dviems savo atvestiems būriams. Stefanija Gruzdytė mirė 1977 m. Birželio 8 d. Antano ir Stefanijos sūnus grafas Christoph Vytautas von Gravrock gimė 1925 m. gegužės 1 dieną Kaune. Antoni taip pat susilaukė ir dukters Birutės, gimusios 1945 m. Christoph Vytautas dalyvavo 1941 m. birželio sukilimas. Nuo 1943 metų Vokietijos kariuomenėje, kariavo Rytų fronte. 1945 m. gegužes 9 dieną pateko i nelaisvę amerikiečiams, buvo perduotas rusams ir pateko į lagerį šalia Intos. Grįžęs į Lietuvą baigė Vilniaus Universiteto Medicinos fakultetą, atliko daug kelionių-ekspedicijų tolimose Žemės vietose. Parašė knygų filosofinėmis temomis. Susilaukė trijų dukterų ir sūnaus Anton. Christoph mirė 2016 m rugpjūčio 28 d.

Giminės dvarai ir pilys

Seifried von Graroth Amtmann zu Wiesbaden Vaivada gyvenęs dar 1447 metais, valdė Montabaur pilį (Schloss Montabaur), miestą aplink ją, ir žemes.
Grafas Christoff Georg priklausė dvarai Genius (Hanen) ir Piktupėnus netoli Tauragės.
Grafas Johann Friedrich apie 1637 metus turėjo dvarus: Genius, Piktupėnus, Alt Hummelshof, Hummuli dabartinėje Estijoje.
Grafas Jeremiasz Grawrogk įsigijo už užstato teisę Papyvėsius, prie Pasvalio, valdė dvarus: Germaniškius, Slepšiškes, Daukoniškes, Mažąją Pagervę, Košeliškius, Panemunę ir Steperkliečius.
Grafas Krzystof Franciszek Grawrogk valdė dvarus: Lančiūnavą prie Kėdainių, Mikoliškis prie Panevėžio, ir Pajiešmenius.
Grafas Jakob Ferdinand von Grawrogk iš brolių ir tėvo paveldėjo dvarus Papyvėsiai, Lančiūnavą, Mikoliškis, Pajiešmeniai, Panemune, Mineikiškiai.
Grafas Krzystof Grawrogk valdė Medvilionių (Lieporų) dvarą.

Literatūra

[1] Jahrbücher des Vereins für Mecklenburgische Geschichte und Altertumskunde, Band 61 (1896).
[2] Von Himmerod und Rottbitze bis Roda Kerkrade(1996)–Walter Hoffmann.
[3] https://www.houseofnames.com/grevenrode-family-crest.
[4] Der Tag bei Worringen, 5. Juni 1288 Hugo Stehkämper Böhlau-Verlag, 1988 m.
[5] Geschiedenis van hertog Jan den Eersten van Braband en zijn tijdvak, 1859 m. Karel-Frans Stallaert 1 tomas 202 puslapis.
[6] Beiträge zur Localgeschichte des Niederrheins, P. Norrenberg. 1875 m. 4 tomas 15 puslapis.
[7] Annalen des Historischen Vereins für den Niederrhein, inbesondere das Alte Erzbistum Köln, L. Röhrscheid, 1960 m.
[8] Der Kurort Schwalbach. Adolph Genth. 1864 m. Taip pat Rheingauische Alterthümer oder Landes- und Regiments-Verfassung. Franz Jozeph Bodmann 1819 m.
[9] Die Landes-Verfassung M a i n z. 1819. Gedruckt bey Florian Kupferberg, Buchhändler und Buchdrucker. Taip pat: Denkwürdiger und nützlicher RheinischerAntiquarius. Von einem Nachforscher, Der Rheingau Historish und Topograhish. H. von Stamberg 1865 m.
[10] HHStAW fonds 121 No U von Groroth.                                                                                                http://www.inschriften.net/zeige/suchergebnis/treffer/set/0/nr/di051-0036.html#content
[11] C. Justingers Berner-Chronik, von Anfang der Stadt Bern bis in das Jahr 1421.
[12] http://www.inschriften.net/zeige/suchergebnis/treffer/nr/di051-0058.html#content
[13] Historische Kommission für Hessen und Waldeck Elwert Verlag, 1954 m.
[14] Reichsständische Repräsentationsformen im 16. Jahrhundert. Helmut Neuhaus. 1982 m.
[15] HHStAW fonds 121 No U von Groroth 1541 Oktober 13. HHStAW fonds 137 No U 329.
[16] „Geschichte der Stadt Mainz“, 3 tomas, Karl Anton Schaab.
[17] Vilniaus Universiteto Bibliotekos Archyvas Gravrogku giminės fondas F358.
[18] Biržų dvaro Teismo knygos 1620-1745 Raudeliunas-Firkovičius 1982.

[Grįžti↑]


Herbų aprašymai bus dar papildyti. Nenorintys laukti ir pageidaujantys kuo greičiau pamatyti dar nepatalpintą čia savo bajoriškos giminės herbą su herbo ir giminės aprašymu, galite pasidalinti turima informacija ir medžiaga el. paštu: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, norint jį peržiūrėti.  [Kontaktai]. 

Heraldika (iš vok. Herold) - herbų mokslas; heroldas - tai viduramžių pareigūnas, turnyrų metu nustatydavęs riterių kilmę ir herbų teisingumą, vesdavęs turnyrų tvarką pagal pergamento ritinius, kuriuose buvo nupiešti turnyro dalyvių herbai. Jie buvo reikalingi kaip skiriamieji ženklai, nes veidus slėpė geležiniai šalmai. Vakarų Europoje herbai susiformavo XII a., Lenkijoje XIII a., Lietuvoje - po 1387 m., priėmus krikštą. Prieš tai Lietuvoje buvo naudojami asmeniniai žymenys, pavyzdžiui, Gedimino stulpai, dvigubas kryžius ir kt.


Taip pat apie bajorų herbus galite rasti apsilankę svetainėse: LBKS; Žemaičių bajorų draugijaAndrzej Brzezina Winiarski herbynas; Istoriniai šeimų herbai; Kasparo Nesieckio herbynas; Lenkų bajorų herbai; Tadeusz Gajl'io herbynas (Horodlės herbai); Tadeusz Gajl'io LDK bajorų herbai; herbai.lt; VU gidasBesidomintys savo kilme gali pasinaudoti esamais virtualiais archyvais: epaveldas.lt (suskaitmenintų fondų sąrašas); genealogija.lt; kapinių informacijos skaitmeninimo ir duomenų valdymo sistema. Bažnytiniai krikšto, santuokų, laidotuvių metrikai saugomi Lietuvos valstybės istorijos archyve (LVIA), Gerosios Vilties g. 10, Vilniuje (svetainė), skaityklos tel.  8 5 213 7485, (prašymų formos), taip pat dokumentai saugomi Lietuvos centriniame valstybės archyve (LCVA).

Genealoginių tyrimų metu, norint surasti informaciją apie savo giminę ir grafiškai pavaizduoti giminystės ryšius genealoginėje lentelėje, būtina surinkti pagrindinius asmenų gyvenimo faktus. Pagrindiniais asmenį identifikuojančiais duomenimis yra laikomi asmenvardis, gimimo, santuokos, mirties datos ir vietovardžiai. Šios informacijos šaltiniais gali būti įvairūs dokumentai: krikšto, santuokos, mirties įrašai, parapijiečių sąrašai, dvarų inventoriai, gyventojų surašymų duomenys ir kt.
Pagrindinė genealoginių šaltinių saugykla mūsų šalyje yra Lietuvos valstybės istorijos archyvas (Mindaugo g. 8, Vilnius). Čia yra sukaupta beveik visų Vilniaus, Seinų, Telšių (Žemaičių) XVIII–XX a. pirmos pusės, Panevėžio, Kauno, Kaišiadorių, Vilkaviškio Romos katalikų vyskupijų bažnyčių 1924–1940 m. bažnytinės krikšto, santuokos ir mirties metrikų knygos, kitų tradicinių Lietuvos religinių konfesijų (stačiatikių, sentikių, judėjų, evangelikų-reformatų, evangelikų-liuteronų, musulmonų, karaimų) gimimo, santuokos, ištuokos ir mirties metrikų knygos, civilinės metrikacijos įstaigų dokumentai (1940–2007 m.), Vilniaus gubernijos bajorų deputatų susirinkimo kanceliarijos, Vilniaus ir Kauno gubernijų apskričių bajorų vadovų ir bajorų globos įstaigų, Augustavo gubernijos bajorų vadovo dokumentai, privačių asmenų, šeimų ir giminių archyvai.

Lietuvos valstybės istorijos archyve saugomi XVIII–XX a. pagrindiniai genealoginiai šaltiniai:
Įvairių religinių konfesijų gimimo, santuokos, ištuokos ir mirties metrikų knygos,
Priešvedybinių apklausų knygos,
Parapijiečių sąrašai,
Bajorystės patvirtinimo aktai,
Bajorų šeimų sąrašai,
Dvarų inventoriai,
Revizijų sąrašai,
Gimimo, santuokos, ištuokos, mirties civilinės registracijos įrašai ir kt.
Dokumentai, priėjimo prie kurių neriboja įstatymai, yra prieinami archyvo dokumentų originalų ir mikrofilmų skaityklose. Archyvo intranete skelbiamos ir archyvo skaitykloje prieinamos įvairių bažnyčių bei bajorų įstaigų fondų 4758 bylų skaitmeninės kopijos.
Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomi pagrindiniai XX a. genealoginiai šaltiniai:
Lietuvos Respublikos piliečių vidaus ir užsienio pasai,
Lietuvos Respublikos savanorių, šauktinių, kareivių ir karininkų dokumentai,
Žemės reformos dokumentai,
Mokytojų, mokinių ir studentų asmens bylos,
Priverstiniams darbams į Vokietiją išvežtų asmenų dokumentai,
1942 m. ir 1959 m. gyventojų surašymo dokumentai ir kt.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prieigą prie daugelio Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomų XX a. genealoginių šaltinių riboja teisės aktai.

Lietuvos ypatingasis archyvas
Archyvas saugo 1940–1941; 1944–1990 m. NKGB­-MGB-KGB, NKVD-MVD dokumentus: už politinius motyvus teistų asmenų baudžiamąsias bylas, 1941; 1944-1954 m. iš Lietuvos į TSRS atokius rajonus ištremtų asmenų tremties bylas, II pasaulinio karo metais į Vokietiją prievarta išvežtų ir po karo filtraciją praėjusių asmenų filtracines bylas, asmenų, išvykusių iš Lietuvos nuolat gyventi į užsienį, migracines bylas. Lietuvos TSR miestų ir rajonų milicijos skyrių Pasų stalų 1945–1954 m. dokumentus apie pasų ir kitų dokumentų išdavimą, keitimą ir pan.
Archyve taip pat saugomi sovietinių partizanų, II pasaulinio karo metais veikusių Lietuvos teritorijoje, dokumentai, dokumentai apie Lietuvos gyventojų evakuaciją į TSRS gilumą II pasaulinio karo metais, būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje 1944–1990 m. patvirtinantys dokumentai, 1919–1991 m. Lietuvos komunistų partijos ir Lietuvos Lenino komunistinio jaunimo sąjungos narių asmens bylos,
Genealoginiai šaltiniai saugomi ne tik valstybės archyvuose, bet ir bibliotekose bei muziejuose: Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje saugomos kai kurių Romos katalikų bažnyčių metrikų knygos ir 230 asmenų fondų, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje saugomos Vilniaus arkivyskupijos kai kurių bažnyčių metrikų knygos bei Lietuvos dvarų inventoriai, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomos kai kurių Telšių (Žemaičių) vyskupijos bažnyčių metrikų knygos.

Elektroninės saugyklos
Atliekant genealoginius tyrimus dažnai naudojamasi įvairių duomenų bazių, virtualių archyvų informacija. "Epaveldas" www.epaveldas.lt – didžiausia Lietuvoje duomenų bazė, kurioje galima rasti genealoginės informacijos. Portalo duomenų bazėje šiuo metu galima rasti 91 Lietuvos Romos katalikų bažnyčios 2312 metrikų knygų, kurios apima laikotarpį nuo 1599 iki 1940 metų, skaitmeninius vaizdus. Bylų skaitmeninimas tęsiamas, tad duomenų bazė nuolat papildoma. Visą skaitmenintų ir planuojamų skaitmeninti Romos katalikų bažnyčių metrikų knygų sąrašą galima rasti Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos interneto svetainėje čia.
Pradedant genealoginę paiešką, būtina surinkti pradinę informaciją: kada, kur gimė, kelintas vaikas šeimoje buvo pasirinktas asmuo, kokioje bažnyčioje pakrikštytas; kada, su kuo, kokioje bažnyčioje tuokėsi, kada ir kur mirė ir t. t. Šią informaciją galima sužinoti, apklausus vyresnės kartos giminaičius. Surinkta informacija patikrinama ir patikslinama, peržiūrint bažnytines metrikų knygas.
Bažnytinių metrikų knygų įrašai nuo XVII a. iki 1827 m. buvo rašomi lotynų kalba, nuo 1828 iki XIX a. vidurio – lenkų, nuo XIX a. vidurio iki 1920 m. – rusų, Pirmojo pasaulio karo metais daugelyje parapijų – vokiečių, po Pirmojo pasaulinio karo Telšių vyskupijoje – lietuvių, Vilniaus vyskupijoje – lotynų ir lenkų kalbomis. Taigi asmenvardžiai ir vietovardžiai kai kuriuose dokumentuose yra sulenkinti ar surusinti: tarkim, pavardė Arlauskas dokumentuose bus Orlowski arba Орловский, vardas Jurgis dokumentuose – Jerzy arba Георгий, Юрий; vardas Laurynas – Wawrzyniec arba Лаврентий; vietovardis Varėna – Orany arba Ораны; vietovardis Zarasai – Jeziorosy arba Ново Александровск ir t. t.
Sudarant genealoginę lentelę, rekomenduojama laikytis kelių pagrindinių taisyklių:
Giminės genealoginė lentelė sudaroma įrašant asmenų vardus, pavardes gimimo / mirties datas, pagal poreikį galima pažymėti ir gimimo vietą. 
Braižant genealoginę lentelę svarbu laikytis kartų chronologijos taisyklės, pagal kurią vienos kartos asmenys turi būti vaizduojami tame pačiame lygmenyje.
Asmenys įrašomi į genealoginę lentelę chronologiškai iš kairės į dešinę. Kairėje pusėje rašomi vyresni vaikai, dešinėje – jaunesni. Žinant asmenų chronologinio vaizdavimo taisyklę, galima nustatyti, kuris vaikas šeimoje buvo vyriausias ar jauniausias, net kai nėra žinomos tikslios vaikų gimimo datos. 
Vyriškoji giminės linija turi būti vaizduojama kairėje, o motinos – dešinėje pusėje. Matrimonialinis ryšys vaizduojamas tarp vyro ir moters, įrašant jų santuokos datą ir vietą. Šalia moters vardo būtina įrašyti jos mergautinę pavardę.

Informacija apie archyvus: http://www.archyvai.lt/lt/genealogine-paieska.html 

[Grįžti↑]

Bajorų svarbiausia pareiga – ginti valstybę!

 

"Tas, kuris tiki Laisve ir laikosi LIETUVOS Statuto, yra lietuvis" 
ištrauka iš XIX a. 4 deš. "Lietuvių katekizmo"

«Dvarai»«Kauno pilis»«Vytauto Didžiojo Karo muziejus»«LDK Valdovų rūmai»«Biržų pilis»«Dubingiai»

 

«1»«2»«3»«4»«5»«6»«7»«8»«9»«10»«11»«12»«13»«14»«15»«Mediateka»«Kauno bajoro nario mokestis»
Informacija norintiems legitimuotis [LEGITIMACIJA] Bajorams, siekiantiems KABD narystės, maloniai kviečiame susipažinti su reglamentu -  KABD Įstatų 3.2 punktu [ĮSTATAI]. 

Informuojame
, kad KABD Tarybos sprendimu 2024 m.  metinis draugijos nario mokestis  - 15 eurų, kurį pagal Įstatus būtina sumokėti iki einamųjų m. kovo 1 d. Dėkojame tiems, kurie jau sumokėjo šį mokestį. 
 
Atsisk. sąsk. Nr. LT70 7044 0600 0337 2983 AB SEB bankas. Daugiau informacijos suteiks kanclerė Jovita Antanaitienė, tel. +370 687 11241, el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, norint jį peržiūrėti.  
LIETUVOS KILMINGŲ ORGANIZACIJŲ BENDRADARBIAVIMO DEKLARACIJA
 


  Kauno apskrities bajorų draugija, pirmoji po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo įsteigta Lietuvos bajorijos palikuonis vienijanti organizacija, pritaria visos Lietuvos bajorijos vienybei. Po Lietuvos bajorų karališkąją sąjungą ištikusios juridinės ir finansinės krizės,  naujuoju lygiateisiškumo, pagarbos, šimtmečius menančiu istorinio Lietuvos bajorijos paveldo saugojimo ir atkūrimo principais grįstu junginiu tampa Asociacija „Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimas“.

Kauno apskrities bajorų draugija, LBKS Panevėžio apskrities skyrius, LBKS Klaipėdos krašto bajorų draugija 2019 m. gegužės 24 d. tapo šios Asociacijos steigėjais-nariais. 2019 m. birželio 14 d. Kaune įvykusio pirmojo Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimo suvažiavimo metu išrinkta ir patvirtinta LBKS vadovybė - Vadas Egidijus Matulevičius, kanclerė Jovita Antanaitienė. Revizijos komisijos pirmininkas - Antanas Sirtautas, Bajorų legitimacijų komisijos pirmininkas - Artūras Rukas Daujotis. Vieningai pritarta tęsti keletą dešimtmečių puoselėjamą Lietuvos bajorijos paveldo išsaugojimo veiklą.
 
Informacija nuolat atnaujinama ,,Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimo" internetinėje svetainėje  https://lbkslietuva.eu/
 
 


 
 2019 m. lapkričio 27 d. Asociacija ,,Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimas"  prisijungė prie Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, narių, delegavo atstovus į Koordinacinę tarybą (NOKT).Susitarimą pasirašiusios patriotinės organizacijos bendradarbiauja saugant ir stiprinant Lietuvos nepriklausomybę, didinant šalies gynybinius pajėgumus, ugdant jaunosios kartos pilietiškumą, įamžinant visų laikų Lietuvos nepriklausomybės kovų ir kovotojų atminimą. Svarbiausias Tarybos uždavinys - koordinuoti Nevyriausybinių organizacijų (NVO) veiklą, Lietuvos krašto apsaugos sistemos institucijoms bendradarbiaujant su visuomene. (Ištrauka iš NOKT posėdyje 2017.12.15 patvirtinto Reglamento).
  

 

Mielieji,

 

Tegu Šv. Velykų sakralumo erdvėje atrasime paguodą, viltį, suraminimą.

Santarvė, Dievo palaima ir paguoda telydi Jus visada!

 

               

 

Nuoširdžiai

Kristina Giedraitienė

KABD, LBKS Vadė

 


 


 

 KABD susirinkimas. Monografijos pristatymas

 

2024 m. kovo 28 d. Šv. Jurgio konvento posėdžių salėje įvyko istoriko Eimanto Gudo naujos knygos „Gedimino kraujas. Lietuvos valdovų Gediminaičių dinastija: 112 vyrų ir moterų likimai“ pristatymas KABD bendruomenei, dalyvaujant autoriui.

Monografijos pristatymų anonse pabrėžiama, kad plačiajai visuomenei gerai žinomi Gediminaičių – Lietuvos valdovų dinastijos atstovų – vardai: Vytenis, Gediminas, Jaunutis, Algirdas, Jogaila, Kęstutis, Vytautas, Švitrigaila, Žygimantas Kęstutaitis, Kazimieras Jogailaitis, Aleksandras Jogailaitis, Žygimantas Senasis, Žygimantas Augustas. Tačiau -  kas buvo jų žmonos, kaip susiklostė jų dukterų, sūnų, netapusių Lietuvos didžiaisiais kunigaikščiais, likimai, atsakytų retas paklaustasis.

Tad susitikimo metu galėjome išgirsti - ar tikrai Gediminas ketino krikštytis? Kuri Gedimino anūkė ištekėjo už Šventosios Romos imperatoriaus Karolio IV ir buvo vainikuota imperatoriene? Kodėl Kęstutis atsisakė karūnos? Kurią seserį Jogaila labiausiai mylėjo ir kodėl? Koks tolesnis Niurnbergo auksakalių Vytautui Didžiajam ir jo žmonai Julijonai nukaldintų karūnų likimas? Kuris Lietuvos didysis kunigaikštis paskutinis mokėjo lietuviškai? Ar dar yra gyvų Gediminaičių? 

Apie visa tai įtaigiai pasakojo monografijos autorius, KABD narius kvietė diskusijai, įdomiam pokalbiui, atsakė į gausius klausimus.

Dėkojame p. Eimantui Gudui, susitikimo dalyviams! 

 

KABD informacija

 

 


 


 

Lietuvos heraldikos tradicija – pripažinta vertybė

Iškilmingas renginys Vilniaus Rotušėje 2024 m. kovo 28 d.

 

2024 m. kovo 28 d. Vilniaus Rotušės didžiojoje salėje įvyko iškilmingas renginys, kurio metu visuomenei pristatytos į Lietuvos kultūros nematerialaus paveldo sąvadą įrašytos vertybės. Tarp jų - ir Lietuvos heraldikos tradicija.

Dalyvaujant LR Prezidentūros, vyriausybės, kultūros įstaigų atstovams, buvo pristatomos vertybių - tradicijų ir veiklų ypatybės, svarba visuomenės gyvenimui; įteikti pripažinimo sertifikatai.

Vienos iš vertybės Lietuvos heraldikos tradicija paraiškos teikėjų  - asociacijos Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo vadovė Kristina Giedraitienė pristatymo kalboje pabrėžė heraldikos - mokslo ir meno svarbą asmens, šeimos, giminės istorinei atminčiai, tradicijos puoselėjimą ir perdavimą jaunimui.

2024 m. kovo mėn. į Lietuvos kultūros nematerialaus paveldo sąvadą buvo įrašyta net 11 vertybių – bendruomenių, asociacijų puoselėjamų tradicijų ir veiklų. Asociacija Lietuvos bajorų kraštų susivienijimas aktyviai dalyvavo vertybės Lietuvos heraldikos tradicija teikime, parengiamajame vertybės pripažinimo darbe, bendradarbiaujant su Lietuvos heraldikos komisija prie Lietuvos Respublikos Prezidentūros, Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugija,  Lietuvos savivaldybių asociacija, mokslo institucijomis, muziejais, heraldikos srityje dirbančiais dailininkais, kt.

Lietuvos heraldikos – valstybę, vietoves, asmenis, institucijas, korporacijas išskiriančių herbų kūrimo ir naudojimo taisyklių sistemos – tradicija mena XIV a., kai atsirado herbiniai Lietuvos valdovų, kunigaikščių ir kilmingųjų antspaudai, specifiniai lietuvių linijiniai herbiniai ženklai, formavosi valstybinė, žemių heraldika. Vėliau ši socialinės komunikacijos prasme svarbi tradicija išplito Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenėje, apimdama viešas ir privačias gyvenimo sritis.

Šiuo metu heraldinė praktika patiria renesansą. Specifine technika ir tam tikromis taisyklėmis pasižymintis heraldinis menas puoselėjamas specialų pasirengimą ir reikalingus įgūdžius turinčių mokslininkų bei menininkų. Turimi ir naujai kuriami herbai, herbiniai ženklai yra naudojami kaip šeimą, giminę, bendruomenes, visą tautą vienijantis ženklas ir atlieka komunikacinę funkciją – įprasmina ir parodo valstybės, institucijų, šeimų istoriją ir statusą, puoselėjamas tradicijas, įamžina svarbių įvykių atminimą. 

Asociacijos Lietuvos bajorų kraštų susivienijimas, Kauno apskrities bajorų draugija skatina ir remia genealogijos, heraldikos, kitų istorijos sričių mokslo tiriamąjį darbą, plėtoja visuomenės domėjimąsi Lietuvos istorija, puoselėja genealoginį, heraldinį kultūros paveldo, istorinį kilmingųjų šeimų, istorinės atminties palikimą. Organizuoja konferencijas, istorinių datų minėjimus, istorinės atminties įamžinimui skirtų atminimo lentų, skulptūrinių kompozicijų sukūrimą, periodiškai leidžia žurnalą „Lietuvos bajorų metraštis. Laikas ir likimai“, skiria paramą labdaros iniciatyvų, susijusių su praeities paveldo išsaugojimu ir kt. Šiose veiklose atspindimas ir heraldinis palikimas.

Kasmet į asociaciją Lietuvos bajorų kraštų susivienijimas stojantiems naujiems nariams iškilmingoje aplinkoje yra išduodami Bajorystės pripažinimo Aktai –jie patvirtinami, pretendentams įrodžius savo kilmę iš kilmingųjų giminių. Itin svarbu, kad yra išduodami ir Jaunojo bajoraičio (bajoraitės)  liudijimai - taip nuo jaunų dienų skatinamas jaunimo susidomėjimas savo šeimos, giminės istorija. Neatsiejama dalis – pagal archyvinius dokumentus patvirtinto kilmingos giminės turėto herbo ir jo atvaizdavimas Bajorystės pripažinimo Akte.

Svarbi veiklos dalis – heraldinių ženklų, herbų paveldo sklaida visuomenėje, ypač supažindinant jaunimą.

Lietuvos bajorų kraštų susivienijimas, Kauno apskrities bajorų draugija   yra nuolatiniai virš 20 metų vykstančio respublikinio projekto „Giminės medis“ rėmėjai. Konkursą rengia Kauno tautinės kultūros centras. Konkurse dalyvauja moksleiviai iš visos Lietuvos, kasmet gaunama virš 100 konkursinių darbų. Viena iš konkursinių temų – Šeimos herbas, dalyviai pateikia sukurtą šeimos, giminės herbą, aprašo jo sukūrimą, simboliką. Tai puikus įtraukus jaunimo ugdymo pavyzdys – vienijantis, suburiantis visą šeimą, giminę, išsaugantis šeimų archyvinės medžiagos ryšį su dabartimi.  

Lietuvos bajorų kraštų susivienijimas skiria didelį dėmesį visuomenės narių, bendruomenių įtraukimui į heraldikos tradicijos puoselėjimo veiklas.

Lietuvos nacionalinio kultūros centro informacija

KABD, Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo informacija

Plačiau: https://savadas.lnkc.lt/lt/kas-vyksta/naujienos/nematerialaus-kulturos-paveldo-savade-gyvosios-ir-nykstancios-tradicijos-bendruomenes-ir-tauta-vienijantys-zenklai/

 

Įteikiamas vertybės Lietuvos heraldikos tradicija liudijimo sertifikatas. Iš kairės: Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo vadovė  Kristina Giedraitienė, Lietuvos heraldikos komisijos pirmininkė Agnė Railaitė-Bardė, LR Kultūros viceministras Albinas Vilčinskas. Vilnius, 2024 m. kovo 28 d.


Lietuvos heraldikos tradicijos vertybę liudijantis sertifikatas. Vilnius, 2024 m. kovo 28 d.

 

Šventinė eisena, dalyvauja istorinio šokio ansamblio „Lirum“ nariai (vadovė
Auksė Stankevičienė), eisenos dalyviai neša vėliavas su kilmingųjų giminių
herbiniais atvaizdais. Kaunas, 2018 m.

 



 

Įvyko rinkiminis NOKT narių susirinkimas

 

2024 m. Kovo 27 d. Vilniuje įvyko Nevyriausybinių organizacijų, stiprinančių Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus koordinacinės tarybos (NOKT) susirinkimas. Organizacijų deleguoti atstovai ir vadovai kartu su renginio svečiais aptarė aktualius visuomenei klausimus, kylančius iššūkius.

Susirinkimo metu LR Seimo narė Angelė Jakavonytė, NOKT pirmininkas Arnoldas Kulikauskis už indėlį NOKT veikloje, už pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymą, Lietuvos saugumo ir valstybingumo stiprinimą įteikė padėkas Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo vadovams.

Susirinkimo metu išrinkta NOKT vadovybė 2024 m. laikotarpiui: NOKT pirmininkas - Nepriklausomybės gynėjų sąjungos valdybos pirmininkas Arnoldas Kulikauskis, NOKT pirmininko pavaduotoja - Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo vadovė Kristina Giedraitienė.

 

KABD informacija

 



 

 

2024 m. Vasario 29 d. Šv. Jurgio konvento patalpose įvyko KABD narių susirinkimas.

KABD Tarybos narė dr. Gėlė Minkuvienė  renginio dalyvius įdomiai ir įtaigiai supažindino su  žurnalistės Ilonos Skujaitės knyga "Karo nuotaka", apie karalaitę Kotryną Jogailaitę.

Knygoje, remiantis XVI a. kronikų įrašais, dokumentais, laiškais ir kt. atskleidžiamas (su nuotykių ar detektyvų elementais) aprašomasis istorinis laikotarpis, pagrindinių veikėjų  - Kotrynos Jogailaitės ir Jono Vazos siužetinės linijos; visa tai papildoma autorės sumaniai rekonstruotais buvusiais įvykiais - prieš beveik 500 metų. Klausytojai išgirdo puikių teksto citatų, dalyvavo diskusijoje istorinės atminties temomis. 

Susitikimo metu aptarti aktualūs KABD klausimai - žurnalo "Lietuvos Bajorų Metraštis. Laikas ir likimai. Nr. 4; 2024 m." leidyba,  numatyti renginiai ir kt. 
 
Dėkojame susirinkimo dalyviams!
 
KABD informacija

 



 

Gerbiamieji bajorai,

Nuoširdžiai sveikiname Kauno apskrities bajorų draugijos narius,

2024 m. sausio, vasario, kovo mėn. sutinkančius Jubiliejines sukaktis!

 

P. Vijoletą Paplauskaitę-Kamandulienę (H. Trzaska) - ilgametę KABD Revizijos komisijos pirmininkę;

P. Eglę Zaveckaitę-Kupliauskienę (H. Kraus);

P. Aistę Gailiušytę-Misiūnę (H. Lubicz); 

P. Eglę Gelažiūtę-Petrauskienę (H. Naktikovas);

P. Adomą Pažarauską (H. Boncza);

P. Edmundą Raudonį (H. Lapė)

 

Linkime prasmingų sumanymų, pajėgų ir bendraminčių siekiams įgyvendinti!

Jus sveikina Kauno apskrities bajorų draugijos bendruomenė

 

 


 


 

  Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimo 
 
Naujametinė labdaros šventė 

 

2024 m. sausio 27 d. Kaune, Lietuvos Karininkų Ramovėje įvyko prasminga ir gražia tradicija tapusi Naujametinė Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimo labdaros šventė.
 
Į renginį atvyko bajorų giminių palikuonys iš visos Lietuvos, sulaukta kviestinių svečių. 
 
Iškilmingo renginio dalyvius pasveikino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos Kauno Šv. Jurgio konvento gvardijonas kun. Tomas Žymantas OFM, Br. diakonas kun. Saulius Bernardas Belickas OFM, Lietuvos Kariuomenės Plk. ltn. Mindaugas Stackevičius, LBKS vadė Kristina Giedraitienė, LBKS Legitimacijų tarybos pirmininkas Ignas Raila, LBKS Klaipėdos bajorų draugijos vadas Antanas Sirtautas, LDK Atminties Rūmų vadovas Danielius Vervečka.
 
Renginyje dalyvavo LBKS kanclerė Jovita Antanaitienė, Kauno apskrities bajorų draugijos Legitimacijų komisijos pirmininkas prof. habil.dr. Arvydas Palevičius, Kauno Ukrainiečių asociacijos "Stožary" nariai Halina Kubryk, Romanas Boreika, Skulptorius Saulius Kriščiukaitis. 

Šventę moderavo Šv. Adalberto - LDK - riterių ordino vadovas Artūras Giedraitis.

Susirinkusiems koncertavo Kauno muzikinio teatro solistai, klasikinės muzikos grupės "Harmonija" nariai.

Šventinio renginio metu, kaip ir kasmet, vyko šventės dalyvių, vakaro rėmėjų paruošta labdaros-paramos loterija – labdaros vakarui ir aukcionui buvo dosniai aukojami prizai – knygos, paveikslai, antikvarinės vertybės, meno dirbiniai, rankdarbiai, saldžios dovanos ir kt. 

Labdaros loterijai skirtos dovanos suteikė daug džiaugsmo jas laimėjusiems bajorams, o vakaro loterijos ir aukciono metu surinktos lėšos, kaip visada, tenka labdarai.

2024 metų labdaros-paramos loterijos ir aukciono metu gautos lėšos buvo paskirtos  Šv. Jurgio Kankinio konvento bažnyčios reikmėms, Maltos Ordino pagalbos tarnybai Lietuvoje, Ukrainoje esančių sveikatos priežiūros įstaigų poreikiams.

Šiuo nelengvu, išbandymų kupinu laikotarpiu parama yra ypatingai laukiama.

Nuoširdžiai dėkojame visiems LBKS nariams, kviestiniams svečiams, dalyvavusiems prasmingame šventiniame Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimo renginyje. Jūsų dėka parama ir  aukos  pasieks stokojančius, suteiks vilties ir pasitikėjimo.

Būkime vieningi, tegu mus lydi kilni dvasia, prasmingi siekiai!

 

Kristina Giedraitienė

LBKS Vadė

  

  

  

 

 



 

      Kalėdinė-Naujametinė šventė KABD narių vaikams bei vaikaičiams

 

2023 m. Gruodžio 30 d. Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune įvyko jau tradicine tapusi Kauno apskrities bajorų draugijos (toliau KABD) narių mažųjų bei moksleivių Kalėdinė-Naujametinė šventė.

Ją organizavo bei vaikų užimtumu rūpinosi Draugijos Tarybos narė Liudvika Markauskienė  kartu su  KABD Įvaizdžio ir Kultūros reikalų grupės narėmis, tai bajorės - Sigutė Smetonaitė-Petrauskienė, Nemira Blažytė, Vilija Grigalevičienė, Liudvika Krisiukėnienė, Jovita Antanaitienė, Vijoleta Kamandulienė.

Istorinėje Prezidentūroje Kaune vaikams bei moksleiviams  pagal amžiaus grupes vyko įvairios edukacijos, žaidimai, viktorinos, jas pravedė ir vaikus sudomino  muziejaus ekskursijų vadovės, edukatorės, muziejininkės.

Po žaidimų, edukacijų vaikus prie papuoštos eglutės pasitiko Kalėdų Senelio įgaliotas Jotvingių Kryžiaus Riterių Ordino Didysis Magistras, bajoras Artūras Rukas Daujotis, apdovanodamas kiekvieną dovanėle.

Mažuosius į šventę atlydėjusiems  bajorams nuobodžiauti neteko. Jiems suorganizuota ekskursija Prezidentūros salėse bei pristatyta čia veikianti paroda.  

Kauno apskrities bajorų  Draugija nuoširdžiai dėkoja istorinės  Kauno Prezidentūros vadovybei, muziejininkėms, ekskursijų bei edukacijų  vadovėms,  ypač istorikei dr.Ingridai Jakubavičienei už įdomiai vykusią mažųjų bei moksleivių Kalėdinę -Naujametinę  šventę.

Parengė KABD kanclerė  Jovita Antanaitienė   

      

  

     



 

Gerbiamieji bajorai, Mieli bičiuliai,

 

Istorijos tėkmėje pasiliks ir šių metų dienos... Kiekvienam iš mūsų - savaip prasmingos, dosnios, neramios, viltingos... 

Nutolstantys metai mūsų bendruomenei buvo reikšmingi, tęsiant istorinės atminties išsaugojimo darbus, sukuriant istorinį rašytinį palikimą, publikuojant bajorų giminių prisiminimus, inicijuojant ir dalyvaujant susitikimuose, konferencijose; garsinant ir visuomenę supažindinant su puoselėjamu ir išsaugojamu bajorijos paveldu, reikšmingu Lietuvos Valstybei.

Tegu neramus nūdienos laikotarpis prabėgs, suburs mus kilniems darbams Tėvynės labui!

Taikos, Vilties, bičiulystės Jūsų šeimoms, Jūsų artimiesiems!

Džiaugsmingų Šventų Kalėdų, Laimingų Naujųjų Metų!

 

Nuoširdžiai,

Kristina Giedraitienė

LBKS Vadė


 


 
Įvyko NOKT organizacijų posėdis
 
 
2023 m. gruodžio 14 d. Vilniuje įvyko Nevyriausybinių organizacijų, Lietuvos valstybės gynybiniams pajėgumams stiprinti koordinacinės tarybos (NOKT) atstovaujamų organizacijų susirinkimas. NOKT narį - asociaciją "Lietuvos bajorų kraštų Susivienijimas" atstovavo LBKS Vadė Kristina Giedraitienė.
 
Renginį moderavo NOKT pirmininkas Arnoldas Kulikauskis. Susirinkimo metu išklausytas Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktoriaus plk. ltn. Virginijaus Vitalijaus Vilkelio pranešimas apie pakeitimus mobilizacijos modulyje, - "Valstybės mobilizacijos sistema ir pilietinis pasipriešinimas".
 
Buvo apžvelgti Valstybės mobilizacijos sistemos pagrindiniai veiklos aspektai, informuota apie plačias galimybes supažindinti visuomenę - tam rengiant mobilizacijos mokyklą, organizuojant pranešimus, diskusijas, kursus.
 
Atkreiptas dėmesys į 2024 m. vyksiančias nacionalinės mobilizacijos pratybas, jose numatytas valstybinių institucijų užduotis. Ypač svarbus dėmuo - jaunimo pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymas, mokytojų ir švietimo darbuotojų rengimas, visuomenės švietimas pilietinio pasipriešinimo klausimais.
 
Renginio pabaigoje įvyko pranešimo aptarimas, Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie KAM ženklo įteikimas NOKT organizacijoms.
 
 
Parengė Kristina Giedraitienė
NOKT vicepirmininkė
LBKS Vadė
 
 
 
 


 

 Susitikimas su Šveicarijos lietuvių bendruomenės nariais

 

2023 m. Gruodžio 2 d. Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo Vadė Kristina Giedraitienė susitiko Šveicarijos lietuvių bendruomenės nariais Berne. 

Kasmetinėje Šveicarijos lietuvių bendruomenės kalėdinėje šventėje dalyvavo gausus būrys bendruomenės narių, Lietuvos nuolatinės atstovybės prie Jungtinių Tautų biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje bei Lietuvos ambasados Šveicarijoje atstovai.

Susitikimo metu buvo supažindinta su naujausiais leidiniais: bendruomenės narė IT specialistė Evelina Rimkutė apžvelgė savo eilėraščių ir miniatiūrų rinkinį.

LBKS Vadė Kristina Giedraitienė renginio dalyviams anonsavo ir Šveicarijos lietuvių bendruomenės bibliotekai perdavė asociacijos Lietuvos bajorų kraštų susivienijimas genealoginės krypties, istorinės atminties leidinius – žurnalus „Lietuvos bajorų Metraštis“, taip pat supažindino su Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos inicijuotos monografijos „Signatarų genealogijos. 1918 m. Vasario 16 d. Lietuvos nepriklausomybės Akto signatarai“ sudarymo, leidybos aspektais, atsakė į susirinkusiųjų klausimus.

Kultūrinės programos metu  koncertavo Zürich’o menų universiteto studentės – Rugilė ir Lina Juknevičiūtės, Emilija Rosienė.

Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė p. Jūratė Caspersen apžvelgė bendruomenės metinę veiklą, organizavo labdaros akciją asociacijos „Mamų unija“ veiklai paremti.

Susitikimo metu aptarti tolimesni bendradarbiavimo aspektai, išsaugant istorinę atmintį, plėtojant genealoginių, istorinių tyrimų lauką, įtraukiant į šią prasmingą veiklą ir moksleivius, jaunuomenę lietuvių tarpe Šveicarijoje.

 

KABD informacija
Emilijos Giedraitytės nuotraukos
 
  
   
 
 
 


 
Meno kupinas vakaras Parko galerijoje
 

2023 m. lapkričio 30 d., Parko galerijoje,  Kauno arkivyskupijos muziejaus patalpose Draugijos nariai susibūrė į šiemet jau paskutinį Kauno apskrities bajorų draugijos susirinkimą.

Draugijos narių laukė įsimintina popietė - buvo parengtos net 2 ekskursijos su gidu – galerijoje eksponuojamų dailės kūrinių aptarimai – Sakralinio meno ir galerijoje nuolat veikiančių bei keičiamų parodų. 

Kauno Arkivyskupijos muziejaus direktorius dr. Darius Žukauskas ypač įdomiai, gyvai supažindino su sakralaus meno kolekcija, atskleidė amžių eigoje pasikeitusius tapybos darbų klodus - tam galimybę suteikia šiuolaikinės technologijos.

Galerijoje šiuo metu veikia „École De Paris“ paroda - tai išskirtinė ir unikali galimybė išvysti garsių litvakų, lietuvių, prancūzų dailininkų, kurie priklausė „Paryžiaus mokyklai“ meno kūrinius. Parodoje pasitinka tokie autoriai kaip:  Vytautas Kasiulis, Max Band, Jacques Lipchitz, Neemija Arbit Blatas ir kt.

Savitai suspindėjo ir parodos MODERNėjant: MADONA autorių, perteikiančių Šv. Mergelės Marijos su Kūdikiu temą, kūriniai. Parodoje eksponuojami tarpukario menininkų: Petro Kalpoko, Juozo Zikaro, Vytauto Kazimiero Jonyno, Vytauto Kasiulio, Juozo Ignatavičiaus, išeivijos menininkų Vytauto Igno ir kun. Pijaus Brazausko kūriniai, sovietmečiu kurti Leonardo Gutausko, Adolio Jono Krištopaičio, Algio Skačkausko tapybos darbai ir pastarųjų metų Eglės Velaniškytės, Jono Daniliausko ir kt. autorių kūriniai iš dailės galerijų ir privačių kolekcijų.

Parko galerijos vadovė Jolanta Gutauskienė susirinkusius supažindino su galerijoje nuolat veikiančiomis ir keičiamomis ekspozicijomis, aptarė menininkų kūrybos darbų bruožus, atlikimo techniką, bendradarbiavimo aspektus ir kt.

Jaukus vakaras prasmingai užbaigė 2023 metų KABD susibūrimų ciklą.

Iki kitų malonių susitikimų!

 

KABD informacija

Parko galerijos informacija

Kristinos Giedraitienės nuotraukos

 
  
    
  


 

Gerbiamieji bajorai,

Nuoširdžiai sveikiname Draugijos narius, 2023 m. lapkričio - gruodžio mėn.

pasitinkančius Jubiliejines sukaktis!

 

P. Aistę Brazauskaitę (H. Mikulinski);

P. Modestą Vaitiekūną (H. Vieniawa);

P. Ričardą Ratomskį (H. Wieze);

P. Algimantą Ambraziejų Laurutį (H. Gervė).

 

 

Kūrybingų, lyg poezijos posmai prasmingų dienų Jums linki

Kauno apskrities bajorų Draugijos bendruomenė.

 


 


 

2023 m. lapkričio 18 d. Kauno r., Raudondvario pilies ansamblio erdvėse įvyko iškilmingas ataskaitinis rinkiminis

Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimo (LBKS) Visuotinis narių susirinkimas -

Suvažiavimas

Suvažiavimo metu išklausytos LBKS Vado Egidijaus Matulevičiaus, Kanclerės Jovitos Antanaitienės ataskaitos; aptarta įvykdyta veikla, renginiai; pasidžiaugta plataus Lietuvos visuomenės susidomėjimo ir tarptautinio pripažinimo sulaukusiomis  Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimo narių iniciatyvomis.

Aptarti reikšmingi pastarųjų metų istorinės atminties išsaugojimo darbai (ypatingai sveikintinas ir pažymėtinas skulptūrinės kompozicijos, skirtos Melno taikos 600-ųjų metinių sukakčiai paminėti, pastatymas Sudargo m., Šakių r. 2022 m. - įvykdytas išskirtinai visuomeninių organizacijų iniciatyva, savivaldos atstovų parama ir rėmėjų lėšomis); pažymėtina ir reikšminga publicistikos darbų leidyba, ypač jos sklaida jaunimo, moksleivių tarpe, skatinant bendradarbiauti leidinių sudaryme ir t.t. 

Suvažiavimo metu įvyko LBKS Vado, Kanclerio, Revizoriaus,

LBKS Legitimacijų Tarybos rinkimai

2023 - 2027 m. kadencijai. Išrinkta:

 

Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimo Vadė - Kristina Giedraitienė;

Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimo Kanclerė  - Jovita Antanaitienė;

Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimo Legitimacijų Taryba: 

Pirmininkas, narys Ignas Raila. Nariai - Prof. Habil. dr. Arvydas Palevičius, Dr. Gėlė Minkuvienė, Vilius Bučys, Petras Piekus.

Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimo Revizijos komisijos pirmininkas Antanas Sirtautas.

Suvažiavimo metu numatyti artimiausių darbų projektai, svarstytos iniciatyvos, bendradarbiavimo aspektai, svarbūs Lietuvos ir tarptautiniu mastu, išsaugant istorinės atminties paveldą, kultūrinį istorinį palikimą.

 

KABD, LBKS informacija

 



 

2023 m. lapkričio 8 d., trečiadienį, 18 val.  Kaune, Papilio g. 9  - Šv. Jurgio Konvento patalpose įvyko pakartotinis Kauno apskrities bajorų draugijos visuotinis narių susirinkimas – Seimelis.

Darbas vyko patvirtintais Darbotvarkės klausimais:

1. KABD Vadės ataskaita už 2022-2023 m.

2. KABD Kanclerės ataskaita už 2022-2023 m.

3. KABD Legitimacijų komisijos pirmininko ataskaita už 2022-2023 m.

4. KABD Legitimacijų komisijos narių išrinkimas ir tvirtinimas 2021 – 2025 m. kadencijai į laisvas vietas.

5. Diskusija, kiti klausimai.

Išklausytos ir patvirtintos atsakingų asmenų ataskaitos.

Patvirtinta naujos sudėties KABD Legitimacijų komisija:

Nariai - prof. habil. dr. Arvydas Palevičius (komisijos pirmininkas, el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, norint jį peržiūrėti.  ), dr. Gėlė Minkuvienė, Artūras Rukas Daujotis, Liudvika Markauskienė.

Sudaryta ir patvirtinta narių sudėtis į KABD Įvaizdžio ir kultūros reikalų grupę.

Nariai : Dr. Gėlė Minkuvienė (grupės pirmininkė, el.p.  Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, norint jį peržiūrėti. ),  Sigutė Smetonaitė-Petrauskienė, Nemira Blažytė, Zita Varnienė, Liudvika Krisiukėnienė, Ieva Kaušinienė, Mantas Počiuipa, Elena Baliutavičiūtė, Liudvika Markauskienė, Jovita Antanaitienė, Judita Liaudanskaitė.

Diskutuota ir aptarti artimiausi KABD, LBKS renginiai, numatytas dalyvavimas LBKS Suvažiavime 2023 m. lapkričio 18 d. Kaune.

KABD informacija

 



Gerbiamieji Bajorai,

 

2023 m. lapkričio 8 d., trečiadienį, 18 val.  Kaune, Papilio g. 9  - Šv. Jurgio Konvento patalpose kviečiamas pakartotinis

Kauno apskrities bajorų draugijos visuotinis narių susirinkimas – Seimelis.

Darbotvarkės klausimai:

1. KABD Vadės ataskaita už 2022-2023 m.

2. KABD Kanclerės ataskaita už 2022-2023 m.

3. KABD Legitimacijų komisijos pirmininko ataskaita už 2022-2023 m.

4. KABD Legitimacijų komisijos narių išrinkimas ir tvirtinimas 2021 – 2025 m. kadencijai į laisvas vietas.

5. Diskusija, kiti klausimai.

Kviečiame aktyviai dalyvauti!

KABD Vadė Kristina Giedraitienė


 


 

Gerbiamieji bajorai,

 

Malonu pasidžiaugti, kad išleistas naujas Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimo

žurnalo "Lietuvos bajorų Metraštis. Laikas ir likimai. Nr. 3., 2023 m." numeris.

Tekstų autoriai - mokslininkai, istorijos žinovai, kraštotyrininkai, LBKS Draugijų nariai, o kas ypač džiugina - ir jaunieji šeimų archyvų tyrėjai - daugiau nei du dešimtmečius vykstančio visos Lietuvos moksleivių konkurso "Giminės Medis" 2022 m. laureatai.

Leidinio išskirtinumas - ir publikuojamos KABD nario p. Vitolio Sekliuckio fotografijos, vertinimo komisijų pripažintos prestižinių tarptautinių konkursų formatuose.

Žurnalo tiražas - 160 vnt., išleido spaustuvė "Morkūnas ir Co", Kaunas.

Žurnalas išleistas geradarių lėšomis - Jums ir tekstų autoriams žurnalus dovanojame.

Visus susidomėjusius ir svarstančius tapti būsimo leidinio numerio bendraautoriais, taip pat norinčius žurnalą įsigyti maloniai prašome kreiptis el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, norint jį peržiūrėti.

Prasmingo laiko su žurnalu!

 

Kristina Giedraitienė

KABD Vadė


 


 


 

Forumas dvarų paveldo aktualijoms aptarti

2023 m. spalio 24 d. Lietuvos Respublikos Prezidento rūmuose įvyko Lietuvos Respublikos Prezidento inicijuotas ir  kartu su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Valstybine kultūros paveldo komisija, Kultūros paveldo departamentu prie Lietuvos Kultūros ministerijos parengtas forumas dvarų paveldo aktualijoms aptarti.

Forumo metu Lietuvos Respublikos institucijos, organizacijos, ekspertai, dvarų valdytojai diskutavo apie dvarų sodybų apsaugos teisinio reguliavimo, tyrimų, valdysenos ir įveiklinimo iššūkius. Buvo aptartos galimybės ir potencialas, kuriuos vietos bendruomenėms, savivaldai ir visai šaliai atveria kultūros paveldo objektų išsaugojimas bei atvėrimas visuomenei.

Išskirtinis forumo dalyvių dėmesys buvo skiriamas instrumentams, kurie dvarų sodybų apsaugai gali turėti esminę reikšmę: diskutuota apie naują Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo redakciją, aptarti dvarų apsaugos programos kontūrai, pristatytos ekspertinių institucijų perspektyvos ir vertinimai dėl neprivatizuotinų dvarų sąrašų sistemiškumo ir kompleksiškumo.

Diskusijų metu Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo atstovė Kristina Giedraitienė konferencijos dalyvius supažindino su šių dienų aktualiu klausimu – vykdant atsinaujinančių elektros gavybos šaltinių plėtrą, įrengiamus didelio aukštingumo vėjo jėgainių parkus Lietuvos teritorijoje. Šie dariniai esmingai keičia šimtmečius kurtą kraštovaizdį, grėsmingai priartėja prie kultūros paveldo objektų, regioninių parkų, hidrografinių draustinių. Renginio metu svarstyta šiai svarbiai temai parengti atskirą diskusiją.

 

Parengta pagal Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos informaciją.

LBKS informacija

Nuotraukų autoriai – Artūras Giedraitis; Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotraukos/ Robertas Dačkus 

  

 


 


 

Gerbiamieji bajorai,

 

2023 m. spalio 26 d., 17 val. Kaune, Papilio g. 9 - Šv. Jurgio Konvento patalpose skelbtas Kauno apskrities bajorų draugijos visuotinis narių susirinkimas – Seimelis neįvyko, nesusidarius būtinam dalyvių kvorumui.

Bus kviečiamas pakartotinis Seimelis numatytais darbotvarkės klausimais.

Įvyko KABD narių susirinkimas.

Susirinkimo metu KABD narė p. Rasa Augutytė išsamiai supažindino Draugijos narius su įstabiu reiškiniu – lektorės ir bendraminčių sukurtu ir nuolat plečiamu piligrimų keliu Camino Lituano.
 
Camino Lituano kultūros kelias – pirmas ir vienintelis savarankiškai keliauti paruoštas daugiau nei 1000 kilometrų šiuolaikinis piligrimų kelias, besidriekiantis per visą Lietuvą ir prisijungiantis prie Europos tarptautinio Šv. Jokūbo kelių tinklo.
 
Pagrindinį 500 kilometrų kelio maršrutą sudaro 21 etapas nuo Žagarės iki Seinų. Prie jo prisijungia papildomos atšakos, kurių dėka Camino Lituano kelią galima pasiekti iš kitų Lietuvos kampelių. Piligrimai kviečiami keliauti po Žemaitiją ir Aukštaitiją.
 
Camino Lituano – ne tik pažymėtas maršrutas žemėlapyje. Tai – gyvas, nuolat atnaujinamas ir kuriamas  socialinis, kultūrinis, ekonominis reiškinys, prie kurio prisideda ir vietinės bendruomenės. Keliu einantys piligrimai aplanko bažnyčias, koplyčias, šventvietes, piliakalnius, pažintinius takus, apžvalgos bokštus, archeologijos, gamtos paminklus, muziejus, dvarus, istorinio ir kultūrinio paveldo vietas.
 
Renginio metu pristatytas ir didelio susidomėjimo sulaukė Lietuvos bajorų kraštų
 
Susivienijimo žurnalas "Lietuvos bajorų Metraštis. Laikas ir likimai; Nr. 3, 2023 m."
 
 
Leidinio tiražas - 160 vnt., išleido spaustuvė "Morkūnas ir Co", Kaunas.
Tekstų autoriams ir rėmėjams žurnalą dovanojame, visus susidomėjusius maloniai prašome rašyti:
el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, norint jį peržiūrėti.
 
KABD Vadė Kristina Giedraitienė
 
 


 

Gerbiamieji bajorai,

2023 m. spalio 26 d., 17 val. Kaune, Papilio g. 9 - Šv. Jurgio Konvento patalpose kviečiamas  Kauno apskrities bajorų draugijos visuotinis narių susirinkimas – Seimelis. 

 Darbotvarkės klausimai:

1. KABD Vadės ataskaita už 2022-2023 m.

2. KABD Kanclerės ataskaita už 2022-2023 m.

3. KABD Legitimacijų komisijos pirmininko ataskaita už 2022-2023 m.

4. KABD Legitimacijų komisijos narių išrinkimas ir tvirtinimas 2021 – 2025 m. kadencijai į laisvas vietas.

5. Diskusija, kiti klausimai.

Kviečiame aktyviai dalyvauti.

KABD Vadė Kristina Giedraitienė 


 


 

 Gerbiamieji bajorai,

Nuoširdžiai sveikiname Kauno apskrities bajorų Draugijos narius,

2023 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėn. pasitinkančius

garbingas Jubiliejines sukaktis!

 

P. Kęstutį Kazimierą Ignatavičių  (H. Kirvis) - LBKS Garbės bajorą, LBKS Garbės

Vadą, ilgametį Kauno apskrities bajorų draugijos Vadą;

P. Zenoną Pranciškų Vaškevičių (H. Brodzic) - ilgametį Kauno apskrities draugijos

Tarybos narį, LBKS legitimacijų komisijos narį;

P. Janiną Ibianskaitę Bertulienę Čerkelienę (H. Ostoja);

P. Vidą Pakinkį (H. Magila);

P. Zigmą Bartkų (H. Koscieša);

P. Justiną Kvedaravičiūtę (H. Zadora);

P. Dainorą Akulionienę (H. Leliwa);

P. Kęstutį  Mykolą Liškauską (H. Swiat);

P. Moniką Gabrielę Žostautaitę (H. Ostoja);

P. Vaclovą Drąsutavičių (H. Naktikovas); 

 

Tegu Jūsų Metai bus kupini viltingų, svarių, prasmingų siekių!

Jus nuoširdžiai sveikina Kauno apskrities bajorų draugijos bendruomenė


 



 

Gerbiamieji bajorai,

 

Skaitytojus pasiekė autoriaus Juozo Stražnicko knyga "Maištingasis grafas Antanas

Gravrogkas epochų skersvėjuose". 

Kaip rašoma knygos anotacijoje, kartu su šia knyga grįžta į mūsų atminties lauką dar viena asmenybė (...)

Grafas Antanas Gravrogkas (1880 - 1958 m.) - inžinierius, pedagogas, Kauno (laikinosios sostinės) burmistras 1932-1933 m., publicistas, lietuvybės puoselėtojas, vienas iš šaulystės sąjūdžio Nepriklausomoje Lietuvoje kūrėjų.

Leidinyje vaizdžiai aprašoma kilmingos giminės asmenybių istorija kelių šimtmečių tėkmėje iki naujausių laikų.

Knyga gausiai iliustruota dokumentais, nuotraukomis iš privačių ir valstybinių archyvų, muziejų, bibliotekų, giminės albumų rinkinių.

Leidėjas - leidykla Diemedis, 2022 m.

 

KABD informacija


 


 


 

Prestižinio konkurso apdovanojimas - KABD nariui p. Vitoliui Sekliuckiui

 

Paskelbti šiemetinio JAV organizuojamo pasaulinio foto konkurso IPA_23 nugalėtojai. Neabejingi fotografijai nuotraukas laimėtojas gali pasižiūrėti įvedę nuorodą:

https://photoawards.com/winner/?compName=IPA+2023

 

Nuoširdžiai sveikiname KABD narį p. Vitolį Sekliuckį  -  autorinė nuotrauka „Saulėtekis prie ežero“ laimėjo nominacijos diplomą (Official Selection) ir garbingo paminėjimo diplomą (Honorable Mention) kategorijoje Gamta  - Saulėtekis/ Saulėlydis. Norint ją pasižiūrėti, reiktų įvesti nuorodą:

 https://www.photoawards.com/winner/zoom.php?eid=8-1676220933-23

 
KABD informacija 
 



Gerbiamieji bajorai,

 

Šiuo metu yra ruošiamas leidybai didelio visuomenės susidomėjimo sulaukęs Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimo žurnalas "Lietuvos Bajorų Metraštis. Laikas ir likimai. Nr. 3, 2023 m."

Nuoširdžiai dėkojame KABD nariams  - žurnalo bendraautoriams - Jūsų dėka leidinys pasipildo puikia istorine, vizualine medžiaga.

Taip pat kreipiamės į visus bajorus, su prašymu, pagal Jūsų gerą valią paremti žurnalo leidybą finansiškai. Aukotojų vardai bus įrašyti žurnalo pradžioje, Jums dovanosime žurnalo numerį.

Apie ketinimą skirti lėšų leidybai maloniai prašome informuoti el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, norint jį peržiūrėti. iki 2023 m. spalio 7 d., kad Jūsų vardus įrašytume į baigiamą ruošti maketą. 

Aukas maloniai prašome siųsti pagal rekvizitus:

 „Lietuvos bajorų kraštų susivienijimas“

Įmonės kodas 305170290

Sąskaitos numeris LT28 7044 0600 0829 6392

Kuo geriausios Jums sėkmės ir iki malonių susitikimų! Pasidalinkime žinia su bajorais, nesinaudojančiais el. ryšio priemonėmis.

Pagarbiai

Kristina Giedraitienė

KABD Vadė

 


 

2023 m. rugpjūčio mėn. Kauno apskrities bajorų draugijos vadovei įteiktas garbingas apdovanojimas - Kristina GIEDRAITIENĖ už svarų indėlį į Kauno miesto kultūrinį ir socialinį gyvenimą, neatlygintiną paramą istoriniams objektams išsaugoti ir pilietinių iniciatyvų įgyvendinimą apdovanota Kauno miesto burmistro Jono Vileišio pasidabruotu medaliu.

 

KABD informacija

  

 


 


 

Bajorystės Pripažinimo Aktų įteikimo iškilmės Palėvenėje

 

2023 m. liepos 29 d. įvyko iškilmingas Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimo renginys - Bajorystės Pripažinimo Aktų įteikimo iškilmės Palėvenėje.

Šventė prasidėjo Šv. Mišių auka už bajorų gimines Šv. Domininko bažnyčioje Palėvenėje, kurias aukojo Šv. Domininko bažnyčios klebonas teol. m dr. kunigas Rimantas Gudelis.

Šv. Mišių metu giedojo parapijos choras (vadovė p. Gintautė Bakanavičienė). Gausiai susirinkusieji šventės dalyviai, svečiai išgirdo išsamų pasakojimą apie Palėvenės bažnyčios istoriją amžių tėkmėje. 

 

Iškilmingo renginio vedantysis p. Artūras Giedraitis perskaitė susirinkusiems svečiams padėką, kurią Asociacijai Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimas  perdavė Lietuvos Respublikos Seimo narė p. Angelė Jakavonytė.
 
 
Padėkos tekste be kita ko sakoma: „...Nuoširdžiai dėkoju Jums už Jūsų prasmingus ir kilnius darbus Lietuvos labui. Dėkoju už Jūsų pilietiškumą, patriotizmą, už prasmingą iniciatyvą atminimo ženklu – skulptūrine kompozicija - įamžinti reikšmingo Lietuvai istorinio įvykio – Melno taikos sutarties – 600-ąsias metines Sudargo mieste...Ir šis atminimo ženklas ir kita istorinę atmintį įprasminanti Jūsų veikla yra neįkainojamas indėlis į visuomenės patriotinį ugdymą bei Lietuvos valstybingumo stiprinimą...“ 
 
Po Šv. Mišių ir Bajorystės Pripažinimo Aktų įteikimo ceremonijos, šventė tęsėsi Palėvenės dvaro sodyboje, kurioje kasmet bajorus nuoširdžiai pasitinka p. Nijolė Milaknienė, p. Daiva ir p. Egidijus Matulevičiai.

Ši, jau gilia tradicija tapusi bajorų vasaros susibūrimo šventė vėl sukvietė gausų būrį svečių - bajorai atvyko iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Palangos, Tauragės, Šiaulių, Telšių...

Kviestiniai šventės dalyviai - Veliuonos kultūros centro nariai (vadovė p. Irma Svetlauskienė) parengė teatralizuotą programą, skirtą Renesanso kultūrai, pakvietė bajorus į istorinių šokių pamoką...

Nuoširdus bendravimas, bičiulystė, geranoriškumas, bendrų prasmingų darbų aptarimas ir naujų numatymas, kvietimai vėl ir vėl susitikti - reikšminga bajorų veiklos erdvė, kurioje telkiasi protėvių atminimą ir priesakus gerbiantys bajorų ainiai. 

Tad teaidi garbingas Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimo narių šūkis - 

In Honorem Progenitorum! Protėvių Garbei!

 

Parengė Kristina Giedraitienė

KABD Vadė

  

 

  

 


Praeities atspindžiai leidiniuose – popietė Kidulių dvare

Gražia tradicija yra tapę nuolat rengiami arbatos vakarai Kidulių dvare (Šakių r.).

2023 m. liepos 5 d. teatralizuotas vakaras istoriniame Kidulių dvare buvo ypatingas: vakaro svečiai – Kauno apskrities bajorų draugijos vadė Kristina Giedraitienė, Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos narys Artūras Giedraitis pristatė LGHD sumanytą ir rėmėjų lėšomis išleistą monografiją „Signatarų genealogijos. 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto Signatarai“.

Gausiai susirinkę klausytojai, Kidulių bendruomenė, Šakių r. savivaldos atstovai, Vilkaviškio turizmo ir informacijos centro darbuotojai susipažino su monografijos sukūrimo, leidybos ypatumais, bendroje diskusijoje buvo aptartos istorinės atminties išsaugojimo aktualijos, nuskambėjo kvietimas labiau pažinti Lietuvą kūrusių ir šiandien kuriančių žmonių gyvenimus; jaunąją kartą sudominti sava istorija – šeimos, giminės, krašto, Valstybės; išsaugoti ateities kartoms privačius giminių archyvus, dokumentų rinkinius, nuotraukų albumus – kaip nenutrūkstamą Valstybės kūrimo giją.

KABD informacija

   

   

  

 



 

 

Gerbiamieji Bajorai,

Nuoširdžiai sveikiname KABD narius,

2023 m. sausio - birželio mėn. mininčius Jubiliejines šventes!

P. Violetą Giniotytę Gaigalienę (H. Zadora),
P. Juditą Snieškaitę Leikienę (H. Nieczuja),
P. Raimundą Charževskį (H. Srieniava),
P. Naglį Kazakevičių (H. Zaremba),
P. Arminą Kunčinaitę Kulvietienę (H. Gulbė),
P. Aliną Lusikas Keskjula (H. Leopardas),
P. Juditą Vasiliauskaitę Radomskienę (H. Leliwa),
P. Margaritą Burbaitę Sriubienę (H. Nieczuja; H. Odyniec),
P. Rimvydą Svietlauską (H. Traszka),
P. Viktorą Šaferį (H. Ugianskis),
P. Raimundą Keršį (H. Zaremba).

Tegu Jūsų dienos bus kupinos prasmingų vilčių,

reikšmingų idėjų, geros valios bendražygių !

 



 

2023 m. gegužės 25 d. Šv. Jurgio Kankinio konvento vienuolyno renginių salėje įvyko KABD narių susirinkimas.

Renginio metu kviestinis svečias kultūros istorikas Eimantas Gudas pristatė naujausią savo kūrinį – monografiją „Mėlynas kraujas“.

Tai išsamūs tekstai ir studijos apie penkias įtakingiausias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gimines – neatsiejamą Europos elito epochos dalį. Tarsi per amžių rūką, autorius siekia įžvelgti įvairius klestėjimo, pakilimų,  nuosmukio ženklus.

Kultūros istorikas Eimantas Gudas apie įtakingiausias gimines pasakojo gyvai, pasitelkdamas daugelį prasminių iliustracijų. Intriguojančio pasakojimo metu tarsi pro istorijos šydą skleidėsi romantiškos ir dramatiškos istorijos, aptarti reikšmingi Lietuvai ir Europai istorijos įvykiai, istorinių asmenybių likimų gijos, LDK giminių genealoginiai ryšiai pasaulio aristokratijos paveiksle.

 

KABD informacija

  




Istorinėje Dubičių vietovėje iškilmingai paminėtos

1863–1864 m. sukilimo 160-osios metinės

 

2023 gegužės 5 d. Dubičiuose, Varėnos r.,  iškilmingai paminėtos 1863–1864 m. sukilimo 160-osios metinės bei pagerbtas 1863 m. sukilimo prieš carinę Rusiją dalyvių – Liudviko Narbuto ir jo bendražygių – atminimas. Šis sukilimas buvo solidari keturių tautų kova, siekiant susigrąžinti laisvę ir išsivaduoti iš Rusijos imperijos.

Minėjimas prasidėjo pėsčiųjų žygiu nuo L. Narbuto žūties vietos iki Dubičių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios. Vėliau šioje bažnyčioje buvo aukojamos Šv. Mišios, po kurių minėjimas persikėlė prie 1863 m. sukilimo dalyvių paminklo. Susirinkusieji pagerbė sukilimo dalyvių atminimą, buvo prisiminta sukilėlių žūties istorija.

Renginyje dalyvavo Varėnos rajono savivaldybės ir partnerių iš Lenkijos Respublikos Myslibužo (Myślibórz, iki 1945 m. Soldin) apskrities administracijų nariai, Myslibužo S. Dariaus ir S. Girėno vardo gimnazijos mokiniai, Lenkijos Respublikos ambasados Lietuvoje, Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos atstovai, Nevyriausybinių organizacijų, stiprinančių Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus koordinacinės tarybos (NOKT) nariai, asociacijos Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo atstovai, Valstybės sienos apsaugos pareigūnai, šauliai, istorinės atminties organizacijų nariai.

Renginio metu grojo Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų orkestras, vyko Kauno pavieto Laisvųjų šaulių pasirodymas.

NOKT, LBKS vardu susirinkusius šventės dalyvius pasveikino Kristina Giedraitienė -  apžvelgė visuomeninių organizacijų veiklos svarbą, išsaugant ir perduodant jaunajai kartai istorinį paveldą, ypač iššūkių kupiname dabarties pasaulyje.

Istorinės atminties organizacijų vardu Artūras Giedraitis ir Kristina Giedraitienė Varėnos rajono savivaldybės merui Algiui Kašėtai, Lenkijos Respublikos Myslibužo apskrities vadovui Andrzej Potyra ir Lenkijos ambasados Lietuvoje pirmajam sekretoriui Daniel Slupek įteikė VšĮ LDK atminties rūmai ir asociacijos Lietuvos bajorų kraštų susivienijimas iniciatyva išleistus albumus „Praeities artefaktai(Dubičiai, 2019 m., sudarytojai prof. habil. dr. Arvydas Palevičius bei poetas Gintaras Patackas), pabrėždami svarbių Lietuvai istorinių įvykių minėjimo Dubičiuose tęstinumą: prisiminta, kad 2019 spalio 13 d. J. E. Vyskupas Arūnas Poniškaitis ir Dubičių parapijos kunigas klebonas Almantas Kibirkštis Dubičių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios šventoriuje pašventino paminklą „Rūpintojėlis“ (autorius skulptorius Saulius Kriščiukaitis), kuris dedikuotas svarbioms Lietuvai istorinėms datoms - Liublino unijos 450 metų jubiliejui ir  1920 07 12 taikos sutarties tarp Lietuvos ir Rusijos 100-osioms metinėms - paminėti. Paminklo pastatymo ir renginio iniciatoriai, vykdytojai bei rėmėjai buvo Lietuvos bajorų kraštų susivienijimas, LDK atminties rūmai, Šv. Adalberto – LDK – riterių ordino Ričardo Kliučinsko fondas, Dubičių parapijos bendruomenė, Kaniavos seniūnija. 

Dubičiai (Varėnos raj.) kronikose minimi nuo 1365 m. Čia stovėjo gynybinė pilis, vėliau Lietuvos Valdovų  dvarvietė. 1863 m. gegužės 4 d. sukilimo vado Liudviko Narbuto (istoriko T. Narbuto sūnaus) būrys buvo užpultas Rusijos kariuomenės dalinio 4 km nuo Dubičių kaimo. Per kautynes Liudvikas Narbutas žuvo. Kautynėse kartu su vadu žuvo 13 sukilėlių, jie buvo palaidoti bendrame kape, Dubičiuose, kur 1933 m. pastatytame paminkle įrašytos žuvusiųjų pavardės ir sukilėlių šūkis „Už jūsų ir mūsų laisvę“.

 

Parengė Kristina Giedraitienė

KABD Vadė

Autorės nuotraukos

  

  

  

  

 



2023 m. balandžio 27 dieną Kauno Šv. Jurgio Konvento patalpose įvyko Draugijos narių susirinkimas.
Aptarta Draugijos veikla, numatyti 2023 metų renginiai, svarstyti Legitimacijų komisijos veiklos aspektai ir kt.
 
Draugijos nariai pasidalino įžvalgomis, aptarė veiklos perspektyvas.
 
Nuoširdžiai dėkojame aktyviai dalyvavusiems bajorams !
 
KABD informacija
 


 

Nuo  2023 m. balandžio 12 d. Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Parko padalinyje (P. Lukšio g. 60) veikia bajorės Eugenijos Ivaškevičiūtės tapybos darbų paroda.

Parodos atidaryme dalyvavo ir KABD nariai. Maloniai kviečiame apsilankyti!

Akimirkos iš parodos atidarymo: 

   

 




 

 2023 m. kovo 30 d., Kauno Šv. Jurgio Kankinio vienuolyno renginių salėje įvyko KABD narių susirinkimas.

 
 
Draugijos narė p. Sigutė Smetonaitė-Petrauskienė pasidalino prisiminimais, įžvalgomis apie Smetonų giminės atstovų likimus įvairiais istorijos laikotarpiais.
 
Draugijos vadė Kristina Giedraitienė supažindino su Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos išleista monografija „Signatarų genealogijos. 1918 m. Vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Aktos signatarai“. Asociacijos - KABD, Lietuvos bajorų kraštų susivienijimas skyrė šiam leidiniui finansinę paramą. Bajorams - monografijos leidybai  suteikusiems finansinę paramą - dovanoti knygos egzemplioriai. 
Susirinkimo metu aptarti einamieji Draugijos reikalai, numatyti nauji renginiai.
 
Dėkojame atvykusiems bajorams, iki naujų susitikimų!
 
KABD Taryba
 
 



 
2023 m. kovo 3 d. Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune buvo pristatyta Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos sumanyta ir išleista kolektyvinė monografija „Signatarų genealogijos. 1918 m. Vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai“. 

Knygos pristatyme  dalyvavo ir įžvalgomis pasidalino Europos Parlamento narys prof. Liudas  Mažylis, Kauno apskrities bajorų draugijos nariai, Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos vadovė Kristina Giedraitienė, XXVII knygos mėgėjų draugijos nariai,  knygos tekstų autoriai, rėmėjai,  visuomenininkai,  kauniečiai ir miesto svečiai.

Signatarų palikuonių vardu į susirinkusius renginio dalyvius kreipėsi p. Remigijus Gulbinas, taip pat žodį tarė prof. Arimantas Dumčius, leidyklos "Pasaulio lietuvių centras " vadovas p. Valdas Kubilius, Signataro Jono Vileišio kilmės tyrimo autorius p. Saulius Žaldokas - susirinkusiems priminęs, kad tądien Signataro dukra  p. Rita Vileišytė - Bagdonienė pasitinka 103-iąjį gimtadienį!

Nuoširdžią, pakilią šventės nuotaiką kūrė, renginį moderavo p. Vilius Kaminskas.

Dėkojame gausiai dalyvavusiems KABD nariams, iki naujų susitikimų!

KABD informacija

  

  

  

Nuotraukų autorius Raimundas Kaminskas.

 


 

LNM Signatarų namuose visuomenei pristatyta Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos sumanyta ir išleista knyga

„Signatarų genealogijos. 1918 m. Vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai“.

Kolektyvinės monografijos sutiktuvės įvyko 2023 m. vasario 23 d. LNM Signatarų namuose, Vilniuje.

Į iškilmingą šventę atvyko knygos tekstų autoriai, Signatarų giminių palikuonys, visuomenininkai, Lietuvos archyvų, muziejų, valstybinių institucijų atstovai,  LNM Signatarų namų moksliniai darbuotojai, knygos rėmėjai – visi, padėję išleisti šią unikalią savo turiniu knygą.

Renginį moderavo dr. Valdas Selenis.

Sveikinimo žodį gausiai susirinkusiems svečiams tarė prof. Liudas Mažylis, LR Seimo narė Angelė Jakavonytė, LR Ministrės Pirmininkės patarėjas Darius Žeruolisp. Nijolė Petrulytė – Štriupkuvienė, LGHD nariai Kristina Giedraitienė, Sigita Gasparavičienė, Vidimantas Kučas, Vilius Botyrius, Saulius Žaldokas, gyd. Vilma Daugėlienė, skulptorius Saulius Kriščiukaitis.

Šios knygos sudarymą, leidybą inicijavo visuomeninė organizacija – asociacija Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugija.

Kelerius metus Lietuvos ir užsienio archyvuose intensyviai dirbo keturiolika Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos narių, genealogijos tyrėjų, istorikų.

Monografijoje pateikiami  kiekvieno signataro genealogijos apžvalginiai straipsniai su šaltinių nuorodomis ir nuotraukomis, kurios saugomos ne tik Lietuvos archyvuose, muziejuose, bet ir signatarų giminių rinkiniuose, tad dauguma jų publikuojamos pirmą kartą.

Remiantis  archyviniais dokumentais, sudarytos signatarų genealoginės schemos. Metrikinių dokumentų kopijos iš lotynų, lenkų, rusų ir kt. kalbų išverstos į lietuvių kalbą, knygoje pateikiamos išsamios vietovardžių ir asmenvardžių rodyklės.

Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugija yra nepelno siekianti organizacija veikianti pagal LR asociacijų įstatymą, jos nariai dirbo visuomeniniais pagrindais, knyga išleista aukotojų lėšomis. Finansinę paramą suteikė asociacijos „Kauno apskrities bajorų draugija“, „Lietuvos bajorų kraštų susivienijimas“.

Didelio visuomenės susidomėjimo, palankaus skaitytojų vertinimo monografija sulaukė ir 23-ioje tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje 2023.

Ruošiant leidinį, bendradarbiauta  su VšĮ „Pasaulio lietuvių centras“ ir spaustuve UAB "Petro ofsetas". Knygos tiražas – 700 egz., apimtis – 528 psl.

Metų eigoje leidinį numatoma pristatyti renginių metu visoje Lietuvoje.

 

Kristina Giedraitienė

KABD Vadė

LGHD vadovė

 

  

   

 




2023 m. sausio 26 dieną Šv. Jurgio Kankinio konvento vienuolyno  salėje įvyko pirmas šiais metais Draugijos narių tradicinis susirinkimas.
 
Džiugu, kad atgaivinome primirštą tradiciją - pasakojimus apie garbingą protėvių praeitį. Giminės istorija šįkart maloniai sutiko pasidalinti  mūsų Draugijos narė
p. Neringa Fanstilytė-Pacevičienė. 

Išgirdome prisiminimus apie legendinę Lietuvos tarpukario asmenybę  - Sergejų Fanstilį (1884 - 1949 m.) - dvarininką, mecenatą, verslininką; privačių bendrovių steigėją ir akcininką; ryžtingą Lietuvos kariuomenės karininką, apdovanotą Vyčio kryžiaus ordinu; dosniai aukojųsį labdarai. P. Neringa Fanstilytė-Pacevičienė gyvai, įdomiai prisiminė šiuos ir kitus svarbius savo senelio - išskirtinės biografijos asmenybės gyvenimo epizodus. 

Susirinkimo metu aptarėme aktualius Draugijai klausimus, naujo žurnalo "Lietuvos bajorų Metraštis. Laikas ir likimai. 2023 m. Nr. 3" leidybos aspektus ir kt.

 

 

KABD informacija

 



 
                                 Naujųjų Metų šventė 2023 m. sausio 7 d. Kaune,

Lietuvos Karininkų Ramovėje, Kunigaikščių menėje

 

 

Nutolo metai - kiekvienam iš mūsų atnešę savų išbandymų, darbų, lūkesčių...

Naujuosius pasitinkame su viltimi - tikėjimu, kad negandos nutols, taikos laikas išliks, visus suburs bendras darbas artimo gerovei ir Tėvynės labui.

Į tradicinę Naujametinę Lietuvos bajorų šventę susirinkę svečiai šiais linkėjimais dalijosi, didelį dėmesį skyrė labdarai, dosniai aukojo. Bajorijos istorija kupina puikių aukojimo, dosnumo pavyzdžių, tad ir šio šventinio renginio metu vyko puikių atsiliepimų sulaukusi labdaros-paramos loterija – kaip gilias mecenatystės tradicijas turinti dosnumo erdvė .

Ypatingai džiugino pačių bajorų (ar bajorų giminių) įsteigti, aukojami prizai – knygos, paveikslai, meno dirbiniai, rankdarbiai, saldžios dovanos. Su dideliu nuoširdumu bajorų  menininkų, verslo, kultūros atstovų labdarai skirtos dovanos suteikė daug  džiaugsmo jas laimėjusiems bajorams, o visos loterijai ir labdaros aukcionui skirtos lėšos bus perduotos Šv. Jurgio Kankinio konvento bažnyčios reikmėms. Šiuo nelengvu laikotarpiu ši parama yra ypatingai laukiama.

Šventės metu koncertavo Kauno muzikinio teatro solistai - Lietuvos ir tarptautinių konkursų laureatai, bendrijos "Harmonijos renginiai" nariai: Gytis Murauskas, Emilija Bagdonaitė; akomponavo pianistė Domantė Matulevičiūtė. Dviejų dalių koncertinėje programoje skambėjo arijos iš žinomiausių operų, operečių.

Nuoširdžią, džiaugsmingą vakaro nuotaiką kūrė vedantysis p. Vilius Kaminskas.

Dėkojame visiems bajorams už nuostabią šventę, kurią sukūrėme visi kartu!

Iki naujų susitikimų, prasmingų darbų ir švenčių!

 

Kristina Giedraitienė

KABD Vadė

  

  

 

  



 
     Mielieji, 
 

... Vėl nutolsta dienos, dovanodamos savitą patirtį kiekvienam iš mūsų...

Palydėdami praeinančius metus, linkėkime vieni kitiems santarvės, skalsos, sveikatos, taikos.

Bendrumo valandėlės ir dienos tegu mus vienys, džiugins, suteiks mūsų darbams ir susitikimams prasmę.

Dievo palaimos, artimųjų bičiulystės, prasmingų troškimų ir bendražygių jiems išsipildyti nuoširdžiai linkėdama, sveikinu Jus, Jūsų šeimas, artimuosius.

 Jaukių Šv. Kalėdų, viltingų Naujųjų Metų!

 
Kristina Giedraitienė
KABD Vadė
 
 


 
Gerbiamieji bajorai, 
 
Sveikiname Kauno apskrities bajorų draugijos narius,
2022 m. gruodžio mėn.
mininčius garbingas Jubiliejines sukaktis!
 
 
 P. Viltę Maksimovaitę - Aleksynienę (H. Lubicz);
 
 P. Indrę Blaževičiūtę (H. Lapė, Lis);
 
 P. Vitą Čirūnaitę - Čepėnienę (H. Rudnica);
 
 P. Zigmą Maksimovą (H. Lubicz).
 
 
Prasmingų siekių, nuoširdžių bendražygių Jūsų darbuose,
visokeriopos sėkmės
Jums nuoširdžiai linki Kauno apskrities bajorų Draugijos nariai.
 
 


 

Jaunųjų bajorų Kalėdinė šventė

 

2022 m. gruodžio 31 dieną jaunieji Draugijos nariai ir jų tėveliai, seneliai rinkosi į Kalėdų laikotarpio šventę – saldžią edukaciją – degustaciją Kauno senamiestyje, kavinėje "Šokoladinė".

Nuotaikingo renginio metu buvo pasakojama apie šokolado atsiradimo istoriją, dalyviai patys stebėjo, kaip gaminamos šokolado figūrėlės, rankų darbo saldainiai. Visi susidomėjusieji galėjo patys pabūti šokolado meistrais ir pasigaminti savo šokoladinių saldainių. Svečiai ragavo ir saldžiųjų "kūrinių" - šokolado fondiu su šviežiais vaisiais.

Nuoširdžiai dėkojame visiems šventės dalyviams, taip pat renginio sumanytojai KABD Tarybos narei p. Liudvikai Markauskienei!

 

 KABD informacija

 

 



 

Apdovanoti projekto „Giminės medis-2022“ kūrybinių darbų nugalėtojai

(KTKC pranešimas spaudai, 2022 m. lapkričio 25 d.)

„…keičiasi, tradicijos, papročiai, bet lieka šilti prisiminimai…“ 

(Vytenis Tomkus 13 m., Čekiškės P. Dovydaičio gimnazija)

 

2022 lapkričio 24 dieną virtualioje aplinkoje vyko respublikinio projekto „Giminės medis-2022“ baigiamasis renginys – kūrybinių darbų parodos pristatymas, projekto apibendrinimas, konkurso dalyvių apdovanojimai. Kauno tautinės kultūros centras konkursą rengia nuo 1999 metų.

Organizatorių ir partnerių tikslas pakviesti vaikus, jaunuolius ir jų šeimos narius, į simbolinę kelionę po savo šeimos praeitį, gimtąsias protėvių vietas: tyrinėti ir užrašyti giminės istorinį paveldą, genealogiją, tapti šeimos muziejininku, įprasminant tautos istorinę ir kultūrinę atmintį, nes šeima – valstybės pagrindas.

Šiais metais konkurso darbų temos: „Giminės medis“, „Giminės herbas“, „Šeimos relikvija ir fotografija“. Juos pateikė daugiau nei 100 vaikų, jaunuolių iš Ignalinos, Jurbarko, Jonavos, Klaipėdos, Kupiškio, Mažeikių, Pasvalio, Prienų, Radviliškio, Šalčininkų, Ukmergės, Šiaulių, Vilniaus, Kauno miestų ir rajonų. Trečius metus kūrybinius darbus vertina ne tik komisija, bet gali balsuoti visi prisijungę prie KTKC internetinės svetainės. Šiais metais čia apsilankė ir balsavo daugiau nei 1700 lankytojų.

Virtualiame renginyje dalyvius linksma daina pasveikino Kauno tautinės kultūros centro ansamblio „Sodailio“ jaunieji muzikantai, vadovė Jūratė Dailydėnienė. Kalbėjo Kauno apskrities bajorų draugijos vadė, Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos vadovė p. Kristina Giedraitienė, projekto koordinatorė Kauno tautinės kultūros centro metodininkė Jurgita Kilikauskienė, metodininkė Eglė Vindašienė.

Geriausių kūrybinių darbų autoriai buvo apdovanoti Kauno tautinės kultūros centro padėkomis ir atminimo dovanomis bei Kauno apskrities bajorų draugijos įsteigtais prizais.

Kauno tautinės kultūros centras dėkoja visiems dalyviams – vaikams ir jaunuoliams, jų mokytojams, tėveliams, kurie skatina mokinius dalyvauti projekte, padeda rinkti, sisteminti, apipavidalinti kūrybinius darbus ir juos įkelti į konkurso organizavimo platformą.

Dėkojame mūsų ištikimiems bičiuliams Kauno apskrities Bajorų draugijai, rėmėjams: Lietuvos Bajorų kraštų susivienijimui, Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijai, Giedraičių šeimos labdaros ir paramos fondui, poniai Kristinai Giedraitienei.

Konkurso nugalėtojai: http://ktkc.lt/renginys/gimines-medis-2022-apibendrinimas/

Organizatorius – Kauno tautinės kultūros centras

Partneris – Kauno apskrities bajorų draugija

www.ktkc.lt

 

 (KTKC archyvo nuotraukose - konkurso laureačių - Patricijos Žebuolytės sukurtas šeimos herbas, Ugnės Jurevičiūtės giminės medis)

  

 

 


 

Bajorystės Pripažinimo Aktų įteikimo iškilmės Kaune

 

2022 m. lapkričio 26 dieną į Šv. Jurgio Kankinio konvento bažnyčią Kaune susibūrė bajorų palikuonys ne tik iš visos Lietuvos, bet ir už Atlanto nutolusių kraštų. Tądien į Lietuvos Bajorų Kraštų Asociacijos Draugijų narių gretas priimta 16 naujų bajorų palikuonių, dokumentais patvirtinusių bajoriškos giminės tęstinumą.

Šv. Mišias už garbingą protėvių atminimą aukojo Šv. Jurgio Kankinio konvento gvardijonas kunigas Tomas Žymantas, prasmingą homiliją apie istorinės atminties tęstinumą pasakė diakonas br. Saulius Bernardas Belickas.

Iškilmingą Bajorystės Pripažinimo Aktų įteikimą pradėjo Lietuvos bajorų Garbės Vadas, vyriausias Kauno Rotušės ceremonmeisteris Kęstutis Ignatavičius. Šventės dalyvius sveikino Kauno apskrities bajorų Draugijos Vadė Kristina Giedraitienė, Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimo Vadas Egidijus Matulevičius.  Bajorystės Pripažinimo Aktai įteikti 16 bajorų.

Šventės metu visuomenei pristatyti naujausio tęstinio LBKS žurnalo "Lietuvos bajorų Metraštis. Laikas ir likimai. Nr. 2. 2022 m." numeriai, sulaukę didelio bajorų ir šventės dalyvių susidomėjimo. Žurnalo puslapiuose - asociacijos narių tekstai, moksliniai straipsniai, publikuojamos fotografijos - pasaulinių foto konkursų laureatų darbai.

Žurnalo autorių tarpe - viešnios iš Lenkijos, poetės, "Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės palikuonių asociacijos" prezidentės Iwonos Zavišos Chržanovskos eilėraščiai.

Šių metų naujoji žurnalo rubrika - Jaunųjų raštai - su Kauno tautinės kultūros centro keletą dešimtmečių organizuojamo moksleivių konkurso "Giminės Medis" laureatų darbais. Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimas, Kauno apskrities bajorų Draugija yra nuolatiniai šio konkurso rėmėjai, laureatus apdovanoja padėkos raštais, knygomis, leidiniais, o šiemet trijų laureatų darbai publikuojami žurnalo puslapiuose. Tikime, kad ši idėja bus prasminga, įkvėps jaunąją kartą išsaugoti pradėtą giminės atminimo puoselėjimo kelią...

Iškilmių metu koncertavo ir nuoširdžių aplodismentų sulaukė Kauno mišraus choro "SALUTO" nariai (meno vadovė Ramutė Štreimikytė, akomponavo Kęstutis Paulaitis). 

Pakilios, vienijančios šventės nuotaiką išsinešėme į savus namus - kad su bendraminčiais vėl susiburtume prasmingiems darbams Protėvių Garbei!

 

Parengė Kristina Giedraitienė

KABD Vadė

  

 

 

 



Įvyko KABD narių susirinkimas

 

2022 m. lapkričio 24 d. Šv. Jurgio Kankinio konvento vienuolyno patalpose įvyko Kauno apskrities bajorų draugijos narių susirinkimas.

Nuoširdžiai dėkojame Šv. Jurgio Kankinio Konvento gvardijonui kun. Tomui Žymantui, diakonui br. Sauliui Bernardui Belickui, atvykusiems į susitikimą ir gausiai susirinkusiems KABD bendruomenės nariams apžvelgusiems Konvento įsikūrimo Lietuvoje, vienuolyno bažnyčios istoriją nuo XV a. Pasidžiaugta atgimusia bažnyčia, pasidalinta dar laukiančiais restauravimo darbų planais, diskutuota apie bendruomenės narių paramą, dėmesingumą jau keletą dešimtmečių vykdomiems bažnyčios atstatymo darbams.

Renginio metu buvo pristatytas ir didelio narių susidomėjimo sulaukė naujas Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimo leidinys - tęstinis žurnalo numeris "Lietuvos bajorų Metraštis. Laikas ir likimai. Nr. 2. 2022 m."

Šio numerio naujiena - rubrika "Jaunųjų raštai" - jau daugelį metų vykstančio Kauno tautinės kultūros centro rengiamo moksleivių konkurso "Giminės Medis" 3 laureatų darbų publikacijos. Asociacijos Kauno apskrities bajorų draugija, Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimas yra nuolatinės šio konkurso rėmėjos. Labai tikimės, kad būtent jaunieji šeimų, giminių istorijų saugotojai, puoselėtojai bus ta versmė, kuri gaivins istorinę atmintį iš kartos į kartą.

Dėkojame leidinio rėmėjams, autoriams, linkime įdomių ir prasmingų atradimų žurnalo puslapiuose maloniems skaitytojams!

Iki malonių susitikimų!

Parengė Kristina Giedraitienė

KABD Vadė

  

 




 
2022 m. spalio mėn. KABD narių susirinkimas - Lietuvos respublikos
istorinėje Prezidentūroje Kaune 
 
     
2022 m. spalio 27 d., Kauno apskrities bajorų draugijos nariai lankėsi LR istorinėje Prezidentūroje, kurioje eksponuojamas autentiškas modernios valstybės gimimo dokumentas – Lietuvos Tarybos Nutarimas dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, pasirašytas 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje.
Jau netrukus šis dokumentas bus grąžintas nuolatiniam saugotojui į Vokietijos Federacinės Respublikos užsienio reikalų ministerijos Politinį archyvą. 
 
Apie Vasario 16-osios Akto sukūrimo ir pasirašymo aplinkybes, dokumento perdavimo užsienio valstybių atstovams ypatumus, likimą neramiais XX a. karų, sumaiščių metais ir atradimą archyvuose naujaisiais laikais, dar laukiančiais iššūkiais - ieškant pradingusio mašinraščiu sudaryto originalo - įžvalgomis pasidalino Europos parlamento narys prof. Liudas Mažylis
 
Dėkojame gerbiamam Profesoriui už mūsų bendruomenei skirtą laiką, ypač turiningą popietę; dėkojame gausiai dalyvavusiems Draugijos nariams!
 
 
KABD Taryba
 
  
  
 
 


 
 
Gerbiamieji bajorai, 
 
Sveikiname Kauno apskrities bajorų draugijos narius,
2022 m. rugsėjo-spalio-lapkričio mėn.
mininčius garbingas Jubiliejines sukaktis!
 
 
P. Laurą Baltrėnaitę-Zablockienę (H. Taczala);
P. Jūratę Mačiulytę-Bartkuvienę (H. Kosciesza);
P. Ievą Neniškytę-Kaušinienę (H. Ostoja);
P. Kristiną Jagelavičiūtę-Šarkienę (H. Ostoja);
P. Ramūną Gelžinį (H. Mikulinsky);
P. Ireną Volkevičienę (H. Raktas);
P. Vytautą Sniešką (H. Nieczuja);
P. Gražiną Kiserauskaitę-Mockienę-Laurutienę (H. Gervė);
P. Liutaurą Adomavičių (H. Kirvis).
 
Prasmingų dienų, kūrybinių idėjų, bendraminčių svajonėms įgyvendinti
Jums nuoširdžiai linkime!
 
 
 
 
 


 
 Melno taikos sutarties 600-osioms metinėms (1422-2022) - skulptūrinė kompozicija
 
Gerbiamieji Bajorai,
 
 
2022 m. rugsėjo 30 dieną, Sudargo mieste įvyko iškilmingas renginys, kurio metu visuomenei pristatytas ir atidengtas 
  paminklas, skirtas Melno taikos sutarties 600-osioms metinėms atminti.
 
 
Iškilmės prasidėjo Šv. Mišiomis Sudargo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje. 
Vyko paminklo pašventinimo ceremonija, iškilmingas atidengimas. Renginio metu pasitikti Vyčių žygio (kairiuoju Nemuno krantu nuo Kriūkų iki Sudargo) dalyviai.
 
Iškilmingoje šventėje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo nariai, užsienio šalių ambasadoriai ir diplomatinių atstovybių nariai, Šakių raj. savivaldos darbuotojai, Sudargo bendruomenė, visuomeninių ir nevyriausybinių organizacijų vadovai ir nariai. Koncertinę programą paruošė Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų orkestras (kapelmeisteris Ričardas Kukulskis, dirigentas Kazys Daugėla).
 
 
Dėkojame Kauno apskrities bajorų draugijos nariams už suteiktą paramą paminklo statybos darbams, už visokeriopą pagalbą ir palaikymą - paminklas,  sukurtas istorinei atminčiai įamžinti, yra pastatytas ir visų jūsų gera valia ir finansine parama.
 
Plačiau apie renginį - LRT laidoje "Panorama", 2022 m. rugsėjo 30 d.,
 

Renginį įamžino bajoras Steponas Kubeckas, nuorodos Youtube kanalu:

2022 09 30 F. nr. 829 aut. St. Kubeckas. Melno sutarčiai 600m.

0:03 / 47:48

https://www.youtube.com/watch?v=5B7w7coDWsk&t=61s 

2022 09 30 Filmo nr. 830 aut. St. Kubeckas Melno sutartis 600m.

https://www.youtube.com/watch?v=InsjJRn1bZs

Apie šventę informaciją paskelbė Kanados lietuvių dienraštis "Tėviškės žiburiai"

https://tevzib.com/lt/iamzinta-istorine-melno-taikos-sutartis/

Plačiau apie renginio iniciatorius, projekto rėmėjus ir partnerius - Lietuvos

Bajorų Kraštų Susivienijimo tinklapyje - lbkslietuva.eu 

https://lbkslietuva.eu/melno-taikos-sutarties-600-osioms-metinems-1422-2022-skulpturine-kompozicija/   



Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimo nariai kartu su kitomis istorinės atminties išsaugojimo veiklą vykdančiomis organizacijomis inicijavo reikšmingo Lietuvai istorinio įvykio - Melno taikos sutarties - 600-ųjų metinių sukakties (1422-2022) įamžinimą, pastatant paminklą Sudargo mieste. Pagal Melno taikos sutartyje nustatytą sieną, dalis ribos nuo Vištyčio ežero iki Nemuno upės ties Sudargu yra nepakitusi nuo 1422 metų - unikalus atvejis visos Europos istorijoje. Paminklo autorius skulptorius  Saulius Kriščiukaitis. Paminklas pastatytas išskirtinai rėmėjų lėšomis.
Paminklo idėjai ir įgyvendinimui buvo pritarta LBKS Suvažiavime 2021-11-27; Kauno apskrities bajorų draugijos Seimelyje 2021-10-19 d.

Paminklo kompoziciją sudaro simboliniai elementai: laiptai - politinio sprendimo siekimas; gotikinės arkos skilimas viršuje - priešiškų šalių susitarimas dėl taikos vis tiek nelieka draugiškas (meniškumo sprendimas, suteikiant gotikinei architektūros detalei dinamikos); kalavijas - ne kovinėje padėtyje atremtas kalavijas simbolizuoja kovų ir nesutarimų pabaigą, bet kaip ginklas išlieka budrumo simboliu. 

LR Seimas paskelbė 2022 metus Sūduvos metais, pabrėždamas, kad 1422 m. rugsėjo 27 d. pasirašius Melno taikos sutartį, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės.

1422 m. rugsėjo 27 d. taika, pasirašyta su Vokiečių ordinu lietuvių-lenkų kariškoje stovykloje, prie Melno ežero, netoli Osos upės, dešiniąjame Vyslos krante,  sienos buvo taip nustatytos:

“... Sūduvos žemės, taikos labui, turi likti ... Lietuvos kunigaikštijai, šiose sienose:

... reikia keliauti tiesiai iki kitos lygumos, vadinamos Merūniške, ir nuo Merūniškės einant tiesiog iki ežero, vadinamo Vištyčio (Dvystytz), tačiau taip, kad tas ežeras visai paliktų Ordino pusėje, ir nuo to ežero, kaip galima tiesiau, eiti iki upės, vadinamos Lieponos (Lepūną), ištakų arba šaltinių. Nuo tos upės reikia eiti iki ten, kur ji įteka į Širvintos upę, o toliau leidžiantis Širvintos upe iki jos pabaigos, kur ji įteka į Šešupės upę. Toliau keliaujant tiesiog per dykrą iki Nemuno upės kranto, kur iš priešingosios pusės yra upė, vadinama Šventąja, ten, kur ta Šventoji įteka į minėtąją Nemuno upę, — tiek dėl Sūduvos žemės...“.

Pagal Melno taiką Vokiečių ordinas galutinai atsisakė bet kokių teisių ne tik į Užnemunę (Sūduvos kraštą), bet ir į Žemaitiją. Ši data yra teisinės ir politinės Žemaitijos nepriklausomybės istorinis taškas. Taip pat teritorija tarp Palangos ir Šventosios, kurios ypač siekė Vokiečių ordinas, atiteko Lietuvai (ji gavo priėjimą prie Baltijos jūros); taip buvo perskirti Vokiečių ordinas ir Livonijos ordinas.

Melno taika iš esmės buvo pergalės prieš Vokiečių ordiną Žalgirio mūšyje (1410) rezultatas, taip baigiant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karus su Vokiečių ordinu.

KABD informacija; nuotraukų autorius p. Egidijus Matulevičius

  

  

  

 

 

 
 Gerbiamieji bajorai, 
 
 Paskelbti šiemetinio JAV organizuojamo pasaulinio foto konkurso IPA_22 nugalėtojai. Neabejingi fotografijai nuotraukas prizininkes gali pasižiūrėti įvedę nuorodą: https://photoawards.com/winner/?compName=IPA+2022   
 
    Šiemet KABD nario Dr. Vitolio Sekliuckio nuotraukų serija „Jūros lagūnų spalvų paletė“ laimėjo nominacijos diplomą (Official Selection) kategorijoje Vaizduojamasis Menas / Peizažas. Nuotaukos padarytos Sokotros saloje. Norint jas pasižiūrėti, reiktų įvesti nuorodą:  https://www.photoawards.com/winner/zoom.php?eid=8-1650727496-22  
 
    Gerų įspūdžių!
KABD informacija
 


 
Istorinės atminties popietė Medvėgalio papėdėje
 
2022 m. rugpjūčio 6 d. visuomeninių organizacijų atstovai susirinko Karūžiškės dvare - pasveikinti dvaro šeimininkės, atkūrėjos ir puoselėtojos p. Snieguolės Jurskytės garbingo jubiliejaus proga, linkėdami šviesių dienų, sveikatos, kuo greičiau sustiprėti. 
 
Visi lankytojai ir svečiai, užklydę piligrimai dalyvavo Šv. Mišiose, prisimenant p. Snieguolės giminės protėvius, aplankė atstatomą partizanų bunkerį-memorialą.
 
Karūžiškės dvare nuoširdus ir nenuilstantis istorijos saugotojas p. Domas Akstinas maloniai ir įtaigiai supažindino svečius su nuolatinėmis ir naujomis dvaro svirne parengtomis ekspozicijomis, dokumentų rinkiniais.
 
Tai nuostabi patirtis - nuolat žavinti p. Snieguolės ir p. Domo Akstinų istorinės atminties puoselėjama versmė, prie kurios visi laukiami...
 
  
   
 
 


 
Gerbiamieji bajorai, 
 
 nuoširdžiai sveikiname Draugijos narius,
 
rugpjūčio mėn. mininčius  Jubiliejines
 
šventes!
 
 
P. Snieguolę Mariją Oną Jurskytę (H. Prus I) LBKS Garbės bajorę, ilgametę Kauno
apskrities bajorų draugijos Tarybos narę, istorinės atminties liudytoją ir sergėtoją,
Karūžiškės dvaro sodybos atkūrėją ir puoselėtoją;
 
P. Mildą Gaigalaitę (H. Zaremba);
 
P. Raimondą Lolitą Biliukaitę-Pažarauskienę (H. Boncza);
 
P. Gertrūdą Rimkutę (H. Tarnawa).
 
 
Viltingų, kūrybingų, bendrystės Metų
Jums linki Kauno apskrities bajorų Draugijos nariai.
 
 
 
 


 

Forumas dvaru paveldo aktualijoms aptarti
 
2023 m. spalio 24 d. Lietuvos Respublikos Prezidento rumuose ivyko Lietuvos Respublikos Prezidento inicijuotas ir  kartu su Lietuvos Respublikos kulturos ministerija, Valstybine kulturos paveldo komisija, Kulturos paveldo departamentu prie Lietuvos Kulturos ministerijos parengtas forumas dvaru paveldo aktualijoms aptarti.
Forumo metu Lietuvos Respublikos institucijos, organizacijos, ekspertai, dvaru valdytojai diskutavo apie dvaru sodybu apsaugos teisinio reguliavimo, tyrimu, valdysenos ir iveiklinimo iššukius. Buvo aptartos galimybes ir potencialas, kuriuos vietos bendruomenems, savivaldai ir visai šaliai atveria kulturos paveldo objektu išsaugojimas bei atverimas visuomenei.
Išskirtinis forumo dalyviu demesys buvo skiriamas instrumentams, kurie dvaru sodybu apsaugai gali tureti esmine reikšme: diskutuota apie nauja Nekilnojamojo kulturos paveldo apsaugos istatymo pakeitimo istatymo redakcija, aptarti dvaru apsaugos programos konturai, pristatytos ekspertiniu instituciju perspektyvos ir vertinimai del neprivatizuotinu dvaru sarašu sistemiškumo ir kompleksiškumo.
Diskusiju metu Lietuvos bajoru kraštu susivienijimo atstove Kristina Giedraitiene konferencijos dalyvius supa˛indino su šiu dienu aktualiu klausimu – vykdant atsinaujinanciu elektros gavybos šaltiniu pletra, irengiamus didelio aukštingumo vejo jegainiu parkus Lietuvos teritorijoje. Šie dariniai esmingai keicia šimtmecius kurta kraštovaizdi, gresmingai priarteja prie kulturos paveldo objektu, regioniniu parku, hidrografiniu draustiniu. Renginio metu svarstyta šiai svarbiai temai parengti atskira diskusija.
 
Parengta pagal Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos informacija.
LBKS informacija
Nuotrauku autoriai – Arturas Giedraitis; Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotraukos/ Robertas Dackus

BAJORŲ HIMNAS

 

 

 

 

 

 

 

[Grįžti↑]


 

 

Bajorų svetainės medis

 /Titulinis/ 
/Apie mus        
/Naujienos
/Giminės
/Skelbimai/
/Sveikinimai
/Kontaktai/
/Kelionės/
/Netekome

Kauno Bajorų: /pašto prisijungimas/Yotube paskyra

Facebook paskyros: /Kauno bajorų uždara/Kauno bajorų atvira


Kauno apskrities Bajorų draugijos reklaminis logotipas. Atsisiųskite logotipą čia

Kodas: <a href="http://www.kaunokrastobajorai.lt/" target="_blank"><img src="http://www.kaunokrastobajorai.lt/images/Kauno_bajorai_reklaminis.jpg" border="0" alt="logotipas" width="120" height="60" /></a>           


Svetainės administratoriaus el. p.: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, norint jį peržiūrėti.  

[Grįžti↑]

Subkategorijos

Balandis 2024
Pr A T K P Š S
1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 1 2 3 4 5

Dabar svetainėje 4 svečių ir narių nėra

Kaunas Nobility Society

MŪSŲ KAUNO APSKRITIES BAJORŲ DRAUGIJA - tai asociacija vienijanti žmones, kurių protėviai buvo bajorai ir yra teisėta Lietuvos bajorystės paveldo perėmėja. Lietuvos bajorija, valdžiusi ir gynusi Lietuvos valstybę, susiformavo daugiau nei prieš 600 metų.

Siekiame populiarinti Lietuvos Karalystės, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Kauno krašto bajorijos istorinį paveldą ir tradicijas.
Savo aktyvioje veikloje diegiame teisingumo, garbės, orumo, kilnumo ir pareigos principus.

Svarbiausia pagarba ir meilė Lietuvos valstybei, tautai, jos istorijai, kalbai, kultūrai, šeimai, krikščioniškosioms vertybėms.

Esame atviri pasiūlymams prisijungti prie pilietinių akcijų, iniciatyvų ir renginių.

Jūs galite asociaciją paremti, visi reikalingi duomenys čia.

III-asis Lietuvos Statutas
(galiojęs 1588 - 1840)

 [Valstybė] [Organizacijos]

[Įm.:Gavyba Statyba Technika 

Finansai Apsauga Sveikata

Kelionės Nakvynė Reginiai

Žiniasklaida   Informatika]

[Mokslas:Institutai Universitetai

Kolegijos Gimnazijos Kita]

logotipas

Logotipo kodas/failas