Bajorų dėmesys seneliams

 

Pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės metais, Lietuvoje pradėjo kurtis tarpukario Lietuvoje buvusios organizacijos. Tikslas buvo greičiau identifikuoti Lietuvos istoriją, suformuoti tautos mentalitetą, pakelti kultūros lygį. 1994 metais Kaune Lietuvos bajorų palikuonys įkūrė Kauno apskrities Bajorų draugiją. Pirmieji kūrėjai buvo: Janušas Kliučinskas, Irena Šulcienė, Leonas Narbutas, Jonas Monkevičius, Artūras Daujotis Rukas ir kiti. Draugijos gretose galėjo dalyvauti Lietuvos piliečiai archyviniais, bažnytiniais ar giminės išsaugotais dokumentais, įrodę savo bajorišką kilmę. Įsikūrusi organizacija išsikėlė veiklos tikslus ir uždavinius. Vienas iš prioritetinių tikslų buvo dėmesys garbaus amžiaus žmonėms. Neatsitiktinai pasirinkti buvo Kauno Panemunės senelių namai. Tuo metu juose nemažai gyveno menininkų, mokytojų bei kitų buvusių inteligentijos atstovų. Kauno Panemunės senelių namų direktorė A. Krinickienė teigiamai įvertino mūsų gerus norus ir leido lankyti senelius. Savo motiniška patirtimi bei išmintimi padėjo užmegzti draugiškus santykius, suvokti jų poreikius bei principus. Bendravimas prasidėjo minint didžiąsias metų šventes: Šv. Kalėdas, Šv. Velykas, minint Motinos dieną. Šiomis progomis senoliai buvo sveikinami, apdovanojami, vykdavo labdaros koncertai. Šiuose renginiuose aktyviai dalyvavo tuo metu buvęs vadas A. Rukas Daujotis, ilgametė kanclerė I. Šulcienė, H. Matusevičius, vėliau buvę vadai: A. Prekeris, K. K. Ignatavičius ir dabartinis vadas Andrius Krivickas.
Draugystė tesėsi.Daugiau pabendravus paaiškėjo, kad seneliai norėtų pamatyti kaip atsikuria Lietuva. Tada Kauno apskrities Bajorų draugijoje buvo nutarta, kartą metuose, Šv. Kalėdų proga, aukoti pinigų sumą už kurią seneliai galėtų pakeliauti po Lietuvą. Tradicija tęsiama iki šių dienų. Bajorų draugijos gretos augo, atsirado įvairių profesijų atstovų. Daug gydytojų, kurie mielai skaitė paskaitas, dalinosi savo įgytomis žiniomis, jau iš viso pasaulio konferencijų. Šioje Draugijoje daug iškilių menininkų, dailininkų, fotografų, šokėjų, dainininkų, aktorių, muzikos pedagogų. Šitie bajorų palikuonys neliko abejingi senelių namų gyventojams. Kiekvienas savitai įnešė asmeninį indėlį. Iškilūs Kauno kultūros atstovai S. Jurskytė - Akstinienė ir D. Akstinas gerai pažįstami senelių namuose. S. Jurskytė - Akstinienė yra pirmojo Lietuvos radijo direktoriaus dukra. Ji įspūdingai papasakojo apie Lietuvos radijo kūrimo istoriją. Seneliai parodė didelį susidomėjimą ir pateikė daug klausimų. Labai profesionaliai paruoštą paskaitą skaitė D. Akstinas apie K. Donelaičio kūrybos reikšmę šiandien. Paskaita apie tremtinę Emiliją Dirsytę, kuri kūrė maldas, telkė mergaites tremtyje melstis, už ką buvo kankinama ir mirė tremtyje. Likusių tremtinių dėka jos sukurtos maldos ir giesmės pateko į užsienį ir buvo išleista maldaknygė, kuri išversta į penkiolika kalbų ir paplito po visą pasaulį. Dailininkė E. Ivaškevičiūtė išpuošė senelių namus savo tapytais paveikslais. Ji pravedė dailės ciklą "Piešiu kartu su seneliais", pasakojo apie meno subtilybes. Muzikinio teatro solistė T. Chmeliauskaitė savo skambiu balsu atliko Šopeno ir Maniuškos kurinius. Akomponuojant pianistei V. Daugirdienei koncertavo: Muzikinio teatro solistas J. Malikonis ir smuikininkė M. Neniškytė. Kauno I-os muzikos mokyklos mokytoja O. Šikšnienė su kanklininkėmis, su meile laukiamos senelių. Kanklių muzika seneliams labai patinka, o mergaitės džiaugiasi šiltu priėmimu. Kanklininkės kartu su seneliais lankėsi Seime, koncertavo, dalyvavo ekskursijoje Seimo rūmuose. Visų kartų bajorų atstovai šiltai ir nuoširdžiai bendrauja su senelių namų gyventojais ir Dienos centro lankytojais. Labai reikalingos ir mėgstamos senelių medikų paskaitos. Bajorų pastangų dėka ne kartą apie infekcines ligas ir jų profilaktiką skaitė profesorius - infekcionistas A. Laiškonis. Ortopedijos problemas populiariai ir suprantamai aiškino, nagrinėjo, atsakinėjo į klausimus daktaras R. Rimdeika. Gydytojas - urologas Ž. Gudžinskas aiškino seneliams apie urologines ligas, kurios yra neišvengiamos senatvės palydovės. Didelį vaidmenį šioje veikloje vaidina Šv. Jurgio bažnyčia. Jos atstovas Kauno apskrities Bajorų draugijos kapelionas Paulius Saulius Bytautas. Kunigas P. S. Bytautas yra ir vienuolyno gvardionas. Kasmet senelių namų Dienos centro lankytojai už Šv. Kūčių stalo sėda palaiminti kunigo P. S. Bytauto arba kitų Šv. Jurgio bažnyčios kunigų. Kelis kartus per metus vienuolyno salėje, po Šv. mišių parapijiečiai pakviesti kunigo P. S. Bytauto žiūrėjo Panemunės senelių namų Dienos centro Dramos studijos vaidinamus spektaklius: S. Kymantaitės - Čiurlionienės "Kuprotą oželį", K. Binkio "Blogai kad gerai", J. Žemaitės "Trys mylimos". Paramą seneliams tęsia Kauno apskrities bajorų draugijos vadas Andrius Krivickas.


Šią labdarinę veiklą jau daugiau kaip dešimtmetį organizuoja ir yra atsakinga straipsnio autorė Kauno apskrities Bajorų draugijos Legitimacijų komisijos pirmininkė Aleksandra Gudžinskienė.

Bajorų giminių ir herbų aprašymai

 


 SEKLIUCKIŲ GIMINĖS GENEALOGIJA

Paruošė: Kauno apskrities Bajorų draugijos narys Vitolis Sekliuckis, herbas Girnų akmuo (lenkiškai ‑ Paprzyca)

1. Pavardės kilmė ir rašyba

Pavardė Sekliuckis, kaip suprantama iš /1, 2, 3/ pateiktos medžiagos apie šios giminės kilmę ir istoriją, yra susijusi su kilmingais žmonėmis, kurie prieš 1228 metus atvyko į Lenkijos karalystę (LK) iš Šventosios Romos imperijos (ŠRI) Čekijos ar Saksonijos teritorijos. Atvykėliai apsigyveno vietovėje, pavadintoje Sekliukai (lenkiškai - Siekluki). Dabartiniu metu čia esąs kaimas vadinamas Senaisiais Sekliukais (Stare Siekluki), esantis Mazovijos (Mazowieckim) vaivadijoje, Białobrzeskim paviete. Šie žmonės nusipelnė tarnaudami tuometiniam Lenkijos valdovui Boleslovui V Droviajam. Tikėtina, kad karalius šias žemes jiems dovanojo už gerą tarnybą (autoriaus prielaida). Tuo metu (13 a.) žmonės dar neturėjo pavardžių. Jie buvo identifikuojami vardu ir kilmės vieta. Pavardės Europoje atsirado tik 15 ‑ 16 a..   

Vietovardžio Sekliukai kilmė neaiški. Jis, tikriausiai, egzistavo prieš Sekliuckių protėviams apgyvendinant šias žemes. Tačiau yra kalbininkų manančių, kad žodžio Siekluki kilmė nėra lenkiška. Pavadinimas galėjo būti perkeltas (atsineštas) iš ŠRI bei apsigyvenusiųjų suteiktas šiai vietovei. Tokią prielaidą galėtų patvirtinti ir tai, kad dabartinės Lenkijos teritorijoje yra dar dvi Sekliukais pavadintos vietovės, esančios Mazovijos ir Palenkės (Podlaskim) vaivadijose, kuriose dvarus valdė Sekliuckiai. Pirmoji išsidėsčiusi Mazovijos  vaivadijoje, Płońskim paviete. Ji seniau Abiejų Tautų Respublikoje - Lietuvos ir Lenkijos valstybėje (LLV) priklausė Wyszogrodzki pavietui. Antroji yra Palenkės vaivadijoje, Bielskim paviete. LLV ji priklausė Drohičino (Drohicki) pavietui. Reiktų pažymėti, kad ši vietovė yra buvusioje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) teritorijoje - Palenkėje, kuri nuo 1274 iki 1569 metų priklausė LDK. 1520 - 1795 metais Drohičinas buvo Palenkės vaivadijos centras.

Išvada. Sekliuckių pavardė yra susijusi su vietovardžiu Sekliukai.

Sekliuckių protėviai, atvykę iš ŠRI į LK ir LDK, ilgainiui išsibarstė po pasaulį ir apsigyveno Lietuvoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Rusijoje, JAV, Prancūzijoje ir kitose šalyse. Jų pavardė, priklausomai nuo šalies bei laikotarpio, buvo įvairiai užrašoma. Pavyzdžiui, Lietuvoje - Sekliuckis, Sekliucianas, Sekluckas, Siekluckas; Lenkijoje - Sieklucki, Sieklicki, Siekluk, Seklucjan; Sovietų Sajungoje ir Rusijoje - Siaklioutskis, Секлюцкиc, Сяклюцкиc, Секлуцкий, Секлицкий, Секлюцкий. Dabartinėse Lietuvos Respublikos istorinėse ir kitose knygose vartojama rašyba: Sekliuckis, Sekliucjan, Sekluckiai (čia, tikriausiai, buvo remiamasi šaltiniais, užrašytais lotynų kalba) bei Siekluckiai (čia, tikriausiai, buvo remiamasi šaltiniais, užrašytais lenkų kalba).

Išvada. Šios giminės žmonės turėjo ar turi pavardę su bendra šaknimi Siekl (lenkiška transkripcija) ar Sekl (lotyniška (lietuviška) transkripcija).

2. Žymesni giminės atstovai, jų sąsajos su Lietuva, veikla ir palikimas

Lietuvos Respublikoje šiuo metu gyvena šie Sekliuckiai: 10-osios kartos atstovai - Vitolis ir Danutė (Bulzgienė), 11-osios - Audrius ir 12-osios - Kristupas bei Paulius. Sekliuckių genealoginio medžio lietuviškosios šakos pradininku laikomas Leonardas Sekliuckis (Leonard Sieklucki), kuris gimė ~ 1610 m. ir valdė dvarą Sekliukuose, Drohičino paviete /2, 3/. Dabartinės Lietuvos teritorijoje Sekliuckiai valdė Bražuolės, Malachovičių, Pavlovo, Bargailių, Martinaičių, Viktorinos, Streželicos, Gornostajiškių dvarus ar palivarkus. Jų visų, išskyrus Gornostajiškių, pastatų neišliko.

Gornostajiškių dvaro ansamblis - Lietuvos Respublikos vietinės reikšmės architektūros paminklas /4, 5/. Manoma, kad seniau ši vietovė vadinosi Eišiškėmis. Vietovardis pasikeitė į Gornostajiškes 16 a., kai apylinkes pradėjo valdyti žymus LDK didikas, valstybės iždininkas I. Hornostajus. Vėliau Gornostajiškių dvaro žemė atiteko kitiems šeimininkams, tačiau vietovės pavadinimas nebesikeitė. 18 a. pab. dvaras priklausė Eišiškių maršalkai Stanislovui Marcinkevičiui. Jo užstatytą dvarą 1798 m. už 160000 auksinų nusipirko Eišiškių maršalka Juozas Sekliuckis (Jozef Sieklucki)19 a. pirmoje pusėje Sekliuckiai sukūrė naują ansamblį su mūriniais pastatais ir parku. Dvaro rūmų fragmentas parodytas 1 pav.

 

1 pav. Gornostajiškių dvaro rūmai.

1880 m., mirus savininkui atsargos majorui Liucijonui Sekliuckiui (Lucjan Sieklucki), dvaras atiteko 4 mažamečiams sūnums. 1887 m. dvaras turėjo 1082 dešimtines (~1180 ha) žemės, iš jų 400 (~440 ha) sudarė miškai ir pelkės /5/. Sovietai Sekliuckių turtą nacionalizavo, o dvaras daugelį sovietų valdžios metų buvo kolūkio "Lenino priesakai" centras /3/. 1982 m. kolūkio lėšomis ir jo pirmininko Broniaus Skiauterės iniciatyva priešais rūmus atidengtas paminklas lietuvių raštijos pradininkui Stanislovui Rapolioniui, kilusiam iš Eišiškių /5/. Deja, atgimimo metais buvo pavogtas paminklo bronzinis biustas.

Tikėtina, kad Sekliuckiai buvo vieni iš Eišiškių bažnyčios fundatorių. Eišiškių bažnyčios šventoriuje yra, kaip rašoma /6/, romantiškos kapinės, kuriose ypač išsiskiria dvarininkų Sekliuckių kapai (žr. 2 pav.). Čia palaidoti šios giminės atstovai Vincentas Sekliuckis (Wincent Sieklucki), jo žmona Marija, jų sūnus Liucijonas ir kiti. Juos trumpai apibūdinsime. Liucijonas Sekliuckis (1823 – 1880) baigęs karo institutą tarnavo kariuomenėje. Pradėjo tarnybą 1842 m. Lietuvos ulonų pulke. Baigė tarnybą 1874 m. būdamas majoras. Apdovanotas ordinais ir medaliais. Baigęs karinę tarnybą gyveno Vilniuje /3/. Liucijono tėvas Vincentas 1820 m. paveldėjo Gornostajiškių dvarą iš savo tėvo Juozo, nupirkusio, kaip minėta, šį dvarą. Vincentas Sekliuckis (1793 - ~1864) buvo Lydos miesto teismo pirmininkas. Už paramą 1863 m. sukilėliams, kurią teikė Vincentas Siekliuckis, caro valdžia dvarą sekvestravo /3, 7, 8/. Vincento žmona - Marija (Ona) Jundzilaitė (Maria (Anna) Jundzill) (~1790 – 1844), jos herbas "Gulbinas" (Łabędź).

2 pav. Sekliuckių kapai Eišiškių bažnyčios šventoriuje.

Išvardinsime kai kuriuos Sekliuckius, kurie anksčiausiai (15 - 16 a.) buvo minimi rašytiniuose šaltiniuose. Šaltinyje /7/ aprašomi šie herbą Kuszaba turintys Sekliuckiai: a) Jonas Sekliuckis (Jan Sieklucki) (~1470 - ~1520), jo žmona – Katarzyna Bobrkowska z Bobrku (herbas Doliwa) (~1480 - ~1530); b) Jonas „Kopačius“ Sekliuckis iš Sekliukų (Jan "Kopacz" Siekliczki de Siekluki) (~1480 - ?); c) ? Sekliuckis (Sieklicki) (~1490 - ?), gyvenęs Plocko žemėje, jo sūnus - Valentas Sekliuckis (Walenty Sieklicki) (? - ~1549); d)Ona Sekliuckytė(Anna Sieklucka) (~1520 - ~1570), jos vyras ‑ Hieronim Chrościechowski z Chrościechowa (herbas Bończa) (~ 1510 ‑ ~1560); e) Sofija Sekliuckytė(Zofia Sieklucka) (~1530 - ~1570), jos vyras ‑ Stanislaw Cedrowski z Cedrowic (herbas Odrowaz) (~ 1540 - ~1590);f) Mikalojus Sekliuckis (Mikołaj Sieklucki) (~1540 - ~1590), jo žmona Barbara Brzeska (herbas Topór) (~1550 ‑ ~1600), duktė Jadvyga Sekliuckytė (Jadwiga Sieklucka) (~1580 - ~1620) bei jos vyras Maciej „Drab“ Laskowski z Laskow (herbas Trzaska) (~1540 - 1590).

Šaltinyje /9/ aprašomi (lotynų kalba) Drohičino paviete Sekliukuose gyvenę Sekliuckiai, kurių dvaro žemės ribojosi su Wygonow dvaro žemėmis. Įvairių metų įvairiuose aktuose minimi šie, taip pat Kuszaba herbą turėję, asmenys: 1543 m. - Leonardas (Leonardus), Zigmantas (Sigismundus), Stanislovas (Stanislaus) ir Adomas (Adam) Sekliuckiai (de Siekluki); 1546 m. - Motiejaus Sekliuckio (Mathiae Sieklucki) žmona Elena (Helena), Jurgio Zelepuchos (Georgii Zielepucha) duktė; 1567 m. - Elenos ir Motiejaus Sekliuckių sūnus Mykolas (Nicolaus); 1595 m. Albertas Sekliuckis (Albertus Sieklucki) - Drohičino pakamaris (succamerarius Drohiciensis) ir Bransko rotmistras (capitaneus Branscensis).

Šaltiniuose /7, 10/ minimas Jokūbas Sekliuckis (Jakub Sieklucki), kuris dar žinomas kaip Jonas Vanagas iš Sekliukų (Jan Jastrzębiec z Siekluk). Jo herbas buvo arba Jastrzebiec /7/, arba Trzaska /10/. Jonas, tikriausiai, gimė ~ 1450 m. Senuosiuose Sekliukuose, o mirė 1512/02/28 (palaidotas Krokuvos katedroje). Jo žmona Agnieszka Beata Tęczyńska, o tėvai - Jakub (Jaszek) z Siekluk (gimęs ~ 1420 m.) ir Anna z Bieździecy. Jokūbas Sekliuckis buvo žinomas karališkasis bajoras (lenk. dworzanin królewski) ir ėjo įvairias pareigas: princesės Elžbietos vyriausiojo prievaizdo (lenk. ochmistrz królewny Elżbiety); Krokuvos burggrafo (lenk. burgrabia krakowski); 1502 m. - Biecko kašteliono (lenk. kasztelan Biecki); 1505 m. ‑ kašteliono Wojnicki. 1502 m. jis pasirašė Aušvico kunigaikštystės (lenk. księstwa Oświęcimskiego) privilegijas, o 1512/02/10 (ar 1511/12/02 ) ‑ priešvestuvinę Lenkijos karaliaus ir LDK didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo ir Barboros Zapolya (Barbary de Zapolie),Vengrijos magnato Stepono Zápolya dukters, sutartį. Seimo reikalavimu, siekiant užtikrinti gynybinę sutartį ir sulaukti įpėdinio, 1512 m. Žygimantas vedė Barborą. Ji mirė po trejų metų ir susilaukė tik dukterų.

Dar vienas ankstyvasis Sekliuckių giminės atstovas yra susijęs su Lietuvos istorijos svarbiu įvykiu - pirmąja spausdinta knyga. Tai Jonas Sekliucianas (Janas Seklucjanas, Seklucianas, Sekliucjan) (Jan Seklucjan, Johann Seklucian, Seklucyan, Seclucian, Seclucianus, Ceclucian, Sekluczian, Jan z Siekluk, Sieklucki) (1500 ar 1510 – 1570 ar 1578), kuris gimė Mazovijos vaivadijoje jau minėtuose Senuosiuose Sekliukuose ar Sekliukuose /7, 11/. Nors /12/ rašoma, kad jis gimė apie 1510 ar 1515 m. Bydgoščiuje, Lenkijos šiaurėje, tačiau žymiai patikimesnis pirmasis variantas.

Jonas Sekliucianas - reformacijos veikėjas: rašytojas, knygų parengėjas ir leidėjas, liuteronų kunigas. Jis 1536 - 1538 m. studijavo Leipcigo universitete, po to pamokslavo Poznanėje. 1543 m. J. Sekliucianas atvyko į Karaliaučių, kur, globojamas Prūsijos kunigaikščio Alberto (Albrechto) Brandenburgiečio (Jogailaičių kilmės /13/), ėmėsi aktyvios leidybinės veiklos. Jis parengė ir išleido pirmuosius protestantiškus veikalus lenkų kalba - Krikščioniško tikėjimo išpažinimą (1544), Mažąjį katekizmą (1545), Didįjį katekizmą ir giesmyną (1547), Naująjį testamentą (1551 - 1553), Postilę (1556). Karaliaučiuje J. Sekliucianas artimiau susipažino ir su lietuviškos raštijos veikėjais: Abraomu Kulviečiu ir Stanislovu Rapolioniu. Pastarasis ypač rėmė kūrybinį J. Sekliuciano darbą.

Įdomus momentas - Gornostajiškių dvaro parke stovi paminklas tame krašte (netoli Eišiškių) gimusiam S. Rapolioniui. Šį dvarą valdė Sekliuckiai, tačiau, kaip minėta, tik nuo 18 amžiaus pabaigos.

J. Sekliucianas 1550 m. gavo Šv. Mikalojaus bažnyčią Šteindame (Knypavoje - Karaliaučiaus miesto rajone). 1556 m. lankėsi Vilniuje. Mirė 1578 m. Karaliaučiuje. J. Sekliuciano raštai turėjo įtakos lietuvių raštijos pradininkams, gyvenusiems ir kūrusiems Mažojoje Lietuvoje. Svarbiausia yra tai, kad 1547 m. išėjusios pirmosios spausdintos knygos lietuvių kalba - Martyno Mažvydo "Katekizmo" pagrindinė dalis buvo išversta iš lenkiško katekizmo, išspausdinto 1545 m. Karaliaučiuje, Hanso Weinreicho spaustuvėje /12, 13, 14/. Beje, toje pačioje spaustuvėje atspausdinta ir M. Mažvydo knyga.

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriaus fonduose saugomas vienintelis iki šiol žinomas šio J. Sekliuciano Mažojo katekizmo "Katechismu text prosti dla prostego ludu" egzempliorius (saugojimo šifras: L-16/61/4), į mokslinę apyvartą sugrąžintas 1997 metais. Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija Vrublevskių bibliotekoje saugomą J. Sekliuciano parengtą katekizmą pripažino regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir įtraukė į UNESCO pragramos "Pasaulio atmintis" Lietuvos nacionalinį registrą (liudijimo registracijos Nr. 25) /12/.

Toliau aprašysime žymesnius Sekliuckių giminės atstovus ‑ LLV valstybinės valdžios pareigūnus: a) jau minėtas Jokūbas Sekliuckis ‑ karališkasis dvariškis, burggrafas ir kaštelionas; b) jau minėtas Albertas Sekliuckis – Drohičino pakamaris (1595 m.); c) Vaitiekus Sekliuckis (Wojciech Sieklicki) - 1591 metais buvo Drohičino pavieto pakamaris /2, 3, 7, 8, 10/; d) Tomas Jurgis Sekliuckis (Tomasz Jerzy Sieklucki) (? - 1675) - buvo Palenkės vaivadijos Drohičino žemės pastalininkis. Valdė dvarus Gardino ir Drotcko (rus. Дротцком) pavietuose, juos 1620 m. pardavė /8/. Jis po pirmojo Chotyno mūšio (1621 m.), kuriame LDK didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus vadovaujama LLV kariuomenė nugalėjo turkus, persikėlė iš Palenkės į LDK /10/. 1671 m. buvo Lydos pavieto pataurininkis, turėjo Lydos paviete Krasulin ir Brzozowce dvarus /3, 7, 8/. Tomas Jurgis yra pradininkas vienos iš Sekliuckių giminės šakų /8/. Jo pirmoji žmona J. Zdanavičiūtė (J. Zdanowicz), o antroji - Barbora Konstancija Skorobohataitė (Barbara Konstancja Skorobohata); e) Aleksandras Sekliuckis (Aleksander Sieklucki) (? - ?) (Tomo Jurgio (žr. d)) sūnus iš pirmos santuokos (su J. Zdanavičiūte) /8, 10/) - Wizki pataurininkis, tarnavo prie Piatigorsko etmono Paco vadovaujamuose pulkuose. Jis dalyvavo antrame Chotyno mūšyje (1673 m.), kuriame karaliaus Jono Sobieskio armija įveikė turkus ir sulaikė jų veržimąsi į LLV /2, 3, 7, 8, 10/; f) Stanislovas Sekliuckis (Stanisław Sieklucki) (1750 - ?) buvo Palenkės iždininkas. Jo žmona ‑ AnelėMalinskaitė (Aniela Malińska), Minsko įgulos viršininko dukra /2, 7/. Pradžioje Stanislovas gyveno Palenkėje, valdydamas dvarą Ostašiuose (Oztaszy), kurį visą 1776 m. išpirko iš savo brolių. Vėliau Lietuvoje valdė Bražuolės (Zaleszczyzna) dvarą (netoli Galvės ežero) ir Malachovičių (Melachowieze) palivarką /2, 8/; g) Juozas Sekliuckis (Józef Sieklucki) (? - ~1820) buvo Lydos pavieto rotmistras, Lydos teisėjas, Eišiškių maršalka. 1798 m., kaip rašyta, išpirko užstatytą Gornostajiškių dvarą. Taip pat valdė Streželicos (Strzelica) dvarą (netoli Eišiškių), vėliau ir Toločkų dvarą Gardino paviete. Jo žmona - A. Komaraitė (A. Komar) /5, 8/; h) Juozas Ignotas Sekliuckis (Józef Ignacy Sieklucki), Stanislovo (žr. f)) sūnus (1778 - ?) - 1808 m. Trakų iždininkas, Trakų žemės teismo pirmininkas, 1815 m. žemutinio Vilniaus žemės teismo asesorius, 1829 m. aukščiausiasis teisėjas (lenk. sędzia graniczny), valdė Bražuolės dvarą. Jo žmona – BarboraOzovskaitė (Barbara Ozowska) /2, 7, 8/.

Reiktų apibūdinti ir dar vieną asmenybę - Barborą Sekliuckytę (Kostrovickienę) (Barbara z Siekluckich Kostrowicka) (? - 1786). Jos pirmas vyras buvo Rylė (Rylle), o antrasis - Samuelis Kostrovickis (Samuel Kostrowicki), tėvas - Vaclovas Sekliuckis (Waclaw Sieklucki), kuris LLV turėjo įvairias žemių pareigūno pareigas – Lydos pavieto sargybinio, miesto raštininko ir medžioklio /7/. Pati Barbora buvo miesto raštininkė ir Lydos pavieto medžioklė, taip pat Vilniaus Šventosios Dvasios (Dominikonų) bažnyčios fundatorė /3/. Šios bažnyčios požemiuose ji ir palaidota. Prie įėjimo į bažnyčią yra paminklinė plokštė, kurią motinai padarė jos sūnus Konstantinas Rylė. Plokštės nuotrauka pateikta 4 pav., o Šv. Dvasios bažnyčios fragmentas - 3 pav. Paminklinė plokštė, kaip ir pati bažnyčia, yra saugomi Lietuvos meno ir architektūros paminklai.

           

3 pav. Šv. Dvasios bažnyčia Vilniuje. 4 pav. Barboros Sekliuckytės (Kostrovickienės) paminklinė plokštė.

Toliau aprašysime įdomią istoriją: trijų žinomų amenybių - Prancūzijos imperatoriaus Napoleono Bonaparto (1769 - 1821), jo sūnaus Napoleono II (pilnas vardas pranc. Napoléon François Charles Joseph Bonaparte) (1811 m. Paryžius - 1832 m. Viena) ir žymaus prancūzų poeto Gijomo Apolinero (pranc. Guillaume Apollinaire) (1880 - 1918) galimus ryšius, taip pat kokį vaidmenį čia turėjo Melanija Kostrovickaitė (Melania Kostrowicka), kurios prosenele buvo minėta Barbora Sekliuckytė.

Sekliuckiai giminiavosi su Kostrovickiais, kurių giminės žymiausias atstovas yra žinomas prancūzų poetas Apolineras, t. y. - Apolinarijus Kostrovickis (Apolinary Kostrowicki) /3, 15/. Barbora Sekliuckytė su savo antruoju vyru Samueliu Kostrovickiu (1729 - 1780) turėjo sūnų Onufrijų (Onufr) (~1760 - ?) ir anūką Samuelį (1788 - 1859). Samuelis Kostrovickis su žmona OnaZaleskaite (Anna Zaleska) susilaukė dukters Melanijos.

 Melanija Kostrovickaitė, išlavinta literatūros, istorijos, kalbų srityse, muzikos ir tapybos mene, buvo paimta į Vienos dvarą, Šionbruno rūmus (vok. Schloss Schönbrunn), pas Napoleono antrąją žmoną Mariją Luizą Austrę (pranc. Marie - Louise d'Autriche) (1791 - 1847) /15/. Čia Melanija sutiko Napoleono ir Marijos Luizos sūnų Napoleoną II - antrąjį Prancūzijos imperatorių, turėjusį pravardę Ereliukas.

Napoleono vedybos su Austrijos imperatoriaus Pranciškaus II dukra buvo grynai politinės, jis siekė susigiminiuoti su Habsburgų dinastija ir turėti įpėdinį. Iš karto po gimimo sūnus gavo Romos karaliaus titulą, bet Napoleonui 1814 m. ir 1815 m. palikus jam imperatoriaus sostą Prancūzijoje, didelio pritarimo nesulaukė, jiems pasipriešino ir valstybės nugalėtojos. Ereliukas valdė tik 15 dienų - nuo 1815 m. birželio 22 d. iki 1815 m. liepos 7 d. Ereliukas augo senelio rūmuose Vienoje, jam buvo suteiktas Reichštato (Reichstadt) kunigaikščio titulas, iki 1830 m. nežinojo, kas tikrasis jo tėvas. Su Napoleonu II viltis siejo bonapartistai, bet 1830 m., nuvertus Prancūzijos karalių Karolį X, Napoleonas II jau buvo pernelyg silpnas, kad galėtų užimti sostą - jis sirgo ir anksti mirė (21 metų). Beje, jo pomirtinė kaukė eksponuojama Vienos Šionbruno rūmuose.

Vienos dvareMelanija ir Ereliukas susipažino. Apie Ereliuką Melanija senatvėje yra pasakojusi sūnėnui Marcelijui (Marcin) Kostrovickiui (brolio Liucijono, kuris buvo vedęs Juzefą Sekliuckytę (Jozefa Sieklucka), sūnui), dovanodama jam ne tik savo tapytus paveikslus, bet ir piešinius, akvareles bei aliejumi tapytus kūrinius su Reichštato kunigaikščio parašu /15/.

Melanija ir Ereliukas tapo meilužiais. Jiems gimė sūnus, kurį 18 - metė Melanija pagimdė Italijoje, atsidūrusi ten neišaiškintomis iki galo aplinkybėmis. Pavainikiu - imperatoriškojo kraujo vaiku - pasirūpino ir jis buvo auklėjamas (už Kostrovickių pinigus) Vatikane. Vėliau Melanija grįžo į Lietuvą, gyveno tėvo dvare. O jos ir Ereliuko anūkas - pavainikio sūnaus Italijoje gimęs sūnus - ir tapo Apolineru. Taigi Napoleonas būtų Apolinero prosenelis /15/. Tačiau ši versija nėra akivaizdžiai patvirtinta, nes iki šiol buvo teigiama, kad Apolineras yra kitos Kostrovickaitės (iš kitos giminės ir priklausančios kitam herbui) – Mykolo Kostrovickio (Michal Kostrowicki) dukters Andželikos (Angelika) nesantuokinis vaikas, gimęs Romoje, jo tėvas tiksliai nežinomas.

3. Giminės herbas

Laikui einant Sekliuckių giminės atstovai turėjo tris herbus:Jastrzębec, Trzaska ir Kuszaba /7, 10/. Reikia pažymėti, kad giminės šaka, turėjusi Jastrzębec herbą išnyko 15 amžiuje. Lietuviškoji Sekliuckių giminės šaka susijusi su Kuszaba herbu (jis dar turivardą Paprzyca). Todėl toliau nagrinėsime šį herbą, įvertindami ir tai, kad jo atsiradimas susijęs su dar vienu svarbiu Lietuvos istorijai įvykiu - pirmuoju jos vardo paminėjimu.

Herbas aprašomas taip: baltos spalvos skyde yra sidabrinės spalvos girnų akmuo su verpstu (geležte), o virš herbo šalmo yra aštuoni šuniukai, t. y. šalmo papuošale ‑ 8 šuniukai /1/. Reikia pažymėti, kad heraldikoje balta arba sidabrinė spalva simbolizuoja turtą, dorumą, skaistumą, nekaltybę, taiką ir nuoširdumą, o girnų akmuo - žmonių bedravimą. Šio herbo atvaizdas pateiktas 5 pav.

5 pav. Girnų akmens herbas.

Šaltinyje /1/ pateiktame herbo aprašyme jo pavadinimas yra Papžica (Paprzyca), nurodomi ir trys alternatyvūs pavadinimai: Kuszaba, Ruchaba ir Bychava bei 24 heraldinės giminės. Taip pat pažymima, kad Horodlės unijos (1413 m.) metu šis herbas Bychava buvo suteiktas LDK didikui Mantautui (Monstold). Herbo pavadinimas Paprzyca į lietuvių kalbą verčiamas kaip "girnų akmens verpstas" ("girnų akmens geležtė"). Todėl vietoje žinomo Lietuvoje herbo pavadinimo "Papžica" galėtų būti "Girnų akmuo" (autoriaus pasiūlymas).

Šaltinyje /16/ herbo pavadinimas yra Kuszaba. Čia teigiama, kad herbas atneštas (į LK) iš Čekijos. Šaltinyje /17/ aprašomas herbas turi vardą Kuszaba ir 7 heraldinesgimines: Grochowski, Iwicce, Lochowski, Nieprzecki, Siekluccy, Strusienski, Warszewicki. Jei palygintume /1/ pateiktą heraldinių giminių sąrašą su šiuo, tai matytume, kad jie skiriasi ne tik bendru šeimų skaičiumi heraldinėje giminėje, bet ir sudėtimi: šeima gali būti ir viename, ir keliuose sąrašuose. Be to, kai kurių šeimų pavardės skirtingai užrašomos, pavyzdžiui, Sieklucki, Siekluccy ir Sieklicki, Bokum ir Bokun, Lubowicki ir Lubowiecki ir pan. Šaltinyje /18/ nurodomi dar tokie galimi šio herbo pavadinimai: Kuscawa, Ruczaba. Čia aprašyti keturi Girnų akmens herbo variantai, kurie parodyti 6 pav.

6 pav. Girnų akmens (Papžicos) herbo variantai.

Pirmajame variante (Paprzyca I) rašoma, kad anksyvojo renesanso skydas yra sidabrinės, o girnų akmuo - pilkos spalvos. Šalmo papuošale viršutinėje eilėje vienos šuniukų poros galvos nukreiptos į dešinę, kitos poros - į kairę, o apatinėje eilėje: vieno šuniuko - į kairę, o kitų trijų ‑ į dešinę. Čia /18/ rašoma, kad šis herbas yra labai senas ir taip aprašytas Jono Dlugošo (1415 - 1480) "Brangenybėse" (w "Klejnotach” "lugoszowych /19/), kur pavadintas Kuczaba arba Kuszaba. Knygoje rašoma (lotyniškai): "Kuszaba. Cuius insignia lapis molaris griseus cum ferrea paprzicza in albo campo." Išvertus: "Kušaba. Kur ženklas yra pilkas girnų akmuo su geležiniu verpstu baltame lauke”. Tačiau pažymima, kad Dlugošas savo kitame veikale "Liber benefiorum" teigia herbo skydą esant mėlynos spalvos. Taip pat rašoma, kad arsenalo herbyne nurodoma balta skydo spalva. Teigiama, kad viduramžių teismų raštuose herbas pavadinimu Kuscawa paminėtas jau 1397 metais, pavadinimu Rakwicz - 1580 m., o pavadinimu Paprzyca - 1554 m. Lenkijoje rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą 1622 m. paminėta, kad Sekliuckiai turi herbą pavadinimu Paprzyca.

Antrojo varianto (Paprzyca II) vėlyvosios gotikos skydas yra raudonos spalvos, o girnų akmuo - sidabrinės spalvos. Šalmo papuošale viršutinėje, kaip ir apatinėje, eilėje vienos šuniukų poros galvos nukreiptos į dešinę, o kitos poros - į kairę.

Trečiojo varianto (Paprzyca III) vėlyvosios gotikos skydas yra analogiškas antrajam, bet čia girnų verpstas ne vertikalus, bet horizontalus. Šalmo papuošale šuniukų galvos po keturias yra dvejose įstrižinėse kolonose: kairinėje kolonoje šuniukų galvos nukreiptos į kairę, dešininėje - į dešinę.

Ketvirtojo varianto (Paprzyca IV) anksyvojo renesanso skydas yra baltos spalvos, o girnų akmuo - sidabrinės spalvos. Čia herbas neturi šalmo ir jo papuošalo.

Pirmasis žinomas ir aprašytas herbo (jo skydo) turėtojas (Kuczaba ar Kufzaba pavadinimu), kaip teigiama /1/, buvo Ričardas iš Saksonijos, Kamensko vyskupas (Richard rodem z Saxonji, biskup Kaminski), kuris mirė 1170 metais. Tai užrašyta Miechovo vienuolyno analuose, kurie apima 947 – 1434 metus /20/. Nufotografuotas fragmentas, kuriame aprašomas šis faktas, pateiktas 7 pav.

7 pav. Įrašas apie pirmąjį herbo turėtoją.

Išvados. a) herbo atvaizdas ir pavadinimas gali būti įvairus, tačiau visada herbo skyde yra girnų akmuo su verpstu, o šalmo papuošale - 8 šuniukų galvos; b) dažniausiai vartojami šio herbo pavadinimai yra Paprzyca (lietuviškai Papžica, siūlomas - Girnų akmuo) ir Kuszaba; c) herbas atsirado 12 a. pradžioje (prieš 1150 metus). Herbo atsiradimo vieta - ŠRI (Saksonija). Tai, kaip matyti iš herbo atsiradimo metų, yra labai senas herbas. Priminsime, kad Europoje pirmieji herbai atsirado 12 a. 2 - me ketvirtyje; d) herbas į LK buvo atneštas iš Čekijos. LK jis pasirodė prieš 1228 m., o po 1249 m. perėjo karaliaus žinion; e) herbas LDK oficialiai pasirodė 15 a. pr. po Horodlės unijos (1413 m.), "įskiepijus" į jį Mantautų šeimą. Tačiau Sekliuckių protėviai apsigyventi LDK (Palenkėje), atsinešdami herbą, galėjo jau 13 a. pabaigoje - 14 a. pradžioje. Herbo heraldinėje giminėje Sekliuckiai buvo vieni iš pirmųjų, kurie gavo šį herbą.

Toliau panagrinėsime herbo atsiradimą. Šaltinyje /1/ pateikiama tokia herbo legenda. Viena kilminga Čekijos dama sužinojo, kad jos pavaldinė pagimdė trynukus. Ponia apkaltino ją paleistuvavimu ir žiauriai nubaudė, nes manė, kad taip negali būti – nuo vieno vyro viena moteris negalinti pagimdyti iš karto tiek vaikų. Dievo, kuris gina nekaltuosius, valia labai greitai ir toji ponia pagimdė devynis sūnus. Ponia, ar iš gėdos, ar bijodama vyro rūstybės, liepė bobai aštuonis sūnus paskandinti artimiausioje upėje ir tik vieną sūnelį palikti auklėti. Ponios vyras tuo metu buvo išvykęs. Tačiau Dievo valia jis grįžo kaip tik tuo momentu, kai boba nešė vaikus į mirtį. Jis paklausė bobos, ką ji nešanti. Toji atsakiusi, kad jai liepta paskandinti šuniukus. Ponas iš smalsumo paklausė, ar tarp jų nėra tinkamo medžioklei. Boba parodė, ką turinti. Ponas, pamatęs vaikelius ir sužinojęs viską apie šį įvykį, prisakė malūnininkui sūnus slapta auginti. Kai vaikai paaugo, ponas pasikvietė svečių bei kaimynų ir paklausė jų, ko nusipelno nužudžiusi savo vaikus motina. Visi tokią motiną pasmerkė mirčiai. Ir tuomet tėvas liepė, kad atvestų jo „šuniukus“. Ir atvedė ten aštuonis vienodos plaukų spalvos jaunikaičius, panašius kaip vienas eisena, veidu ir kūnu. Ponas savo sukviestiesiems papasakojo, kas tiems jaunikaičiams nutiko. Tuomet kreipėsi į žmoną, sakydamas, kad už savo padarytą nuodėmę ji nusipelno didelės bausmės, bet ją saugo pats Dievas, jam turinti dėkoti už šventą apsaugą. Ar šio įvykio atminimui, ar padėkai išauginusiam vaikus malūnininkui,ponas papuošė šiuo ženklu herbą - čia autoriai neturi vieningos nuomonės.

Šis pasakojimas turėtų būti traktuojamas (taip, kaip ir pavadintas) kaip legenda ar pasaka. Tačiau ir kitu žvilgsniu pažvelgti į šį pasakojimą, kaip realiai įmanomą įvykį, siūlytų internete (žiūrėta 2014.09.24) rasta ši informacija.

Devynis vaikelius 1971 m. birželio 13 dieną Sidnėjuje, Australijoje, pagimdė Geraldine Brodrick. Nė vienas iš jų neišgyveno. Devynetukas gimė ir 1999 kovo 26 dieną Malaizijoje, tačiau ir šie vaikučiai mirė vos po šešių valandų gyvenimo. Kur kas sėkmingesnio likimo sulaukė amerikietės Nadyos Suleman pagimdytas ir išgyvenęs aštuonetukas.

Jei traktuotume herbo legedoje aprašytą įvykį kaip realiai buvusį, tuomet į kilmingųjų luomą, suteikus jau išnagrinėtą herbą, galėjo būti įvestas malūnininkas ir/arba jo išauginti 8 vaikai (autoriaus prielaida). Aprašytą įvykį artinti prie realybės galėtų ir toliau pateikiama informacija.

Šaltiniuose /21, 22/ pristatomos dvi vokiečių legendos apie vienu metu gimusius 9 kūdikius.

Herbo legendoje /1/ aprašytą ponios vyrą pirmoje legendoje /21/ atitinka konkretus asmuo - grafas Gebhard I (lietuviškai - Gebhardas), kuris 970 - 1017 metais gyveno ŠRI, Saksonijos mieste Querfurt (lietuviškai – Kverfurtas) ir buvo vedęs N. von Wettin (Burchard von Massengam dukterį). Gebhardas iš Kverfurto turėjo brolį Brunoną - šventąjį Brunoną (Bonifacą) (Brun von Querfurt (Bonifacius)) (974 - 1009), arkivyskupą ir vienuolį. Reiktų priminti, kad su šv. Brunonu susietas pirmasis (1009 m.) Lietuvos vardo paminėjimas Kvedlinburgo analuose: "[1009 metais] šventasis Brunonas, vadinamas Bonifacu, vienuoliktais savo atsivertimo metais Rusijos ir Lietuvos pasienyje pagonių trenktas į galvą su 18 saviškių kovo 9 dieną nukeliavo į dangų" /13/.

Taigi pirmoje legendoje rašoma, kad 9 vaikus pagimdė grafo Gebhardo iš Kverfurto žmona, kuri buvo kilusi iš Saksonijos. Pasilikusi pirmąjį stipriausiąjį kūdikį, likusius 8 vaikus ji liepusi savo tarnaitei prigirdyti tvenkinyje, tarnaitė juos nešusi variniame katile. Ją sutiko ne Gebhardas, bet besimeldžiantis prie šaltinio šv. Brunonas. Sužinojęs tiesą, šv. Brunonas pakrikštijo katile esančius vaikus, suteikdamas jiems Brunono vardus. Jis prisaikdino tarnaitę tylėti, o vaikus atidavė lojaliems žmonėms. 9 - ajam pasiliktam vaikui buvo duotas Burkhart vardas. Vėliau jis tapo ŠRI imperatoriaus Lotaro (Lothar) (1075 - 1137) seneliu.

Šv. Brunonas, prieš išvykdamas į užsienį, saugota paslaptimi pasidalino su broliu Gebhardu, liepęs apie tai nesakyti žmonai. Pastaroji labai išgyveno dėl, jos manymu, įvykdyto nusikaltimo. Kai Gebhardas parodė išgelbėtus ir paaugintus vaikus, tai nepaliko žmonos visiškai nenubaudęs. Jai buvo liepta apsiauti iki raudonumo įkaitintais geležiniais batais. Šie batai ir krikšto katilas vis dar eksponuojami Kverfurto bažnyčioje. Šiandien šaltinis vadinamas Brunono šaltiniu, o tvenkinys, kuriame vaikai turėjo būti nuskandinti, –Vilko tvenkiniu.

Antroje panašioje legendoje /22/ konkretūs personažai nenurodomi, išskyrus tai, kad pono „vaidmenį atlieka“ nekonkretus grafas Brunonas iš Kverfurto.

Išvada. Vokiečių viduramžių legendose aprašomas įvykis, kada grafo iš Kverfurto žmona pagimdo devynetuką, bando paskandinti aštuonis kūdikius, ir juos išgelbsti jos vyras arba šv. Brunonas iš Kverfurto. Šios legendos labai panašios į herbo legendą.

Kad mūsų aprašyto herbo atsiradimas susietas su Kverfurtų gimine dar labiau byloja šaltinyje /1/ aprašyti tokie faktai. Prūsijos istorikai Cristoph Hartknoch (1644 - 1687) ir Caspar Henneberger (1529 - 1600), nagrinėdami Petro Dusburgiečio parašytą (1324 - 26 metais) "Prūsijos žemės kroniką" /23/ (Petri de Dusburg. Chronicon terrae Prussiae“) (Hartknoch in animadv. ad Duisburg Chronicon Prussiae. p. 3, cap, 227 z Hennebergera), nustatė, kad panaši istorija nutiko su Juta (Jutta) - brolio (vienuolio) Meinhardo (de fratre Menecone) Sakso iš Kverfurto (Meinhard de Querfurt) (prieš 1240 - 1299) motina. Meinhardas nuo 1288 iki 1299 metų buvo Kryžiuočių ordino magistras (tryliktasis).

Taigi /1/ rašoma, kad Juta pagimdė devynetuką, pasiliko auginti tik Meinhardą, o kitus aštuonis kūdikius liepė nuskandinti. Vaikelius išgelbėjo Jutos vyras. Ji, išaiškėjus tiesai, prašė atleidimo ir tapo vienuole.

Tikslių duomenų apie Jutą nepavyko nustatyti. Tai galėtų būti Juta iš Saksonijos (Jutta Valdemarsson av Danmark). Ji gimė 1223 m. Sachsen‘e (Saksonijoje), mirė prieš 1267 m. Pradžioje buvo Danijos karaliaus Eric IV žmona, vėliau antrą kartą ištekėjo už Burchard VIII von Querfurt - Rosenburg, Magdeburgo burggrafo (Burrgraf of Magdeburg), tapdama jo pirmąja žmona. Tačiau rastoje apie Jutą informacijoje neužsimenama ją turėjus sūnų Meinhardą. Kita galima Meinhardo motinos versija: Jutta von Saxe - Wittenberg (? - ~ 1267) - antroji Burchard IV von Querfurt ‑ Magdeburg (1186 - 1243 ar 1246) žmona.

Išvada. Pilnas herbas, t.y. su herbo papuošale esančiais aštuoniais šuniukais, galėjo atsirasti 13 a. viduryje suteikiant jį Meinhardo Sakso iš Kverfurto aštuoniems broliams ir/ar juos išgelbėjusiam malūnininkui.

Išvados

Iš pateikto Sekliuckių giminės genealogijos aprašymo galime išskirti ir reziumuoti šiuos įdomesnius ar turinčius ryšį su Lietuvos istorija dalykus: 1) Sekliuckių šeimos herbo tyrimas parodė, kad jis susietas su labai kilmingos Kverfurtų giminės, kurios atstovai rašytiniuose šaltiniuose minimi jau 9 a., atstovais: visu pirma, su Šv. Brunonu Bonifacu (1-asis Lietuvos vardo paminėjimas), 13 - uoju kryžiuočių ordino magistru Meinhardu ir kt.; 2) herbas 11a. pab. - 12 a. pr. galėjo būti suteiktas grafo Gebhard I von Querfurt 8 vaikams ir/arba vaikus išauginusiam malūnininkui. Tačiau labiau tikėtina, kad šį herbą 13 a. gavo Kryžiuočių ordino magistro Meinhard de Querfurt 8 broliai (kraujo) ir/arba juos išauginęs malūnininkas; 3) Sekliuckių šeimos herbas, tikriausiai, yra vienas iš seniausių tarp dabar turimų Lietuvoje - jo pirmasis aprašytas turėtojas (herbo skydo) buvo Saksonijos vyskupas Ričardas, kuris mirė 1170 m.; 4) Sekliuckių giminės atstovo Jono Sekliuciano katekizmas buvo pagrindas M. Mažvydo "Katekizmui". Ši Jono Sekliuciano knyga 1997 m. buvo rasta LMA Vrublevskių bibliotekoje ir paviešinta bei pripažinta regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektu; 5) Lietuvos Respublikos teritorijoje Sekliuckiai turėjo daug dvarų (išlikęs tik Gornostajiškių dvaro prie Eišiškių ansamblis - LR vietinės reikšmės architektūros paminklas), buvo bažnyčių fundatoriai: Eišiškių bažnyčios, Vilniaus Šventosios Dvasios (Dominikonų) bažnyčios. Prie įėjimo į ją yra fundatorės Barboros Sekliuckytės (Kostrovickienės) paminklinė plokštė. Plokštė, kaip ir pati bažnyčia, yra saugomas Lietuvos meno ir architektūros paminklas; 6) Su minėta Barbora Sekliuckyte susijusi įdomi aprašyta istorija. Barbora buvo Melanijos Kostrovickaitės, tarnavusios imperatoriaus Napoleono Bonaparto antrosios žmonos Marijos Luizos Austrės dvare Vienoje, prosenelė. Čia Melanija sutiko Napoleoną II, Marijos Luizos ir Napoleono sūnų, turėjusį pravardę Ereliukas. Jiems gimė nesantuokinis sūnus. Pavainikiu - imperatoriškojo kraujo vaiku - pasirūpino ir jis buvo auklėjamas (už Kostrovickių pinigus) Vatikane. O Melanijos anūkas - pavainikio sūnaus Italijoje gimęs sūnus - tapo žymiu prancūzų poetu Gijomu Apolineru (tai Apolinarijaus Kostrovickio pseudonimas). Taigi Napoleonas būtų Apolinero prosenelis. Tačiau ši versija, liečianti Apolinero kilmę, nėra akivaizdžiai patvirtinta.

Literatūra

1.Kaspar Niesieckij. Herbarz Polski. T. VII, Lipsk, 1841. psl. 248 - 252. http://ebuw.uw.edu.pl/publication/170, žiūrėta 2014.02.11
2.Wywod Familii Urodzonych na Sieklukach Siekluckich. LVIA, fondas 391, aprašas 1, 1820 metai, byla 1553, lapai 202 - 206.
3.Czesław Malewski. Rody i herby szlacheckie na Litwie (XIII). http://archiwum2000.tripod.com/510/malews.html, žiūrėta 2014.11.06
4.Vytautas Levandauskas. Gornostajiškių klasicizmo ansamblis// Statyba ir architektūra, Nr. 3, 1981, psl. 22 - 23.
5.Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996, psl. 223 – 225.
6.Giedrė Jankevičiūtė. Lietuva. Vadovas. R. Paknio leidykla, 2006, psl. 66.
7.Sieklucki – genealogia. www.genealogia.okiem.pl/sieklucki.htm, žiūrėta 2014.11.10
8.Genealoginė bazė. Sekliuckiai (rusų kalba). http://baza.vgdru.com/1/28560, žiūrėta 2014.10.21
9.Herbarz Ignacego Kapicy Milewskiego: (dopełnienie Niesieckiego): wydanie z ręko-pisu. Kraków, 1870, psl. 367 - 368. http://www.wbc.poznan.pl/publication/1879, žiūrėta 2014.11.06
10.Kaspar Niesieckij. Herbarz Polski. T. VIII, Lipsk, 1841. psl. 332. http://ebuw.uw.edu.pl/publication/173, žiūrėta 2014.09.24
11.Wikipedia: Jan Seklucjan. http://pl.wikipedia.org/wiki/Jan_Seklucjan, žiūrėta 2014.03.10)
12.Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka: Janui Seklucjanui - 500. www.mab.lt/lt/naujienos/seklucjanas, žiūrėta 2014.10.09
13.Alfredas Bumblauskas. Senosios Lietuvos istorija. 1009 - 1795. R. Paknio leidykla, 2005, psl. 17, 238 - 240.
14.Edvardas Gudavičius. Lietuvos istorija. Nuo seniausių laikų iki 1569 metų. 1 tomas. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1999, psl. 584.
15.Czesław Malewski. Rody i herby szlacheckie na Litwie (XV). http://archiwum2000.tripod.com/522/malews.html, žiūrėta 2015.01.24
16.Kleynoty abo herby państwa y rycerstwa powiatow y miast głownych Korony Polskiey y W. X. L. według obiecadła dla pamięci łacnieyszey położone, Kraków, 1630, psl. 62. http://www.wbc.poznan.pl/publication/37103, žiūrėta 2014.06.29
17.Bartosz Paprocki. Gniazdo cnoty. Krakow, 1578, psl. 1055 - 1057. http://www.dbc.wroc.pl/dlibra/docmetadata?id=5620&from=publication, žiūrėta 2014.05.16
18.Juliusz Ostrowski. Ksiega herbowa rodow Polskich. Warszawa, Cz. 2, 1898, psl. 253. http://ebuw.uw.edu.pl/dlibra/docmetadata?id=232&from=&dirids=1, žiūrėta 2014.05.16
19.Jan. Dlugosz. Insignia seu clenodia incliti Regni Poloniae (Herby albo klejnoty slawnego Królestwa Polskiego). fol. 62, 1464 - 1480.
20.Samuel Nakielski. Miechovia sive promptuarium antiquitatum Monasterii Miechoviensis. Cracoviae, 1636, psl. 67. http://mbc.malopolska.pl/dlibra/doccontent?id=13734&dirids=1, žiūrėta 2014.07.08
21. "Neunn kinder auf einmal", Deutsches Sagenbuch von Ludwig Bechstein. Leipzig, 1853, no. 417, psl. 352 - 353. https://books.google.lt/books?id=AU4WAAAAYAAJ&pg=PA352&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false, žiūrėta 2014.02.14
22.A.Kuhn and W. Schwarz, "Die Eselswiese und die neun Bruno's," Norddeutsche Sagen, Märchen und Gebräuche aus Meklenburg, Pommern, der Mark, Sachsen, Thüringen, Braunschweig, Hannover, Oldenburg und Westfalen, aus dem Munde des Volkes gesammelt Leipzig: F. A. Brockhaus, 1848, no. 234, psl. 208 - 209. http://books.google.lt/books?id=TgoLAAAAQAAJ&pg=PR3&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false, žiūrėta 2014.02.17
23.Petras Dusburgietis. Prūsijos žemės kronika. Leidykla "Vaga", 1985, psl. 219.


HERBAS TARNAVA

Tarnawa (lietuviškai - Tarnava) - bajorų giminių herbas. Raudoname heraldinio skydo lauke yra platus baltas arba sidabrinis kryžius. Prie jo dešiniojo krašto - auksinės spalvos pusmėnulis. Virš skydo - šalmas su geltona karūna. Virš karūnos - penkios stručio plunksnos. Šalmą gaubia raudonos spalvos skraistė su geltonu pamušalu akanto lapų motyvais.
Šį herbą turėjo daug Lenkijos bajorų. Pasak legendos herbas į Lenkiją atkeliavęs XI a. Boleslovo Dosniojo ar Kazimiero Teisingojo laikais iš Rodoso (Rodo) salos. Herbą atnešęs Boguhvalovas, kuris mūšyje prie Tarnawos kalno nugalėjo pagonis.
Herbo Tarnawa aprašymas Senkevičių giminės Archyvinėje knygoje (roda Senkevičej) prie geneologinės schemos pagal XIX a. lenkų herbologa Kasper Niesieckyj: raudoname skyde baltas kryžius, jo apačioje, dešinėje pusėje - mėnulis; virš skydo šalmas, ant kurio penkios stručio plunksnos (LVIA F. 391, AP. 11, B.175, L. 2, vertimas iš rusų kalbos). Nurodytame dokumente herbo atvaizdas iškirptas kartu su kitoje lapo pusėje buvusia naudinga informacija apie turėtą giminės turtą, dvarus ir kt.
Herbo figūros, spalvos. Herbe dominuoja raudona spalva: skydo laukas raudonakis, jo centre baltas arba sidabrinis, lygiašonis arba riteriškas kryžius, jo dešinėje aukso spalvos mėnuliukas. Heraldikoje Sidabras arba balta spalva reiškia turtą, dorumą, skaistumą, nekaltybę. Sidabras siejamas su Mėnuliu, perlu, pirmadieniu ir vandeniu - vienu iš Visatos elementų. Raudona spalva reiškia drąsą, narsą, meilę. Ji yra Saturno (kitur Marso), rubino, antradienio (šeštadienio), ugnies ir kraujo spalva (Edmundas Rimša Heraldika, 22 puslapis, 4 eilutė). Kryžius heraldikoje - karų ir krikščionybės simbolis. Virš skydo Tarnawa herbe grotelinis pilkos ar metalo (sidabro) spalvos šalmas. Tokie šalmai heraldikoje atsirado apie 1420m. Šalmas priekinėje dalyje turi grotelėmis uždengtą angą. Ant šalmo yra aukso spalvos (geltonas) kaklo papuošalas. Kaip teigia E. Rimša, iš pradžių jį dėvėjo tik riterių turnyrų prižiūrėtojai, vėliau, jį (papuošalą) be gilesnės prasmės, imta vaizduoti ant visų kilmingųjų herbų šalmų (E. Rimša, Heraldika, 38 puslapis, 2 pastraipa, 5 eilutė). Herbo šalmas papuoštas auksine karūnėle su brangakmeniais. Kai kurios karūnėlės laikomos kilmingųjų heraldikos atributu. Virš karūnėlės herbe 5 stručio plunksnos. Šalmą herbe apsaugo, dengia raudonos spalvos akanto lapai su geltonos (aukso) spalvos pamušalu. 

Visi pasakojimai apie Tarnavos herbo kilmę susiję su riteriu iš Rodo. Bartošas Poprockis savo knygoje "Gniazdo cnoty: zkąd herby rycerstwa sławnego Krolestwa Polskiego, Wielkiego Księstwa Litewskiego, Ruskiego, Pruskiego, Mazowieckiego, Zmudzkiego y inszych Państw do tego Krolestwa nalezacych Książąt y Panow poczatek swoy maią" aprašo Joanitą Boguchvalą, atvykusį į Lenkiją iš už tolimų jūrų. Ženklai herbo skyde simbolizuoja krikščionių riterio kovą su pagonimis (negarbingas pusmėnulio vaizdavimas triumfuojančio kryžiaus atžvilgiu) prie Tarnavos kalno. Nuo to kalno pavadinimo, pasak Poprockio ir kilo herbo pavadinimas. Legendos tikrumas abejotinas, kadangi Poprockis nurodo, kad tai įvyko 1063 metais, o Joanitai apsigyveno Rodose 1308 metais. O pirmasis Tarnavos herbo paminėjimas yra užfiksuotas rašytiniuose šaltiniuose 1220 metais. Na, bet legendos tam ir yra legendos.

Jovita Antanaitienė h. Tarnava, LBKS senatorė, Kauno apskrities Bajorų draugijos Kanclerė ir Tarybos narė.

[Grįžti↑]


HERBAS KOLONA

Kolumna (lietuviškai - Kolona) - bajorų giminių herbas. Žinomi kiti herbo pavadinimai: Pirzchała, Trzaska, Roch, Wezha. Pirmąkart herbas paminėtas 1593 metais. Raudoname heraldinio skydo lauke sidabrinis (šachmatų) bokštas, vainikuotas aukso karūna. Virš skydo grotelinis šalmas su riterio karūna, šalmo papuošalas - bokštas. Šalmaskraistė – raudona, baltu pamušalu. Šis herbas paplitęs Krokuvos, Poznanės Sandomiro ir Lietuvos žemėse.
Šiuo herbu žymėjosi Montvilai, Visockiai, Berlinskiai ir kitos Lietuvos, Lenkijos bajorų giminės. Aukštaitijos - Ukmergės Montvilų kuriems priklauso šis herbas pirmasis protėvis buvo Kristupas Montvila, nuo neatmenamų laikų pasižymėjęs bajorišku kilmingumu, buvęs Lokėnų dvaro Ukmergės paviete dvarininku, turėjęs du sūnus: Samuelį, gim. 1652 m. ir Aleksandrą 1654 m. Kolumna herbo Montvilų giminė ir jos palikuonys nuo seno nuolat turėjo dvarus, nebuvo apmokestinami baudžiaviniu mokesčiu ir naudojosi visomis teisėmis ir prerogatyvomis, deramomis bajorų luomui. Aleksandras Montvila pagal tėvą buvęs Lokėnų dvarininkų, perėmusių Kolumna herbą Montvilų giminės palikuonis, tačiau pagal prosenelio kilmę laikė save Antagynės kilmingųjų dvarininkų herbo Trys Kolumnos giminės tęsėju, o amžiams bėgant jo palikuonys paplito Aukštaitijoje ir Sūduvoje.
Kita atmaina: sidabriniame heraldinio skydo lauke juodas šachmatų bokštas. Virš skydo grotelinis šalmas su riterio karūna. Antšalmis - penkios stručio plunksnos (pakaitomis baltos ir juodos). Šalmaskraistė juoda su baltu pamušalu.

Romas Montvilas, h. Kolona, LBKS, Kauno apskrities Bajorų draugijos narys

[Grįžti]


HERBAS GOES

Goes- kilmingųjų Kuršo (Švedijos, Lietuvos) von Goesų atšakos herbas. Geltoname heraldinio skydo lauke vaizduojamas ožio ragas. Heraldinis atributas naudojamas nuo 1882 m.
Pagal oficialius to meto dokumentus Lietuvos Goesai buvo priskirti Kuršo kilmingųjų luomui, valdė dvarus vakariniame Kurše, atliko tarnybą Kuršo ir Žiemgalos kunigaikščio dvare, Lietuvoje gyveno ir valdė nuosavybę Pociūnuose (Pakruojo r.), Joniškyje, Madvilionyse. Šviesuolių Goesų giminę Joniškyje primins informacinės lentelės.

1900 m. nuotrauka iš Adolfo Sprindžio knygos "Povilas Višinskis".

Nuotraukoje vaidintojų būrelis Medvilionyse. Pirmas sėdi Antanas Gravrogkas. Už jo (dešinėje, vilkintis švarku) - Povilas Višinskis ir tautiniais drabužiais pasipuošusi Gabrielė Petkevičaitė - Bitė. Už P. Višinskio - Teresė von Goes, už jos - dvaro savininkas Stanislovas von Goesas. Paskutinis (su dviračiu) stovi Julijonas Gravrogkas. Plačiau straipsnyje 

Šalia Madvilionių kaimo (Joniškio r.) tebestovi Stanislovo von Goeso (1844–1916) Medvilionių dvaro gyvenamieji ir ūkiniai pastatai. Kai Joniškio rajono valdžia nutarė griauti dvarą, sujudo aktyvūs to krašto visuomenininkai. Jie buvo išgirsti – Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos prie Kultūros paveldo departamento sprendimu 2016 metų vasarį dvaro gyvenamasis namas ir vasarnamis įrašyti į kultūros vertybių registrą.

Grafas Anton von Gravrogk, h. Gravrogk, Kauno apskrities Bajorų draugijos Tarybos narys

[Grįžti↑]


HERBAS KORYZNA

Koryzna - bajorų Koryznų giminės herbas. Raudoname heraldinio skydo lauke vaizduojamas apverstas sidabrinis kryžius, kurio viršutinė dalis perverta strėle nukreipta į dešinę, o virš šalmo karūna ir trys stručio plunksnos.

Žemaitijoje. Sebastijonas, Stanislovo sūnus, 1571 m. Vilniaus pilies raštininkas. Mikalojus, Lietuvos referentas, 1586 m. karališkasis sekretorius, Vilniaus kanauninkas ir Svyžiaus klebonas, bylinėjosi su desidentais dėl šios bažnyčios fundavimo, mirė 1598 m. Bogdonas Lietuvoje 1603 m. fundavo Surviliškio parapijinę bažnyčią. Šcensnas (Laimingasis), 1605 m. Žemaitijos žemės teisėjas. Mikalojus 1627 m. karališkasis rotmistras. Elijošius 1632 m., Vaitiekus iš Vilniaus pavieto 1674 m., Mykolas - Kazimieras, Starobudo medininkas, ir Stanislovas 1679 m. pasirašė Žemaitijos elekciją (dalyvavo valdovo rinkimuose.).
Kazimieras - Petras, 1700 m. Žemaitijos taurininkas. Juozas - Antanas, žemaičių stalininkas ir Veliuonos pavieto rotmistras 1743 m., Augustinas, Juozas ir Karolis iš Upytės pavieto, Tamošius iš Ašmenos pavieto, rotmistrai, 1763 m. pasirašė Lietuvos bajorų manifestą. Karolis 1764 m. pasirašė Lietuvos generalinę konvokaciją (sušaukimai tarp seimų), Raseinių pilies teisėjas 1767 m., žemaičių raikytojas. Tomas 1775 m. Upytės kardininkas. Mykolas 1788 - 1794 m. žemaičių dekanas ir kanauninkas. Mykolas, Jokūbas, Pranciškus, Antanas, Ignotas ir Vaitiekus 1782 m. legitimavosi Galicijoje.
Juozas Upytės kardininkas 1688 m. kaip apdovanojimą už nuopelnus iš karaliaus Jono III gavo iki gyvenimo galo valdyti Liaudų kaimą Žemaitijoje, jo sūnus Antanas turėjo sūnų Pranciškų, o šis su Marijona Lipinskaite paliko sūnų Stanislovą, 1854 m. legitimuotą Karalystėje (Lenkijoje). Juozo sūnaus Jono palikuonys legitimavosi Rusijoje ir 1845 m. įrašyti į Volynės gubernijos bajorų knygas.
Mano giminės atšaka 1840 - 1860 m. legitimavosi Rusijos imperijoje ir įrašyti į Kauno gubernijos bajorų knygas: Augustinas Stanislovo sūnus Valaičių dvaro, Juozas Karolio sūnus Dambavos dvaro, Vincentas Užpurvės dvaro, Konstantinas ir Stanislovas Stanislovo sūnūs Sidžiūnų dvaro paveldėtojai, 1882 m. Kauno gubernijoje.
Pagrindas: „Rodzina, herbarz szlachty Polskiej“, Warszawa, 1910, t. VII, L. 246.

Albertas Koryzna, Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos narys, kilęs iš Kauno


HERBAS GRAVROGK

Gravrogkai (vok. von Gravrogk ) – Sena Uradel Vokietijos kilmingųjų giminė turinti grafų titulą ir atskirą herbą. IX a. kilusi iš Friesland, XII a. paplitusi Nordrhein-Westfalen, XIV–XVII a. Rheinland-Pfalz, nuo XVII a. gyvena Lenkijoje ir Lietuvoje. Herbas – aukso spalvos skydas, viduryje išsiskleidusi raudona lelija. Virš skydo šalmas, virš jo išsiskleidusi raudona lelija.

Genealogija

Gravrogkai sena Uradel Vokietijos aristokratų giminė, turinti Graf titulą[1] IX a. Gravrogkas pavardė, priklausomai nuo šalies ir laikmečio variavo ir keitėsi: Geuenrothe, Gebenrode, Greverode. Vėliau Garderode, Groroth, Graenrodt, Graurod, Grawroth, Grawrogk ir t.t.[2] Senose kronikose rašoma kad pavardė turėtų būtį Grafenrode, nes šeima kilusi iš Niederländischen und Friesland Grafen von Holland.[3] Diuseldorfo pakraštyje, yra pilis Schloss Garath. Šioje vietoje nuo IX iki XIV a. gyveno Ritter, Herren von Garderode. 1118 m. minima gyvenvietė Grefrath. Šis vardas kilo iš pavadinimo „Rodung der Grafen“ – grafų nuosavybė. Jos savininkais, vėliau čia gyvenančiais, kronikose minimi: Gyvenęs 1118-1172 m. Geldulf V Herren de Greverode, ir jo sūnūs, Arnoldo, Geldolfo ir Gerhardo, brolis Alardo von Gerdenrothe. 1179 m. de Geuerode: Reginboldo, Godefrido, Hermanno. 1221 ir 1232 metais, broliai Arnold, Walter ir Albert von Greverode, Herren zu Grefrath. 1288 m. birželio 5 d. Graf Arnout von Greverode (Grefrath), Bannerträger- vėliavininkasHerzog Rainald_I._(Geldern) lauko vadas [4][5]Schlacht_von_Worringen, žuvo mūšyje. Dar vėliau 1288 m. Henrich von Greverode. 1326 m. Johan von Greverode, Herr zu Grefrath. 1363 m. Statius von Greuerode. 1392 m. Hersten von Greveroden. 1401 m. Gelis von Greverode. 1413 m. Elisabeth von Greuerode. 1422 m. Johan von Greferath ir Gerharg von Greferath. Keli jų minimi kaip Herren zu Greherath, Sande, Cleve, Heithausen.[6] Gyvenanantis Garath vietovėje, Ritter Bruno de Garderode minimas 1271 m. liepos 21 d., kaip grafo von Berg sąjungininkas. Jo sūnus Ritter, Herren, Gerhard von Garderode ir anūkas Bruno, Johannisterhaus Borken pilies Komtur, minimi 1336, 1350, 1380 m..[7] Į Rheinland-Pfalz kraštą bent 1310 m. atsikėlė Lotze de Grawenrode-ištremtas grafo sūnus. Apie šitą įvykį, ir herbą, yra išlikusi sena legenda.[8] Jo palikuonys iki XVII a. pabaigos užėmė aukštus postus.[7][9] 1329 m. Ritter Eberhart von Grarath. 1341 m. Gerlach von Grorod, gyvenę Burg_Frauenstein. Gertrud von Garderode 1296 - 1311m. Cunigunde von Garderode 1321-1333 m. Gerlach von Grorodt 1373 liepos 26 d. Ten pat Otto von Graenrodde, Kurfurst Kancleris bei tarybos narys ir jo brolis Sifridt.[10] 1414-1418 m. Konstanco susirinkimas, dalyvavo Graff Philipp von Gorot su 30 palydovų.[11] Dieter von Graroth, 1416 m. vienuolis St. Alban ir jo brolis Seifried Amtmann zu Wiesbaden (Vaivada) gyvenęs dar 1463 m. Jo sūnus Melchior I von Graroth, Amtmann zu Wiesbaden, mirė 1472 m. birželio 5 d., Schierstein. Palaidotas Pfarrkirche St. Maria. Ant antkapio užrašas: Herrn, Junker, armiger, domicellus. Valdė Schloss_Montabaur pilį, miestą aplink ją, ir žemes. Dukra Agnes, gimusi 1462 m., ištekėjo už Johanns von Langelen. Jų 1486-1547 m. gyvenusi dukra Elisabeth buvo ištekėjusi du kartus. Pirmą karta už Johanes von Bobenhausen, su juo susilaukė sūnaus Heinrich_von_BobenhausenHochmeisterDeutscher_Orden, gyvenusio 1514-1595 kovo 21 d. Antrą kartą už grafo Friedrich VIII Shonburg_auf_Wesel. Susilauke dviejų sūnų: Friedrich IX Graf Schonburg_auf_Wesel ir Meinhard I Graf von_Schonberg auf Wesel, maršalo, gimusio 1530 m. balandžio 26 d. ir mirusio 1596 m. Balandžio 22 d. Jo sūnus Philipps, Amtmann zu Wiesbaden gyveno 1452-1490 m., susitukė su Agnes von Irmtraud. Turėjo du sūnūs Philipps ir Melchior II. Melchior von Groenrodt III, Melchioro II sūnus, 1530 m. vedė grafaitę von Schoenberg auf Wesel, Friedrich von Schoenberg auf Wesel ir Agnes von Dienheim dukrą. Buvo Wisthum Statthalter Aschaffenburg , mirė 1551 m. Antras sūnus Philipps, Amtmann zu Wiesbaden, vedė Anna von Bellersheim, kuri mirė 1540 m., palaidota Wiesbaden, Mauritiuskirche, ten pat palaidotas ir jis 1531 m. 1524 m. jam buvo suteiktas Märker zur Höhe Markgrafas titulas.[9][12] Melchior IV gimė 1511 m. Schierstein. Buvo Amptmann vėliau Vitztum Statthalter zu Aschaffenburg. Kelių valdovų tarybų narys ir patarėjas. Mirė 1578 m. birželio 20 d. Palaidotas Stiftskirche St. Peter und Alexander Aschaffenburg.[11] Antras sūnus Eberhard, Oberamtmann zu Trarbach und Oppenheim, turėjo Landgraf titulą, mirė 1618 m.[13] Jo sūnus Johann, Burggraf zu Mainz, Amtmann zu Odernheim. Jauniausias Philipps II sūnus Johann, Deutschordens Comthur zu Virnsberg zum Kreistag, Rittmeister vor Metz. 1551 m. aprašomas Nurnberg mieste, kaip Deutscher Orden Administrator, ir turintis Reichsfürst titulą Johann mirė 1568 m.[9][14] Vyriausias sūnus Philipps III gimė apie 1503 m. Schierstein, mirė 1565 m. gruodžio 25 d. Palaidotas Wiesbaden-Schierstein, Ev. Pfarrkirche.[15] Buvo vedęs grafaitę Adelheid von Löwenstein, Pfalzo kurfiursto Ludwig I von Löwenstein dukrą. Sekančio kurfiursto Friedrich I von Löwenstein seserį. Heseno archyve yra du dokumentai. Pirmas apie markgrafo titulo suteikimą; 1541 m. spalio 13 d. Märkerrecht auf der „Höhe“ Philips von Groenrode, iki gyvenimo galo. Antrame datuotame 1553 balandžio 14 d., rašoma apie paveldimo markgrafo titulo suteikimą Philipps von Growrog, jo žmonai Adelheid, bei Philips palikuonims „Erbmärkerrecht der Höhe“.[15] Vėliau Philips tapo Vizedomamt_Rheingau Statthalter, juo buvo iki gyvenimo galo. Susilaukė aštunerių vaikų. Dukra Elifabet ištekėjo už grafo Johann Caspar von Sponheim, genant Bacharach, mirusio 1612 m. gegužės 9 d, palaidoti Staudernheim, Evang. Kirche. Sūnus Egenolf von Graenrodt zu Walsstatt, Amtmanns zu Breuberg, mirė 1622 balandžio 22 d. Antras sūnus Christoff Philips gimė 1563 m. buvo Domherr, Tumprobst zu Mainz ir Amptmann zu Bingen, ten ir mirė 1601 m. rugsėjo 25 d. Kronikose minimas kurfiursto tėvu ir tarybos pirmininku.[16] Trečias vaikas, MarkgrafasJohann Bernhard von Grawroth, Oberamtmann zu Otzberg, Amtmann zu Oberlahnstein und Idstein, gimė apie 1550 m. Schierstein, mirė 1627 m. rugsėjo 19 d. Minimas Sienoje, Barselonoje, Upsaloje, Ženevoje. Buvo labai išsilavines žmogus. Yra išlikę jam ir jo sūnums dedikuotų knygų. Vedė Margret Freiherr Riedesel von Bellersheim. Turėjo tris sūnus. Vyresnysis Philipps, Oberamtmann zu Otzberg. Jauniausias Wolffgang. Vidurinysis sūnus, Markgrafas Christoff Georg von Graurod giminės tesėjas Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystėjeAbiejų Tautų Respublikoje. Gimė apie 1590 m. Buvo vedęs du kartus. Juliana von Haaren, su ją 1617 m. susilauke sūnaus Johann Friedriech von Grawrogk, LDK pulkininko. Julios von Haaren giminė kilusi iš Aldenburg. Seniausias protėvis Raban von Haren paminėtas 1040 m. Jo palikuonis Bernard von Haren Burkhard von Hornhausen 1253 m buvo Memle, Kuldigos komturas. 1259 m. būdamas Livonijos Ordino Krašto magistru, dalyvavo Skuodo mūšyje. Žuvo 1260 m. Durbės mūšyje. Christoff Georg antrą kartą vedė Rhein - Wild grafaitę Dorothea Ursula von Steinkallenfels, gimusią 1608 m. sausio 14 d. mirusią 1666 m. gegužės 26 d. Abu palaidoti Meisenheim, Evang Schloßkirche. Turėjo dukrą Juliana Magdalena, gimusią 1631 m.. Tuo metu Europą siaubė Trisdešimties metų karas. Šis karaspilietinisreliginis, giminę beveik sunaikino ir išblaškė. Vieni tos pačios šeimos nariai buvo katalikai, kiti evangelikai. Švedijos karalius Gustavas II Adolfas1625-1633 m. kariavo Vokietijoje, Lietuvoje. Žinoma kad Christoff Georg jam tarnavo. Kaip karaliaus įgaliotas karininkas, leitenantas, kovojo Štralzunde škotų pulke, buvo sužeistas, neteko kojos. 1628 m. gruodžio 12 d. jam ir jo būsimiems palikuonims Švedijos karalius Gustavas II Adolfas patvirtino paveldimą grafo titulą. Prie turimo herbo pridėjo baltus erelio sparnus. Įteiktame rašte nurodė teisminius ginčus spręsti Christoff Georg naudai. Padovanojo dvarus Genius (Hanen) ir Piktupėnus netoli Tauragės. Estijoje Alt Humelshof, dabar vadinamą Hummuli. Grafas Johann Friedrich 1637 m. vedė grafaitę Efrosinia Weismann von Weisenstein iš Bohemijos. Turėjo dvarus Genius, Piktupėnus, Alt Hummelshof, Estijoje, ir dar pagal užstato teisę Gaurę ir Šiaulėnus, į Pietus nuo Šiaulių, šalia Šušvės. Turėjo du sūnus, vyresnį Sigmund von Grawrogk, kuris paveldėjo Alt Humellshof, ir kurio vaikaitis buvo Torno komendantas. Taip pat jaunesnį sūnų Jeremiasz Grawrogk, gyvęnusi apie 1640-1678 metus. Lenkijos Kariuomenės kapitoną.[17] Grafas Jeremiasz Grawrogk buvo Biržų Kunigaikščio Boguslaw Radziwill patikėtinis, revizorius, ir dvarų valdytojas. Biržų Kunigaikštystės seniūnas. Vedė bajoraitę Kristiną Kirkillo.[18] Jeremiasz už užstato teisę valdė dvarus Papyvėsius, prie Pasvalio, Panemunę, Germaniškius, Slepšiškes ir Daukoniškes. Turėjo du sūnus - vyresnįjį Jerzy Fridrych Biržų Kunigaikštystės pasieniunį, ir jaunesnįjį, gyvenusį apie 1658-1727 m, Krzystof Michal, Biržu Kunigaikštystės seniūno pavaduotoją. Krzystof Michal su Dorota Neimant susilaukė sūnaus Jeremiasz gimusio apie 1690 m., ir dviejų dukterų. Grafas Jeremiasz Grawrogk buvo Lenkijos kariuomenės chorazy ir Biržų Kunigaikštystės vyriausiasis medžioklis. Vedė Anna Elizabet Borewicz z Korewa. Paveldejo tėvo dvarus PapyvėsiaiDaukniškiusSlepšikusMažąją PagervęKošeliškiusPanemunę ir Steperkliečius. Turėjo du sūnus ir dvi dukras.[17][18] Vyresnysis sūnus, grafas Krzysztof Wladyslaw gimė 1710 m., mirė 1781m. Buvo Lenkijos kariuomenės vėliavininkas. 1733 m, Išeidamas į atsargą gavo grafo titulą patvirtinantį raštą, išduotą LDK Didžiojo Kanclerio ir Didžiojo Hetmono Kunigaikščio Kaributo Višniaveckio.[17] Vedė bajoraitę Anna Efrosinia Zablocka. Antano Zablocko, Bielsko taurininko dukrą. Jaunesnysis, grafas Stanislaw Zygmunt Grawrogk gimė 1725 m., buvo LDK , Lenkijos Didžiojo Hetmono general-adjutantas. Vėliau Lenkijos karaliaus General-adjutantas. Buvo vedęs du kartus. Teklę Holinską, Mstislavo kašteliono dukterį, o po jos mirties - bajoraitę Bogumilą (Teofilę). Vaikų neturėjo. Grafo Krzystof Wladyslaw Grawrogk vyriausias sūnus Adam Stanislaw Grawrogk buvo Lenkijos karaliaus majoras. Vedė Tekle Newzylowska ir turėjo sūnų Ignac Stanislaw Ambroziji Grawrogk, karininką, vėliau tapusiu Lenkijos ir LDK vienuolių bernardinų vyriausioju gvardilijonu provincijolu. Gyveno Telšiuose, ten ir mirė 1825 m. Jo tėvas Adam Stanislaw mirė 1787 m. Krokuvoje. Antrasis sūnus grafas Krzystof Franciszek Grawrogk buvo LDK kariuomenės pulkininkas. 1782 m. spalio 13 d, Nowem Miescie, vedė Wiktoyja Mikuliczuwną, kuri mirė 1839 m. Kėdainiuose. Turėjo dukrą Ludwika Angela gimusią Kėdainiuose 1784 m. lapkričio 4 d. Valdė dvarus Lančiūnavą prie Kėdainių, Mikoliškis prie Panevėžio, ir Pajiešmenius. Mirė 1791 m. 1776 m. gavo Lietuvos Didžiojo Etmono, kunigaikščio Michal Kazimierz Oginskio raštą, patvirtinantį grafo titulą.[17] Jauniausias brolis grafas Wladislaw Martin Ludwig von Grawrogk gimė 1760 m., mirė 1789 m.. Buvo Prūsijos kariuomenės kapitonas. Nebuvo vedęs. Trečiasis sūnus, Prūsijos kariuomenės kapitonas, grafas Jakob Ferdinand von Grawrogk gimė 1757 m., mirė 1818 m. Švobiškyje. 1790 m. vedė Bauskės burmistro dukterį Susane Gotlibe von Karlshof, gyvenusią 1765-1806 m. Buvo paveldėjęs iš brolių ir tėvo dvarus PapyvėsiaiLančiūnavąMikoliškisPajiešmeniaiPanemuneMineikiškiai. Grafo Jakob Ferdinand von Grawrogk vyresnysis sūnus grafas Jokub Samuel Karol Grawrogk gimė 1794 m. Tarnavo Rusijos kariumenėje nuo 1807 m, dalyvavo kare su Napoleonu, įžengime į Paryžių. 1828-1829 m. kare su Turkija, ne kartą buvo apdovanotas. Į atsargą išėjo 1834 m. lapkričio 13 d. turėdamas papulkininkio laipsnį. Mirė 1855 m. balandžio 2 d. Rygoje. Vedęs nebuvo, mat būdamas jaunas, viename aukštuomenės baliuje, Peterburge, susipažino su jauna, ištekėjusia aristokrate ir įsimylėjo ją visam gyvenimui. Jaunesnysis sūnus grafas Piotr Ferdinand Gotlib Grawrogk gimė 1799 m., baigė vienuolių Bernardinų gimnaziją Troškūnuose. 1826 m. vedė bajoraitę Julijaną Ciolkowiczowną iš Lieporų, šalia Joniškio. Mirė 1843 m. kovo 23 d. netoli Skakų, palaidotas Lieporų kapinėse. Turėti dvarai ir ūkiai buvo jau parduoti, be Lieporų buvo likę dar VoiceliškiaiPiotr Ferdinand Gotlib Grawrogk turėjo vyresnį sūnų Krzystof Jozef Karol Grawrogk, gimusį 1839 m. ir jaunesnį Konstantin Grawrogk, gimusį 1842 m. Keturias vyresnes dukteris; Jakubiną, Anną, Karoliną ir Zuzanną. Grafas Krzystof Jozef Karol Grawrogk 1879 m. vedė baronaitę Julia von Goes. Ji mirė 1885 m. Von Goes Goesai giminė žinoma kaip kilusi iš Portugalijos, Dom Amiã da Estrada aus Santo Vincente da Barca, atvyko i Flandriją kartu su Grafu Heinrich von Burgund 1109 metais.1693 m. Johann Peter von Goes suteiktas grafo titulas. Kurše ir Lietuvoje gyvenanti giminės šaka turi barono titulą. Švedijoje ši giminė taip pat gyva ir dabar. Krzystof Jozef Karol Grawrogk gyveno Telšiuose, vėliau valdė ūkį Lieporuose. Mirė 1913 m, palaidotas Lieporuose, šalia savo tėvo. Grafas Konstantin Grawrogk vedė kitą seserį, Victoria von Goes gyvenusią 1863-1936 m. Konstantin Grawrogk mirė 1900 m. Vyriškų palikuonių jie neturėjo.[17] Medvilionių (Lieporų) dvaras garsėjo kaip vienas svarbesnių lietuvių tautinio atgimimo centrų Šiaurės Lietuvoje. Krzystof Jozef Karol Grawrogk viena dukra Jadwiga ištekėjo už bajoro Xawer Gosicki, kita dukra Maryja ištekėjo už bajoro Wladyslaw Gosicki. Jaunesnis sūnus grafas Julijan Piotr Grawrogk Julijonas Gravrogkas gimė 1885 m. baigė Peterburgo Technologijos Institutą, buvo Kauno Vytauto Didžiojo Universiteto rektorius, mirė 1968 m USA Cleveland. Su žmona Olga vaikų neturėjo. Krzystof Jozef Karol Grawrogk vyresnysis sūnus grafas Antoni Julijan Grawrogk Antanas Gravrogkas gimė 1880 m. gegužės 5 d. Baigė Peterburgo Technologijos Institutą 1910 m. Aktyviai dalyvavo 1905 metų Revoliucijoje. Vadovavo ginkluotam partizanų būriui Dauguose. Buvo 1923 m. vienas iš Klaipėdos sukilimo vadų. 1932-1933 m. Kauno burmistras. Ilgametis Šaulių Sąjungos vicepirmininkas. Kauno Vytauto Didžiojo Universiteto profesorius. Buvo apdovanotas ordinais ir medaliais. Brolių Antoni ir Julijan vardu Kaune yra pavadinta gatvė. Antoni mirė 1958 m. balandžio 1 d. Antoni Julijan Grawrogk 1910 m. Peterburge vedė bajoraitę Stefanija Gruzd - Gruzdytę, gimusią 1884 m. Suvartuvos dvare. Stefanijos močiutės brolis buvo Žemaičių Vyskupas Motiejus Valančius. Gruzdžiai labai sena bajoriška giminė. Žinoma kad jau Žalgirio mūšyje du bajorai Gruzdžiai vadovavo dviems savo atvestiems būriams. Stefanija Gruzdytė mirė 1977 m. Birželio 8 d. Antano ir Stefanijos sūnus grafas Christoph Vytautas von Gravrock gimė 1925 m. gegužės 1 dieną Kaune. Antoni taip pat susilaukė ir dukters Birutės, gimusios 1945 m. Christoph Vytautas dalyvavo 1941 m. birželio sukilimas. Nuo 1943 metų Vokietijos kariuomenėje, kariavo Rytų fronte. 1945 m. gegužes 9 dieną pateko i nelaisvę amerikiečiams, buvo perduotas rusams ir pateko į lagerį šalia Intos. Grįžęs į Lietuvą baigė Vilniaus Universiteto Medicinos fakultetą, atliko daug kelionių-ekspedicijų tolimose Žemės vietose. Parašė knygų filosofinėmis temomis. Susilaukė trijų dukterų ir sūnaus Anton. Christoph mirė 2016 m rugpjūčio 28 d.

Giminės dvarai ir pilys

Seifried von Graroth Amtmann zu Wiesbaden Vaivada gyvenęs dar 1447 metais, valdė Montabaur pilį (Schloss Montabaur), miestą aplink ją, ir žemes.
Grafas Christoff Georg priklausė dvarai Genius (Hanen) ir Piktupėnus netoli Tauragės.
Grafas Johann Friedrich apie 1637 metus turėjo dvarus: Genius, Piktupėnus, Alt Hummelshof, Hummuli dabartinėje Estijoje.
Grafas Jeremiasz Grawrogk įsigijo už užstato teisę Papyvėsius, prie Pasvalio, valdė dvarus: Germaniškius, Slepšiškes, Daukoniškes, Mažąją Pagervę, Košeliškius, Panemunę ir Steperkliečius.
Grafas Krzystof Franciszek Grawrogk valdė dvarus: Lančiūnavą prie Kėdainių, Mikoliškis prie Panevėžio, ir Pajiešmenius.
Grafas Jakob Ferdinand von Grawrogk iš brolių ir tėvo paveldėjo dvarus Papyvėsiai, Lančiūnavą, Mikoliškis, Pajiešmeniai, Panemune, Mineikiškiai.
Grafas Krzystof Grawrogk valdė Medvilionių (Lieporų) dvarą.

Literatūra

[1] Jahrbücher des Vereins für Mecklenburgische Geschichte und Altertumskunde, Band 61 (1896).
[2] Von Himmerod und Rottbitze bis Roda Kerkrade(1996)–Walter Hoffmann.
[3] https://www.houseofnames.com/grevenrode-family-crest.
[4] Der Tag bei Worringen, 5. Juni 1288 Hugo Stehkämper Böhlau-Verlag, 1988 m.
[5] Geschiedenis van hertog Jan den Eersten van Braband en zijn tijdvak, 1859 m. Karel-Frans Stallaert 1 tomas 202 puslapis.
[6] Beiträge zur Localgeschichte des Niederrheins, P. Norrenberg. 1875 m. 4 tomas 15 puslapis.
[7] Annalen des Historischen Vereins für den Niederrhein, inbesondere das Alte Erzbistum Köln, L. Röhrscheid, 1960 m.
[8] Der Kurort Schwalbach. Adolph Genth. 1864 m. Taip pat Rheingauische Alterthümer oder Landes- und Regiments-Verfassung. Franz Jozeph Bodmann 1819 m.
[9] Die Landes-Verfassung M a i n z. 1819. Gedruckt bey Florian Kupferberg, Buchhändler und Buchdrucker. Taip pat: Denkwürdiger und nützlicher RheinischerAntiquarius. Von einem Nachforscher, Der Rheingau Historish und Topograhish. H. von Stamberg 1865 m.
[10] HHStAW fonds 121 No U von Groroth.                                                                                                http://www.inschriften.net/zeige/suchergebnis/treffer/set/0/nr/di051-0036.html#content
[11] C. Justingers Berner-Chronik, von Anfang der Stadt Bern bis in das Jahr 1421.
[12] http://www.inschriften.net/zeige/suchergebnis/treffer/nr/di051-0058.html#content
[13] Historische Kommission für Hessen und Waldeck Elwert Verlag, 1954 m.
[14] Reichsständische Repräsentationsformen im 16. Jahrhundert. Helmut Neuhaus. 1982 m.
[15] HHStAW fonds 121 No U von Groroth 1541 Oktober 13. HHStAW fonds 137 No U 329.
[16] „Geschichte der Stadt Mainz“, 3 tomas, Karl Anton Schaab.
[17] Vilniaus Universiteto Bibliotekos Archyvas Gravrogku giminės fondas F358.
[18] Biržų dvaro Teismo knygos 1620-1745 Raudeliunas-Firkovičius 1982.

[Grįžti↑]


Herbų aprašymai bus dar papildyti. Nenorintys laukti ir pageidaujantys kuo greičiau pamatyti dar nepatalpintą čia savo bajoriškos giminės herbą su herbo ir giminės aprašymu, galite pasidalinti turima informacija ir medžiaga el. paštu: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, norint jį peržiūrėti.  [Kontaktai]. 

Heraldika (iš vok. Herold) - herbų mokslas; heroldas - tai viduramžių pareigūnas, turnyrų metu nustatydavęs riterių kilmę ir herbų teisingumą, vesdavęs turnyrų tvarką pagal pergamento ritinius, kuriuose buvo nupiešti turnyro dalyvių herbai. Jie buvo reikalingi kaip skiriamieji ženklai, nes veidus slėpė geležiniai šalmai. Vakarų Europoje herbai susiformavo XII a., Lenkijoje XIII a., Lietuvoje - po 1387 m., priėmus krikštą. Prieš tai Lietuvoje buvo naudojami asmeniniai žymenys, pavyzdžiui, Gedimino stulpai, dvigubas kryžius ir kt.


Taip pat apie bajorų herbus galite rasti apsilankę svetainėse: LBKS; Žemaičių bajorų draugijaAndrzej Brzezina Winiarski herbynas; Istoriniai šeimų herbai; Kasparo Nesieckio herbynas; Lenkų bajorų herbai; Tadeusz Gajl'io herbynas (Horodlės herbai); Tadeusz Gajl'io LDK bajorų herbai; herbai.lt; VU gidasBesidomintys savo kilme gali pasinaudoti esamais virtualiais archyvais: epaveldas.lt (suskaitmenintų fondų sąrašas); genealogija.lt; kapinių informacijos skaitmeninimo ir duomenų valdymo sistema. Bažnytiniai krikšto, santuokų, laidotuvių metrikai saugomi Lietuvos valstybės istorijos archyve (LVIA), Gerosios Vilties g. 10, Vilniuje (svetainė), skaityklos tel.  8 5 213 7485, (prašymų formos), taip pat dokumentai saugomi Lietuvos centriniame valstybės archyve (LCVA).

Genealoginių tyrimų metu, norint surasti informaciją apie savo giminę ir grafiškai pavaizduoti giminystės ryšius genealoginėje lentelėje, būtina surinkti pagrindinius asmenų gyvenimo faktus. Pagrindiniais asmenį identifikuojančiais duomenimis yra laikomi asmenvardis, gimimo, santuokos, mirties datos ir vietovardžiai. Šios informacijos šaltiniais gali būti įvairūs dokumentai: krikšto, santuokos, mirties įrašai, parapijiečių sąrašai, dvarų inventoriai, gyventojų surašymų duomenys ir kt.
Pagrindinė genealoginių šaltinių saugykla mūsų šalyje yra Lietuvos valstybės istorijos archyvas (Mindaugo g. 8, Vilnius). Čia yra sukaupta beveik visų Vilniaus, Seinų, Telšių (Žemaičių) XVIII–XX a. pirmos pusės, Panevėžio, Kauno, Kaišiadorių, Vilkaviškio Romos katalikų vyskupijų bažnyčių 1924–1940 m. bažnytinės krikšto, santuokos ir mirties metrikų knygos, kitų tradicinių Lietuvos religinių konfesijų (stačiatikių, sentikių, judėjų, evangelikų-reformatų, evangelikų-liuteronų, musulmonų, karaimų) gimimo, santuokos, ištuokos ir mirties metrikų knygos, civilinės metrikacijos įstaigų dokumentai (1940–2007 m.), Vilniaus gubernijos bajorų deputatų susirinkimo kanceliarijos, Vilniaus ir Kauno gubernijų apskričių bajorų vadovų ir bajorų globos įstaigų, Augustavo gubernijos bajorų vadovo dokumentai, privačių asmenų, šeimų ir giminių archyvai.

Lietuvos valstybės istorijos archyve saugomi XVIII–XX a. pagrindiniai genealoginiai šaltiniai:
Įvairių religinių konfesijų gimimo, santuokos, ištuokos ir mirties metrikų knygos,
Priešvedybinių apklausų knygos,
Parapijiečių sąrašai,
Bajorystės patvirtinimo aktai,
Bajorų šeimų sąrašai,
Dvarų inventoriai,
Revizijų sąrašai,
Gimimo, santuokos, ištuokos, mirties civilinės registracijos įrašai ir kt.
Dokumentai, priėjimo prie kurių neriboja įstatymai, yra prieinami archyvo dokumentų originalų ir mikrofilmų skaityklose. Archyvo intranete skelbiamos ir archyvo skaitykloje prieinamos įvairių bažnyčių bei bajorų įstaigų fondų 4758 bylų skaitmeninės kopijos.
Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomi pagrindiniai XX a. genealoginiai šaltiniai:
Lietuvos Respublikos piliečių vidaus ir užsienio pasai,
Lietuvos Respublikos savanorių, šauktinių, kareivių ir karininkų dokumentai,
Žemės reformos dokumentai,
Mokytojų, mokinių ir studentų asmens bylos,
Priverstiniams darbams į Vokietiją išvežtų asmenų dokumentai,
1942 m. ir 1959 m. gyventojų surašymo dokumentai ir kt.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prieigą prie daugelio Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomų XX a. genealoginių šaltinių riboja teisės aktai.

Lietuvos ypatingasis archyvas
Archyvas saugo 1940–1941; 1944–1990 m. NKGB­-MGB-KGB, NKVD-MVD dokumentus: už politinius motyvus teistų asmenų baudžiamąsias bylas, 1941; 1944-1954 m. iš Lietuvos į TSRS atokius rajonus ištremtų asmenų tremties bylas, II pasaulinio karo metais į Vokietiją prievarta išvežtų ir po karo filtraciją praėjusių asmenų filtracines bylas, asmenų, išvykusių iš Lietuvos nuolat gyventi į užsienį, migracines bylas. Lietuvos TSR miestų ir rajonų milicijos skyrių Pasų stalų 1945–1954 m. dokumentus apie pasų ir kitų dokumentų išdavimą, keitimą ir pan.
Archyve taip pat saugomi sovietinių partizanų, II pasaulinio karo metais veikusių Lietuvos teritorijoje, dokumentai, dokumentai apie Lietuvos gyventojų evakuaciją į TSRS gilumą II pasaulinio karo metais, būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje 1944–1990 m. patvirtinantys dokumentai, 1919–1991 m. Lietuvos komunistų partijos ir Lietuvos Lenino komunistinio jaunimo sąjungos narių asmens bylos,
Genealoginiai šaltiniai saugomi ne tik valstybės archyvuose, bet ir bibliotekose bei muziejuose: Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje saugomos kai kurių Romos katalikų bažnyčių metrikų knygos ir 230 asmenų fondų, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje saugomos Vilniaus arkivyskupijos kai kurių bažnyčių metrikų knygos bei Lietuvos dvarų inventoriai, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomos kai kurių Telšių (Žemaičių) vyskupijos bažnyčių metrikų knygos.

Elektroninės saugyklos
Atliekant genealoginius tyrimus dažnai naudojamasi įvairių duomenų bazių, virtualių archyvų informacija. "Epaveldas" www.epaveldas.lt – didžiausia Lietuvoje duomenų bazė, kurioje galima rasti genealoginės informacijos. Portalo duomenų bazėje šiuo metu galima rasti 91 Lietuvos Romos katalikų bažnyčios 2312 metrikų knygų, kurios apima laikotarpį nuo 1599 iki 1940 metų, skaitmeninius vaizdus. Bylų skaitmeninimas tęsiamas, tad duomenų bazė nuolat papildoma. Visą skaitmenintų ir planuojamų skaitmeninti Romos katalikų bažnyčių metrikų knygų sąrašą galima rasti Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos interneto svetainėje čia.
Pradedant genealoginę paiešką, būtina surinkti pradinę informaciją: kada, kur gimė, kelintas vaikas šeimoje buvo pasirinktas asmuo, kokioje bažnyčioje pakrikštytas; kada, su kuo, kokioje bažnyčioje tuokėsi, kada ir kur mirė ir t. t. Šią informaciją galima sužinoti, apklausus vyresnės kartos giminaičius. Surinkta informacija patikrinama ir patikslinama, peržiūrint bažnytines metrikų knygas.
Bažnytinių metrikų knygų įrašai nuo XVII a. iki 1827 m. buvo rašomi lotynų kalba, nuo 1828 iki XIX a. vidurio – lenkų, nuo XIX a. vidurio iki 1920 m. – rusų, Pirmojo pasaulio karo metais daugelyje parapijų – vokiečių, po Pirmojo pasaulinio karo Telšių vyskupijoje – lietuvių, Vilniaus vyskupijoje – lotynų ir lenkų kalbomis. Taigi asmenvardžiai ir vietovardžiai kai kuriuose dokumentuose yra sulenkinti ar surusinti: tarkim, pavardė Arlauskas dokumentuose bus Orlowski arba Орловский, vardas Jurgis dokumentuose – Jerzy arba Георгий, Юрий; vardas Laurynas – Wawrzyniec arba Лаврентий; vietovardis Varėna – Orany arba Ораны; vietovardis Zarasai – Jeziorosy arba Ново Александровск ir t. t.
Sudarant genealoginę lentelę, rekomenduojama laikytis kelių pagrindinių taisyklių:
Giminės genealoginė lentelė sudaroma įrašant asmenų vardus, pavardes gimimo / mirties datas, pagal poreikį galima pažymėti ir gimimo vietą. 
Braižant genealoginę lentelę svarbu laikytis kartų chronologijos taisyklės, pagal kurią vienos kartos asmenys turi būti vaizduojami tame pačiame lygmenyje.
Asmenys įrašomi į genealoginę lentelę chronologiškai iš kairės į dešinę. Kairėje pusėje rašomi vyresni vaikai, dešinėje – jaunesni. Žinant asmenų chronologinio vaizdavimo taisyklę, galima nustatyti, kuris vaikas šeimoje buvo vyriausias ar jauniausias, net kai nėra žinomos tikslios vaikų gimimo datos. 
Vyriškoji giminės linija turi būti vaizduojama kairėje, o motinos – dešinėje pusėje. Matrimonialinis ryšys vaizduojamas tarp vyro ir moters, įrašant jų santuokos datą ir vietą. Šalia moters vardo būtina įrašyti jos mergautinę pavardę.

Informacija apie archyvus: http://www.archyvai.lt/lt/genealogine-paieska.html 

[Grįžti↑]

Bajorų svarbiausia pareiga – ginti valstybę!

Pasiklausykite mūsų himno

"Tas, kuris tiki Laisve ir laikosi LIETUVOS Statuto, yra lietuvis" 
ištrauka iš XIX a. 4 deš. "Lietuvių katekizmo"

«Dvarai»«Kauno pilis»«Vytauto Didžiojo Karo muziejus»«LDK Valdovų rūmai»«Biržų pilis»«Dubingiai»

 

«1»«2»«3»«4»«5»«6»«7»«8»«9»«10»«11»«12»«13»«14»«15»«Mediateka»«Kauno bajoro nario mokestis»
Informacija norintiems legitmuotis [LEGITIMACIJA] Bajorams, siekiantiems KABD narystės, maloniai kviečiame susipažinti su reglamentu -  KABD Įstatų 3.2 punktu [ĮSTATAI]. 
Informuojame
, kad KABD Tarybos 2017-12-20 sprendimu, 2019 m. Kauno bajoro metinis nario mokestis  - 15 eurų, kurį pagal įstatus būtina sumokėti iki einamųjų m. kovo 1 d. Dėkojame tiems, kurie jau sumokėjo šį mokestį. Atsisk. sąsk. Nr. LT70 7044 0600 0337 2983 AB SEB bankas. Daugiau informacijos suteiks kanclerė Jovita Antanaitienė, tel. +370 687 11241, el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, norint jį peržiūrėti.  
LIETUVOS KILMINGŲ ORGANIZACIJŲ BENDRADARBIAVIMO DEKLARACIJA
 


  Kauno apskrities bajorų draugija, pirmoji po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo įsteigta Lietuvos bajorijos palikuonis vienijanti organizacija, pritaria visos Lietuvos bajorijos vienybei. Po Lietuvos bajorų karališkąją sąjungą ištikusios juridinės ir finansinės krizės,  naujuoju lygiateisiškumo, pagarbos, šimtmečius menančiu istorinio Lietuvos bajorijos paveldo saugojimo ir atkūrimo principais grįstu junginiu tampa Asociacija „Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimas“.

Kauno apskrities bajorų draugija, LBKS Panevėžio apskrities skyrius, LBKS Klaipėdos krašto bajorų draugija 2019 m. gegužės 24 d. tapo šios Asociacijos steigėjais-nariais.

2019 m. birželio 14 d. Kaune įvykusio pirmojo Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimo suvažiavimo metu išrinkta ir patvirtinta LBKS vadovybė - Vadas Egidijus Matulevičius, kanclerė Jovita Antanaitienė. Revizijos komisijos pirmininkas - Antanas Sirtautas, Bajorų legitimacijų komisijos pirmininkas - Artūras Rukas Daujotis.

Vieningai pritarta tęsti keletą dešimtmečių puoselėjamą Lietuvos bajorijos paveldo išsaugojimo veiklą.

Informacija nuolat atnaujinama ,,Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimo" internetinėje svetainėje lbkslietuva.eu  

 


 


 

Kvietimas

Gerbiamieji bajorai,

Daugelį metų Kauno apskrities bajorų draugijos nariai bendradarbiauja tęstiniame projekte "Giminės medis". Didelė padėka tenka KABD įvaizdžio grupės narėms - p. Snieguolei Jurskytei, p. Liudvikai Krisiukėnienei, p. Ievai Kaušinienei, p. Elenai Oranskienei, p. Liudai Markauskienei, p. Jovitai Antanaitienei. Šių metų renginio tematika skirta Vietovardžių metams, tad konkurso dalyviai - moksleiviai iš visų Lietuvos regionų savo darbuose pateikė puikių šios temos kūrybos atspindžių, savaip interpretuodami, kūrybiškai žvelgdami į konkurso užduotis. Dalyviai pateikė darbus konkursinėms kategorijoms: "Giminės medis", "Šeimos relikvija ir fotografija", "Giminės herbas", "Mano šeimos istorija". Kauno tautinės kultūros centre (A. Jakšto g. 18) maloniai kviečiame susipažinti su tikru autentiškos dokumentikos lobynu - su didele širdies šiluma vaikų sukurtais pasakojimais, relikvijų aprašymais, skaudžiomis ir viltingomis šeimų likimų istorijomis. Kviečiame atvykti ir į laureatų apdovanojimo ceremoniją, kuri įvyks 2019 m. lapkričio 26 d. 14 val. Kauno Arkivyskupijos konferencijų salėje (Papilio g. 5).

KABD Taryba

 


 

 PRAĖJĘ ĮVYKIAI

Sukasi Laiko ratas, kasdienybės prozą nustelbia praeities atminimai - vis dažniau gręžiamės į praeitį Visų Šventųjų iškilmių, Vėlinių laiku. Geru žodžiu palydime lydėjusius mus Gyvenimo taku, minime ir tuos, apie kurių likimus perskaitėme senuosiuose raštų tekstuose, atmename bičiulius, bendražygius, Lietuvos bajorus. Žvarbų spalio 31 dienos vakarą Kauno bajorai susibūrė atminties valandai. Įstabią nuotaiką sukūrė kviestiniai vakaro svečiai - aktorių Olitos Dautartaitės ir Petro Venslovo literatūrinė meninė kompozicija "Vaižgantas kaip Viešpaties diena", skirta 150-osioms kanauninko Juozo Tumo Vaižganto gimimo metinėms, nepaliko abejingų. Nuoširdumu, dvasios šviesa, kadaise būtos tikrovės vaizdais alsavo nuostabių aktorių dueto skaitomi Vaižganto dienoraščių tekstai, raštų paveikslai... "Aš nieko nesu sukūręs, tik aprašęs; jei įstatyčiau vardus, tai mano raštai ir būtų - atminimai, nei kas kita...", yra sakęs pats Vaižgantas. Kunigas, kanauninkas, literatūros kritikas, rašytojas, dosnus parapijiečių šelpėjas, šviesi  prieškario Kauno asmenybė, be kurio neįvykdavo svarbesni inteligentijos susibūrimai, spektaklių premjeros - vėl, lyg naujai, susipažinome su ,,deimančiukų" atkakliu ieškotoju.

Besibaigiančio spalio vakaras buvo kupinas taurių prisiminimų, Amžinybėn iškeliavusių Draugijos bajorų prasmingų dienų atminties aidas... 

 

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „j.tumas vaižgantas“

Fragmentas iš dviejų aktorių  - Olitos Dautartaitės ir Petro Venslovo

spektaklio "Vaižgantas kaip Viešpaties diena" afišos

 

 Kauno apskrities bajorų draugijos taryba



 

2019 10 11 d. LK Kauno įgulos karininkų ramovėje įvyko pakartotinis Kauno apskrities bajorų draugijos Seimelis. Dalyvavo 30 Draugijos narių. Seimelio metu svarstyti šie darbotvarkės klausimai:

1. Buvusio Vado p. Algirdo Prekerio veiklos ataskaita už 2018 m. ir tvirtinimas. Nutarta - ataskaitą patvirtinti.

2. Kanclerės p. Jovitos Antanaitinės finansinė ataskaita už 2018 m. ir tvirtinimas. Nutarta - ataskaitą patvirtinti.

3. Revizijų komisijos pirmininkės p. Violetos Kamandulienės ataskaita už 2018 m. ir tvirtinimas. Nutarta - ataskaitą patvirtinti.

4. Legitimacijų komisijos darbo reglamento tvirtinimas. Pirmininko p. Artūro Ruko Daujočio  veiklos ataskaita už 2018 m. ir tvirtinimas. Nutarta - Legitimacijų komisijos darbo reglamentą ir ataskaitą patvirtinti.

5. Garbės teismo pirmininkas kunigas Saulius Paulius Bytautas apžvelgė 2018 metus, vykusius renginius, vyraujančią bendrystės dvasią Draugijos narių tarpe.

6. Diskusijų metu svarstytas klausimas dėl nario atšaukimo iš KABD Tarybos narių. Nutarta - pritarti ir atšaukti Tarybos narį pagal KABD įstatų punktą 6.2.

 

KABD Vadė Kristina Giedraitienė.

 



 

 
2019 09 26 (ketvirtadienį) LK Kauno įgulos karininkų ramovėje įvyko Kauno apskrities bajorų draugijos susirinkimas. Dalyvavo 49 bajorai. 

 Susirinkimo metu įteiktas Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimo bajorystės pripažinimo aktas p. Audai Margaritai Peimienei (h. Nieczuja).

Sveikinome garbingas sukaktis 2019 m. (gegužės - rugsėjo mėn.) minėjusius Draugijos narius:

p. Ireną Ibianskaitę Šulcienę (h. Rožė),

p. Astą Sutkienę (h. Labendz),

p. Ireną Maksimovaitę Čiulkinienę (h.Lubicz),

p. Aldoną Dargvainytę (h. Znin),

p. Neringą Bajalytę Daugėlaitę (h. Zadora),

p. Audrių Bajalį Daugėlą (h. Zadora),

p. Vestą Emmą Šimanauskaitę (h. Naktikovas (Slepowron)),

p. Valdą Čeponį (h. Lubicz),

p. Arvydą Drąsutavičių (h. Naktikovas (Slepowron)),

p. Romualdą Jakubonį (h. Drya),

p. Vandą Karoliną Sipavičiūtę Morkūnienę (h. Swienczyc),

p. Praną Laurutį (h. Gervė),

p. Teresę Gražiną Pabrinkytę (h. Ostoja),

p. Jolantą Gelžinytę Pozingienę (h. Mikulinski),

p. Sofiją Pribušauskaitę Ulozevičienę (h. Gzymala),

p. Adolfiną Spulginienę (h. Trąby),

p. Elijų Spulginą (h. Trąby),

p. Rolandą Zvicevičių (h. Jastrzebec).

Linkime Jubilijatams kuo geriausios sėkmės ir kūrybinio polėkio darbuose!

Susirinkimo metu aptarta situacija Bajorijos palikuonis vienijančiose organizacijose, pasidžiaugta sėkmingai dirbančia, palankaus visuomenės vertinimo sulaukusia  Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimo veikla. Prisiminti vasaros metu įvykę prasmingi renginiai, narių dalyvavimas istorinės atminties išsaugojimo darbuose. 

Vakaro metu didelio bajorų susidomėjimo sulaukė p. Inos Virginijos Bedarfienės knygos ,,Gyvenimo akimirkos" pristatymas. Autorė vaizdžiai piešė šeimos, giminės, o tuo pačiu ir Valstybės istorijos metraštį. Autentiški prisiminimai, gausiai publikuojami reti dokumentai, nuotraukos - tai gija, vedanti mus Lietuvos istorijos vingiais, pasakojanti apie pasiaukojimo, geradarystės, vilties dienas. Susirinkimo metu bajorai mielai įsigijo knygų su gerb. autorės autografu.

Kviečiame gerbiamus bajorus aktyviai dalyvauti artėjančiuose renginiuose!

 

KABD Vadė Kristina Giedraitienė



 

  Iškilmės Kaune, pagerbiant kanauninko Juozo Tumo Vaižganto (1869-1933) atminimą

 Vaižgantas
 
 Paminklas Juozui Tumui Vaižgantui Kaune, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčios šventoriuje. Skulptorius Gediminas Piekuras. 
Raimundo Kaminsko nuotrauka
 

2019 m. rugsėjo 20 dieną, minint kunigo, rašytojo, literatūros istoriko ir kritiko, visuomenės veikėjo Juozo Tumo Vaižganto 150-ąsias gimimo metines, Kaune iškilmingai atidengtas paminklas greta Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčios. Ši vieta besidomintiems Kauno istorija gerai žinoma - 1920-1933 metais jos rektoriumi ir buvo garbusis kunigas, "deimančiukų" kiekviename sutiktame asmenyje ieškojęs, gerumą, atjautą, paguodos žodį dosniai dalijęs. 

Iškilmės prasidėjo Šv. mišiomis, kurias aukojo rektorius kunigas Kęstutis Rugevičius, prelatas prof. Vytautas Steponas Vaičiūnas, Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios gvardijonas dr. Saulius Paulius Bytautas. Gausus būrys kauniečių, renginio svečių, Kauno apskrities bajorų draugijos narių plojimais palydėjo skulptoriaus Gedimino Piekuro kūrinio atidengimą - Vaižgantas vėl mus aplankė, kaip anuomet, su šuneliu Kauku prisėdo ant suolelio... Aktorių Olitos Dautartaitės ir Petro Venslovo skaitomos ištraukos iš literatūrinio spektaklio "Vaižgantas kaip Viešpaties diena" gyvai kūrė paveikslus iš kanauninko Juozo Tumo Vaižganto vaikystės, jaunystės dienų, tarpukario Kauno kasdienybės. 

Iškilmių pabaigoje skambiai aidėjo visų susirinkusiųjų dainuota mėgiama Garbingojo kunigo lietuvių liaudies daina... 

Oi ant kalno, ant aukštojo, stovi balta karūnėlė; oi oi oi, stovi balta karūnėlė.

Po ta balta karūnėle guli pilkas akmenėlis; oi oi oi, guli pilkas akmenėlis...

 



 

2019 m. rugsėjo 10 d. LK Kauno įgulos karininkų ramovėje įvyko Kauno apskrities bajorų draugijos Tarybos posėdis. Dalyvavo 10 Tarybos narių.

Svarstyti klausimai:

  • KABD narių prašymai dėl jų narystės panaikinimo ir jų svarstymas. Sprendimas dėl draugijos nario pašalinimo iš KABD. Tarybos nariai informuoti apie gautus 5 KABD narių prašymus išbraukti juos iš Draugijos narių sąrašų. Šie nariai nėra sumokėję nario mokesčių už 2018m., 2019 m. Apie tai jie buvo informuoti. 
  • Dėl nario mokesčio nemokėjimo už 2017 m., 2018 m., 2019 m.,tuo pažeidžiant Draugijos nario pareigas, vadovaujantis KABD įstatų numatyta tvarka, iš Draugijos ir Tarybos narių siūlyta pašalinti KABD narį. (Asmenų pavardės įtrauktos į protokolą).
    Nutarta - pašalinti prašymus pateikusius asmenis iš KABD narių, vieną KABD narį pašalinti iš       KABD narių ir Tarybos narių (pagal KABD Įstatuose numatytą reglamentą).
     Balsuota: UŽ - 10 tarybos narių. 
  • Pasiruošimas eiliniam KABD Seimeliui 2019.09.26 d. ir jo darbotvarkės svarstymas. Siūlomi darbotvarkės punktai: 1. KABD Vado veiklos ataskaita ir tvirtinimas. 2. Kanclerės ataskaita ir tvirtinimas. 3. Revizijų komisijos pirmininkės ataskaita ir tvirtinimas. 4. Legitimacijų komisijos darbo reglamento tvirtinimas. Pirmininko veiklos ataskaita. 5. Garbės teismo pirmininko žodis. 6. Diskusijos. Nutarta - Pritarti Seimelio darbotvarkei. Balsuota: UŽ - 10  Tarybos narių. 
  • KABD logotipo kūrimas. Aptarus esamą padėtį, nutarta naudoti ženklą, kuris yra vaizduojamas Draugijos vėliavoje. Balsuota: UŽ - 10 Tarybos narių.
  • Svarstytas KABD narių dalyvavimas ir Draugijos parama kasmetiniam Kauno tautinės kultūros centro vykdomam renginiui "Giminės medis". Nutarta - dalyvauti renginyje "Giminės medis". Balsuota: UŽ - 10 Tarybos narių.
  • Aptarti artėjantys šventiniai renginiai - Naujųjų Metų šventė, svarstytos Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimo Aktų naujiems nariams įteikimo datos 2020 metais, minint reikšmingas valstybines sukaktis.

KABD Vadė Kristina Giedraitienė

 


Kauno bajorų viešnagė svetingoje Žemaitijoje


- Sveiki atvykę į ežerų, eglynų ir debesų kraštą, - šiuo sveikinimu Kauno bajorus pasitiko Žemaitijos nacionalinio parko lankytojų centro darbuotojai. Saulėtą, jau rudeniui betiesiančią ranką paskutinę vasaros dieną, maloniai pakviesti atstovai iš visos Lietuvos bajorus vienijančių organizacijų, atvyko pasveikinti LBKS Klaipėdos krašto bajorų draugijos narių 25-erių metų sukaktuvių proga.


Šventė vyko Plungės rajone, Platelių miestelyje, prie gražaus, legendomis apipinto Platelių ežero. Iš apžvalgos aikštelės, lyg iš paukščio skrydžio grožėjomės atsiveriančiomis ežero salomis, pusiasaliu Šventorkalniu, Plokštinės miškais pasipuošusiomis erdvėmis.
Stabtelėjome 2016 m. įkurtame Litvakų atminimo sode - "sunokę" plieno obuoliai priminė istorijos virsmą...
 
Puikiai organizuotos pažintinės programos metu Žemaitijos nacionalinio parko centre Plateliuose aplankyta ekspozicija "Žemaitijos žemės slėpiniai". XIX amžiuje statytame liaudiškos architektūros su neogotikiniais elementais Platelių dvaro svirne klausėmės išsamaus, įtaigaus pasakojimo apie Platelių dvarą, Pilies salos istoriją, jau legendomis virtusias praeities dienas. Pirmosios žinios apie Platelių dvarą mus pasiekia dar iš XV a. vidurio. Priklausęs Lietuvos valdovams, po 1795 m. padalijimo atiteko caro rūmų kamerdineriui Augustui Šuazeliui Gufjė - jo sūnaus Oktavijaus antroji žmona buvusi garsios ir įtakingos LDK giminės atstovė Sofija Tyzenhauzaitė. Jų valdymo metu Platelių dvaras klestėjo, buvo svarbus kultūros, politikos, ūkio centras. Sakoma, kad 1940 m. rūmus nacionalizavus, iš jo išgabenta daugybė meno vertybių, gausi biblioteka, skulptūros, baldai, visas archyvas. Kolekcija pateko į Žemaitijos "Alkos" muziejų. Iki mūsų dienų pagrindiniai dvaro rūmai neišliko, restauruojami keli ūkiniai pastatai, tebešlama senasis parkas.
 
Restauruotose Platelių dvaro arklidėse įkurtas pirmasis Užgavėnių muziejus Lietuvoje, kuriame pristatoma garsi Žemaitijoje tradicinė Užgavėnių šventė.
Ypač svetingai, nuoširdžiai, su dainomis, muzika, žaidimais, ypatingais žemaitiškais patiekalais dengtu stalu buvome pasitikti kaimo turizmo sodyboje „Iešnalė“ Babrungėnų kaime. Babos ir babūnės paraginti ir pamokyti, tradicinį kastinį ne tik ragavome, bet ir patys sukome - buvo labai labai gardu.
Saulei pasisukus vakarop, atsisveikinome su svetingu Žemaičių kraštu - tvirtų, nuoširdžių, vieningų bajorų žeme.
Tauri bendrystės dvasia teišlieka...
 
(Renginio nuotraukas maloniai kviečiame peržvelgti svetainėje lbkslietuva.eu)
 




 

Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimas – istorinės sukakties Palėvenės bendruomenėje šventės rėmėjas. Palėvenės Šv. Domininko parapijos 170 metų jubiliejus. 1863-iųjų metų sukilimo minėjimas.

 

           Yra Lietuvoje vietovių, kurių vardas skamba kaip didžios praeities, negandų laiko ir šiandienos istorinės atminties grįžimo dermė. Palėvenės dvaras, skaičiuojantis ketvirtą šimtmetį, žavus ne tik įstabia architektūra, išsaugota praeities dvasia, puoselėjamu senuoju parku... Bičiulystė, gerumo aura, maloniai sutinkamas kiekvienas svečias – štai tie raktiniai žodžiai, suskambantys kalbant apie atgimstančią didikų  Komarų rezidenciją.     
     
              Tradiciniu tapęs jau ketvirtį amžiaus kviečiamas Lietuvos bajorijos sąskrydis Palėvenės dvare šiemet minėtas šventiškai ir ypatingai – sveikinome Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimo nario  -  LBKS Panevėžio apskrities skyriaus bajorus 25-ųjų įsteigimo metinių proga. Svetingų  šeimininkų pakviesti, 2019 m. rugpjūčio 3-4 d. Palėvenės dvare iš visos Lietuvos rinkosi  bajorų palikuonis vienijančių organizacijų  -  LBKS Klaipėdos krašto bajorų draugijos, Kauno apskrities bajorų draugijos, Žemaičių bajorų draugijos, Šiaulių, Vilniaus krašto bajorų bendruomenių nariai, kviestiniai svečiai. Renginio pradžią skelbė pabūklų salvės, skambėjo sveikinimo žodžiai, bendradarbiavimo, geros valios, prasmingų darbų aptarimas visus šventės dalyvius subūrė, vienijo.    
       
           Šių metų sąskrydis tęsėsi dvi dienas – rugppjūčio 4 dieną Palėvenės Šv. Domininko bažnyčioje iškilmingai minėtas Šv. Domininko parapijos įkūrimo 170 metų jubiliejus. Šios istorinės šventės rėmėjas – Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimas. Įstabi nuo 1676 metų pirmųjų dominikonų vienuolių įkurto Palėvenės Šv. Domininko vienuolyno ir bažnyčios - vienintelio Aukštaitijoje vėlyvojo baroko architektūros ansamblio istorija. Ne kartą nukentėjęs karų metu, nuo XVIII a. pabaigos išlikęs Palėvenės bažnyčios interjeras su aštuoniais altoriais yra vienas originaliausių vadinamojo liaudiškojo baroko pavyzdžių Lietuvoje. XVIII – XIX a. Šv. Domininko vienuolynas buvo kultūros, mokslo, meno židinys Aukštaitijoje. Nuo 1798 m. čia buvo rengiamos filosofijos ir retorikos studijos, teologijos kursas. Vienuolynas turėjo biblioteką, kurioje buvo sukaupta arti tūkstančio vertingų leidinių. Prie vienuolyno įsteigtoje mokykloje, kurioje mokėsi vienuoliai novicijai ir civiliai jaunuoliai, studijavo ir iš šio krašto kilęs įžymus architektas Laurynas Gucevičius. XIX a. blaivybės sąjūdį Palėvenės miestelyje pradėjo vyskupas Motiejus Valančius.  
     
           Svarbių istorinių įvykių minėjimas sulaukė didelio bendruomenės, šventės dalyvių susidomėjimo. Po Šv. Mišių Palėvenės Šv. Domininko bažnyčioje, Anykščių kamerinio choro „Salve Cantus“ koncertinės programos metu skambėjo vyskupo Antano Baranausko ir 1863-iųjų metų sukilėlių giesmės. Karybos paveldo klubo „Kauno pavieto laisvieji šauliai“ nariai atkūrė 1863-iųjų metų sukilėlių stovyklavietę, Anykščių kultūros centro istorinių šokių studijos „Baltoji pavana“ šokėjai supažindino su renesanso epochos šokių kultūra. Vyko dokumentinio filmo „Paberžė – nepaklusniųjų lizdas“ premjera (režisierius Tadeušas Bistramas).   
   
          Istorijos metraštį rašome kiekvieną dieną, tad prisimindami, gerbdami, saugodami praeities laiką kuriame ir šių dienų Lietuvą.

 Renginio organizatoriai

(Renginio nuotraukas maloniai prašome peržvelgti Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimo svetainėje lbkslietuva.eu)

 

 



                                                  Lietuvos Bajorų KraÅ¡tų Susivienijimas

  Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimo bajorystės pripažinimo aktų įteikimo

iškilmės Kaune

Istorinėje Lietuvos vietoje – srauniųjų versmių - Nemuno ir Neries santakoje Kaune, saulėtą 2019-ųjų liepos 14 d. susibūrė Lietuvos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinės praeities paveldo puoselėtojai. Asociacijos Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimas  nariai – Kauno apskrities bajorų draugija (vadė Kristina Giedraitienė), LBKS Klaipėdos krašto bajorų draugija (vadas Antanas Sirtautas), LBKS Panevėžio apskrities skyrius (vadas Egidijus Matulevičius) 2019-aisiais metais minėdami 25-ąsias šių organizacijų įkūrimo metines, pakvietė Lietuvos bajorų palikuonis į iškilmingą renginį, kurio metu buvo prisimintos iškilios istorinės sukaktys – sutarties tarp Lietuvos ir Haličo-Voluinės kunigaikščių ir pirmojo Žemaitijos vardo paminėjimo (1219 m.) 800-osios metinės., Žalgirio mūšio pergalė 1410 m.

Šventės pradžioje nuaidėjo karybos paveldo klubo „Kauno pavieto laisvieji šauliai” atliktos iškilmingos pabūklų salvės, skirtos Lietuvai, Lietuvos bajorų kraštų susivienijimui, Žalgirio mūšio pergalei pagerbti. Prie paminklo „Laisvės karys“ būriavosi iš visos Lietuvos atvykę bajoriškų giminių palikuonys su giminių vėliavomis, iškilmingos eisenos pradžią į XV a. gotikos architektūros perlu vadinamą Šv. Jurgio Kankinio bažnyčią skelbė Vilniaus pučiamųjų medžioklinių ragų klubo maršas, lydėjo renesanso epochos istorinių šokių studijos nariai, jungėsi gausus būrys šventės dalyvių, miesto svečių.

Po Šv. Mišių Šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje vyko iškilminga Bajorystės pripažinimo aktų įteikimo bajorų palikuonims ceremonija. Sveikinimo kalboje Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo vadas Egidijus Matulevičius priminė bajorijos istoriją, garbingo paveldo išsaugojimo, puoselėjimo ir perdavimo ateities kartoms prasmę; teisingumo, kilnumo, pareigos jausmo – amžinųjų vertybių, įprasminančių šeimos, giminės, tautos būtį amžių tėkmėje, svarbą.

Po iškilmingų apeigų, kurių metu buvo šventinama Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo vėliava, prasidėjo Bajorystės pripažinimo aktų įteikimo šventė. Ceremonijos vadovas Kęstutis Kazimieras Ignatavičius lotynų ir lietuvių kalbomis paskelbė Bajorystės pripažinimo akto tekstą, 39 bajorų palikuonims iškilmingai įteikti dokumentai. Aš, Lietuvos bajoras, gerbdamas tėvų ir protėvių šventą atminimą, mūsų bajorijos istoriją, kultūrą ir tradicijas, visų akivaizdoje Lietuvių tautai ir Lietuvos valstybei prisiekiu(...) visur ir visada būti kilniu ir garbingu piliečiu (...) aidėjo bajorų priesaikos žodžiai.

Šventė kėlėsi į nuostabų Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios vidinį kiemelį – Istorinio šokio studijos narių teatralizuotas meninis pasirodymas renginio dalyvius pakvietė kelionei po Renesanso laikų Italiją, Ispaniją, priminė, jog ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dvaruose šokiai buvo neatsiejama kultūrinio gyvenimo dalis.

Dar ilgai netilo malonūs pašnekesiai, pasidalijimai šventės akimirkomis, puikia bendrystės nuotaika. Tebus vienybės jausmas didžiai prasmingas, suburiantis kilniems  darbams Lietuvos bajorijos ir Lietuvos valstybės labui.

 

 Nuoširdžiai dėkojame visiems šventės dalyviams ir partneriams:

Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios gvardijonui, kunigui dr. Sauliui Pauliui Bytautui

Renginio vedančiajam – Kauno Rotušės ceremonmeisteriui Kęstučiui Kazimierui Ignatavičiui

Karybos paveldo klubui „Kauno pavieto laisvieji šauliai” (Kaunas, vadovas Vaidotas Valavičius)

Vilniaus pučiamųjų medžioklinių ragų klubui „Tauro ragai“ (Vilnius, vadovas Vidmantas Lunius)

Anykščių kultūros centro istorinio šokio studijai „Baltoji pavana“ (Anykščiai, vadovė Jūratė Uselienė)

Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centrui (Kaunas, vadovas Valdas Kubilius)

Šventės nuotraukų autoriams - p. Daivai Matulevičienei, p. Audriui Sabui 

 (Filmuota medžiaga  - Lietuvos bajorų kraštų Susivienijimo svetainėje lbkslietuva.eu)

Renginio organizatoriai    


 
    2019 m. gegužės 30 dieną (ketvirtadienį) 18 val. LK Kauno įgulos karininkų ramovės Kunigaikščių menėje susirinkimo metu išklausytos puikios paskaitos istorine tematika:
 Pranešimą apie Lietuvos muzikos patriarchą kompozitorių Juozą Naujalį (1869-1934) "Juozo Naujalio genealogija" skaitė Naujalių giminės genealogijos tyrėjas, genealoginės schemos sudarytojas Viktoras Trofimišinas. Tai paskaita iš 2019 metais visoje Lietuvoje organizuojamo renginių ciklo, skirto 150-osioms J. Naujalio gimimo metinėms paminėti.  Apie Juozo Naujalio protėvių likimus, brolio Aleksandro Naujalio - žymaus Varšuvos fotografijos meistro, seserų gyvenimo vingius, Juozo Naujalio žmonos Monikos Celestinos  Katerinos von Kryt - kilmingųjų Oginskių, Kontrimavičių giminių palikuonės - nenuilstančios kompozitoriaus bendražygės, visuomenės veikėjos, moterų katalikių draugijos steigėjos ir daugelį kitų įdomių likimų sužinota įtaigaus pasakojimo metu.

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „juozas naujalis“

 Prisiminimais, išlikusia istorine, archyvine medžiaga apie monsinjorą Zenoną Ignatavičių (1908-1975) - prelatą, vieną iš Šv. Kazimiero kolegijos Romoje kūrėjų, tikėjimu ir darbais garsinusį Lietuvos laisvės idėją pasidalino Kauno apskrities bajorų draugijos tarybos narys Kęstutis Ignatavičius. 2019 m. gegužės mėn. Vilkijoje - monsinjoro Zenono Ignatavičiaus gimtinėje, įprasmintas jo atminimas - atidengta paminklinė atminimo lenta prie Ignatavičių šeimos namo. Pranešimo autorius perskaitė ištraukas iš monsinjoro Z. Ignatavičiaus dienoraščių, pervertėme bibliografine retenybe tapusios knygos puslapius.

monsinjoras

 

Prisiminimų knyga, pagal prelato Z. Ignatavičiaus dienoraščius

 
Susirinkimo metu aplodismentų sulaukė Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos mokinių styginių kvartetas. Skambėjo J. Naujalio "Svajonė", Žako Fereolio trio G dur, taip pat jaunos kompozitorės Klaudijos Kuzaitės kompozicija J. Naujaliui atminti "Vadink mane tėvyne".  (Mokytoja Ilona Klusaitė).
 
Vakaronės metu jubiliejaus proga sveikinome Draugijos narį Romualdą Jakubonį (herbas Dryja), linkėdami prasmingų, gražių metų.
 
Artėjanti vasara suburs naujiems renginiams, maloniai kviečiame dalyvauti!
 
 
Pagarbiai, KABD  Vadė    Kristina Giedraitienė
 
 
             
    

 

 


 

  2019 m. gegužės 9 d. LK Kauno įgulos karininkų ramovėje įvyko Kauno apskrities bajorų draugijos (KABD) tarybos posėdis. Dalyvavo 11 tarybos narių. 
 
 Svarstyti klausimai:
  • KABD legitimacijų komisijos posėdžio išvadų, dėl duomenų, pateiktų bajoriškai kilmei patvirtinti, aptarimas.

Legitimacijų komisijos pirmininkas Artūras Rukas Daujotis, narė Alicija Burbienė supažindino su Legitimacijų komisijos posėdžio išvadomis. Kanclerė Jovita Antanaitienė informavo apie aštuonių jau legitimuotų asmenų prašymus tapti Draugijos nariais.

 NUTARTA : Pritarti KABD Legitimacijų komisijos išvadoms, toliau bylas pateikiant nagrinėjimui Lietuvos bajorų kraštų sąjungos Legitimacijų tarybai.

 

  • Aptartos KABD Legitimacijų komisijos veiklos gairės Asociacijoje „Lietuvos Bajorų Kraštų Sąjunga“. Svarstytas Legitimacijų tarybos įsteigimas.

 NUTARTA : Pritarti.

 

  • Supažindinta su Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos reikalavimais asmens duomenų apsaugai užtikrinti. Svarstytas duomenų tvarkymo, saugojimo pobūdis, asmens, atsakingo už duomenų apsaugą skyrimas.

 NUTARTA : KABD tarybos vardu kreiptis į buvusią KABD Legitimacijų komisijos pirmininkę A. Gudžinskienę dėl Draugijos narių asmens bylų perdavimo KABD Legitimacijų komisijai.

  • Vyko diskusijos.
 

   KABD Vadė                  Kristina Giedraitienė

 


 

   2019 m. balandžio 25 d. LK Kauno įgulos karininkų ramovės Kunigaikščių menėje įvyko Kauno apskrities bajorų draugijos narių susirinkimas. Dalyvavo 30 draugijos narių.

 
        Kviestinis svečias iš LDK Valdovų rūmų - mokslinių tyrimų centro administratorius, vyresnysis muziejininkas Eimantas Gudas skaitė pranešimą tema: "Lietuvos didžiųjų kunigaikščių ir Lietuvos aukštosios aristokratijos vedybinė politika: endogamija ir už jos ribų" . Įtaigus, gausiai iliustruotas pasakojimas aprėpė XIII - XVIII a. LDK didikų, jų įpėdinių vedybinius ryšius su žymiausiomis to meto Europos valdančiosiomis dinastijomis - Riurikaičių, Piastų, Habsburgų, Vitelsbachų, Burbonų ir kt. Apžvelgti Europos monarchų dinastijų giminystės ryšiai su LDK aukštosios aristokratijos atstovais, iki mūsų dienų išlikę herbiniai ženklai architektūroje, dailėje, rašytiniuose šaltiniuose. Lektorius mielai atsakė į klausytojus dominusius klausimus, vyko diskusijos.
 
           Susirinkimo metu KABD Legitimacijų komisijos pirmininkas A. Rukas Daujotis supažindino su įvykusio Legitimacijų komisijos posėdžio išvadomis. Patvirtinta, kad buvo peržiūrėtos pretendentų bajorystės kilmei įrodyti bylos, 7 asmenų bylų duomenys atitinka Legitimacijų komisijos numatytus reikalavimus bajoriškai giminės kilmei patvirtinti. 
 
             Vakaro eigoje sveikinome garbingas jubiliejines sukaktis mininčius draugijos narius - 
 
                               p. Liudviką Krisiukėnienę (H. Swienczyc),
                               p. Adą Andriuškevičienę (H. Leliwa),
                               p. Gretą Korsakovienę (H. Lubicz),
                               p. Valeriją Petrušonienę (H. Dragomir).
 
          Džiaugiamės ir dėkojame mieloms jubilijatėms už nuoširdumą, prasmingą veiklą, išsaugant ir puoselėjant bajoriškas tradicijas. 
 
                  Šventinis vakaras subūrė mieliems pašnekesiams, artimiausiems planams aptarti.
 
 
KABD  Vadė                                    Kristina Giedraitienė
 
 
 
 
                    

     2019 m. kovo mėn. 28 d. LK Kauno įgulos karininkų ramovėje įvyko Kauno apskrities bajorų draugijos susirinkimas. Dalyvavo 36 draugijos nariai.

Susirinkimo pradžioje Lietuvos kariuomenės ats. mjr. Gediminas Reutas pasidalijo įžvalgomis apie istorinės praeities, savųjų šaknų, papročių, kultūros išsaugojimo svarbą. Istorinių įvykių verpetuose stiprybės, tikėjimo, vilties teikė malda, iš kartos į kartą perduodamas protėvių tautinės pagarbos kodas, užrašytas branginamose lietuvių liaudies dainose. Meilės tautai, valstybei, pasiaukojimo ir dėmesingumo ženklas - okupuotoje Lietuvoje 1949 m. vasario 16 d. aštuonių partizaninės kovos vadų pasirašyta Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos Deklaracija. Prasminga jungtis - po ketverių dešimtmečių kilusi Sąjūdžio banga, daugelio pasišventusiųjų darbu lėmusi Nepriklausomybę. 

Susirinkimo metu padėkojome vadui Algirdui Prekeriui už ilgametį nuoširdų, vienijantį, tolerantišką  Kauno bajorų atstovavimą. Naujai išrinkta vadovė Kristina Giedraitienė apžvelgė KABD aktualias temas, veiklą steigiamoje Lietuvos bajorų kraštų sąjungoje, pažymint visų bajorus vienijančių organizacijų lygiateisiško atstovavimo esmę. Numatytas renginių planas 2019 metams, diskusijos, paskaitos, knygų pristatymai, išvykos. Bajorijos vardo garsinimas, dalyvavimas prasminguose visuomeniniuose renginiuose, labdaros, švietėjiškos veiklos motyvas turėtų tapti istorinę atmintį ir tapatybę išsaugojusios bajorų bendruomenės veiklos prioritetu. 

Dėkoju visiems bajorams už malonų, draugišką vakarą, gausias vaišes.

Vadė            Kristina Giedraitienė

Renginio akimirkos 
 
 

 

 

   2019 m. kovo  mėn.  13 d. įvyko Kauno apskrities bajorų draugijos Tarybos posėdis.

Posėdyje  dalyvavo 15  Tarybos narių. 

 

 Posėdžio metu svarstyti klausimai: 

 

  1.  Jungimasis į naujai kuriamas Lietuvos bajorų organizacijas. 

Apsvarstyta paskutinė naujai kuriamos Lietuvos Bajorų Karališkosios Sąjungos  Įstatų versija. Kadangi šiuose Įstatuose nebuvo pakeisti labiausiai ginčytini teiginiai iškelti Vilniaus susitikime, nuspręsta  šių Įstatų toliau nenagrinėti.

 Pateikti  naujai kuriamos Lietuvos Bajorų Kraštų Sąjungos Įstatai .Įvertinus kai kurias Tarybos narių pastabas buvo, nuspręsta sudaryti keturių Tarybos narių derybinę grupę tolimesniam šių Įstatų tobulinimui ir pritarta mūsų Draugijos jungimuisi į šią organizaciją. Už tai balsavo 14 Tarybos narių. 

  NUTARTA:  Pritarti Kauno apskrities bajorų draugijos jungimuisi į Lietuvos     Bajorų Kraštų Sąjungą. Patvirtinti Draugijos derybinės grupės sudėti – Kristina Giedraitienė, Algirdas Prekeris, Artūras Rukas Daujotis ir Audrius Sabas.

 

   2.  Tarybai  įteiktas Algirdo Prekerio pareiškimas su prašymu atleisti jį iš Draugijos Vado pareigų. Taryba patenkino  prašymą. Už tai balsavo 15 Tarybos narių. 

       NUTARTA : Patenkinti Algirdo Prekerio prašymą atleisti jį iš Draugijos vado  pareigų.

 

   3.  Tarybai  pristatyta  Kristinos Giedraitienės kandidatūra užimti Vado pareigas iki eilinio rinkiminio Seimelio. Kandidatė pristatė  artimiausius planuojamus darbus  Draugijoje. Už jos patvirtinimą Vado pareigose balsavo 15 Tarybos narių. 

      NUTARTA: Patvirtinti Kristiną Giedraitienę eiti Draugijos vado pareigas iki eilinio rinkiminio Seimelio.

 

   4.  Svarstyta, kokių žingsnių reikia imtis, norint atgauti Kauno apskrities bajorų draugijos archyvines bylas ir legitimacijos dokumentus . 

      NUTARTA: Pavesta šį klausimą spręsti K. Giedraitienei ir A. Rukui.

 

      Vadė                        Kristina Giedraitienė  

 


  2019 m . vasario  mėn.  28 d.  vyko Kauno apskrities bajorų draugijos mėnesinis susirinkimas,  kuriame dalyvavo 38  Kauno bajorai.. Susirinkimo pradžioje pasiklausėme trumpo  pianistės koncerto. Po to bajorai A. Rukas, A. Sabas ir A. Verbickas informavo apie Lietuvos bajorų susirinkimo Vilniuje eigą ir rezultatus. Buvo išklausyta informacija apie susitikimą su LBKKS vadovybe. Svarstytos tolimesnio bendradarbiavimo  galimybės su įvairiomis Lietuvos bajorų organizacijomis.

         Artūras Rukas Daujotis supažindino su naujai išleista knyga  "Geležinė knyga" apie Jotvingių ordiną.
         Po susirinkimo pabendravome prie kavos puodelio ir bajorių paruoštų vaišių. 
 

      Vadas        Algirdas Prekeris 

 
 
    2019 m. sausio 31 d.    Kauno Karininkų  Ramovėje įvyko Draugijos narių susirinkimas, kuriame dalyvavo 20 Kauno krašto bajorų. Išklausyta informacija apie dabartinę LBKS padėtį . Atviroje diskusijoje buvo aptarti tolimesni mūsų  žingsniai bendraujant su kitomis Lietuvos bajorų organizacijomis. 
             Bajorių  Kristinos Giedraitienės ir  Liudvikos Krisiukėnienės   paruošti sumuštiniai,  kibinai ir karšta kava padėjo  sukurti jaukią  aplinką bendraujant po oficialiosios dalies. 
 
Vadas     Algirdas Prekeris
 
    2019 m sausio 12 d.  Kauno įgulos karininkų ramovės Kunigaikščių menėje įvyko pokylis skirtas Naujųjų Metų ir Trijų karalių šventėms pažymėti. Šventėje dalyvavo 52 Kauno krašto bajorai. Svečiams grojo bajoras K. Paulaitis su nepakartojamo balso soliste.  Pokylio  metu šventinę vakarienę mums pateikė kavinė  "SAVIOLA". Malonu buvo matyti frakais pasipuošusius bajorus ir žavias bajores besisukančius šokio ritmu. 
          Dėkoju bajorams A. Sabui, J. Antanaitienei, L. Krisiukėnienei, G. Korsakovienei ir visiems bajorams sukūrusiems mums šią gražią šventę.

 Vadas     Algirdas Prekeris 
 

      Š.m. gruodžio mėn. 29 d.  12 val.  Kauno įgulos karininkų ramovės Didžiojoje salėje vyko       Kalėdinė eglutė, kurioje  dalyvavo 23 jaunieji bajorai. Vaikus linksmino ir dovanas dalino Kalėdų Senelis. 
             Labai dėkingi bajorei Liudai Markauskienei ir jos sūnui Andriui už jų darbą organizuojant šį renginį.
 
 Vadas     Algirdas Prekeris 
 

   Š.m  .  lapkričio   mėn.  29 d. (ketvirtadienį) vyko Kauno apskrities bajorų draugijos mėnesinis susirinkimas.Susirinkime, skirtame paminėti Lietuvos kariuomenės šimto metų jubiliejų, dalyvavo 23 Kauno bajorai.

Susirinkime:

 1. Karo muziejaus direktoriaus pavaduotojo istoriko Arvydo Pociūno paskaita apie pirmuosius Lietuvos kariuomenės kūrimo žingsnius. Jis pagarsino kelis naujai rastus dokumentus iš to laikotarpio, kurie leido suprasti kokiu sudėtingu laikotarpiu tada gyveno Lietuva.  

  2. Kauno karininkų Ramovės vadovo pulkininko Gedimino Macijausko atsiminimai dviejų jo misijų Afganistane. Įspūdžiai apie to krašto gyventojus, tarnybos draugus, įdomesni momentai iš karinio gyvenimo parodė koks sudėtinga tarnyba lydi mūsų karius. 

   3. Trumpa suneštinė vakarienė. 

 Vadas     Algirdas Prekeris 

 
    Spalio   mėn.  25 d. (ketvirtadienį) vyko Kauno apskrities bajorų draugijos mėnesinis susirinkimas. Susirinkime, kuris skirtas paminėti artėjančias Vėlines ir mirusius mūsų bajorus, dalyvavo 25 Kauno bajorai.
 Susirinkime:
Smuikininkės Lijanos Žiedelytės koncertas.
Bajoro Artūro Ruko Daujočio atsiminimai apie pirmuosius mūsų Draugijos bajorus.
Bajoro Kęstučio Ignatavičiaus pasisakymas.
Kapeliono Sauliaus Bytauto vedama bendra malda.

Vadas Algirdas Prekeris 

 


 

    2018-09-27 Karininkų Ramovėje įvyko tradicinis bajorų susirinkimas, kuriame dalyvavo 25 Draugijos nariai. Pagerbėme a/a Teresės Chmieliauskaitės atminimą, pasidalinome atsiminimais apie popiežiaus apsilankymą Kaune. Taip pat pagerbėme šių metų jubilijatus. Ypatingai buvo pažymėti Kristina Giedraitienė, Liudvika Markauskienė, Zenonas Vaškevičius ir Kęstutis Ignatavičius, kurie ypatingu savo darbu prisideda prie mūsų Draugijos ir visos Lietuvos bajorijos veiklos.  Pasiklausėme Kęstučio Ignatavičiaus muzikos, pabendravome prie vaišių stalo.
 
Vadas Algirdas Prekeris
 
 
 
  2018-08-04 Palevėnes dvaro sąskrydyje dalyvavo 20 Kauno bajorų grupė. Vyko labai įdomus ir turiningas renginys, kurį organizavo Panevėžio bajorai. Dalyvavo apie šimtas visos Lietuvos bajorų. Ypatingai linksmi renginiai buvo suorganizuoti mažiesiems bajorams. Linksma muzika, šokiai, skanus maistas prie bendro stalo, pirtis, maudymasis Lėvenyje tai tik dalis to ką mums siūlė organizatoriai. 
         Labai dėkingas visiems Kauno bajorams už aktyvų dalyvavimą renginyje.

         
 
       Vadas Algirdas Prekeris 
 

 
  2018-05-31 Karininkų ramovėje praėjo tradicinis  bajorų susirinkimas. 
Bajoras Kęstutis Paulaitis pagrojo savo improvizacijų kūrinius. Padiskutavome apie LBKS perspektyvas ir naujos Lietuvos bajorų organizacijos kūrimo galimybes. Bajoras K. Ignatavičius informavo apie VYČIO paminklo statybų pradžią.  Susirinkime dalyvavo 37 bajorai. Pabendravome prie bendrų vaišių stalo.
  
 
 2018-04-26 Karininkų ramovėje įvyko tradicinis Kauno apskrities Bajorų draugijos susirinkimas.
Jo metu išklausėme nuotaikingo Kauno muzikinio teatro styginių kvarteto koncerto skirto artėjančiai Motinos dienai, išklausėme informaciją apie Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą byloje LBKS – Turto bankas, išrinkome delegatus į LBKS Seimą ir aptarėme LBKS senatorių kandidatūras.  
 


 2018-04-26 Karininkų ramovėje įvyko tradicinis Kauno apskrities Bajorų draugijos susirinkimas.

Jo metu išklausėme nuotaikingo Kauno muzikinio teatro styginių kvarteto koncerto skirto artėjančiai Motinos dienai, išklausėme informaciją apie Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą byloje LBKS – Turto bankas, išrinkome delegatus į LBKS Seimą ir aptarėme LBKS senatorių kandidatūras.

 
   Ilgametė VKBS narė p. Birutė Serapinienė balandžio 7d.14 val. maloniai kviečia atvykti į Kauno Karo muziejų ir pasižiūrėti spektaklį "Mano vardas - Lietuva", kuriame ji pati vaidina rašytoją Gabrielę Petkevičaitę-Bitę.     Įėjimas - laivas.
 


2018-03-29 KABD buveinėje, Laisvės al. 39, Kaune įvyko Kauno apskrities Bajorų draugijos Seimelis. Patvirtintos vado ir kanclerės ataskaitos, KABD legitimacijos komisija, nagrinėti kiti darbotvarkėje numatyti klausimai. Atsistatydinus vadui, patvirtintas laikinai vienerius metus iki sekančio KABD Seimelio eisiantis vado pareigas Algirdas Prekeris.


2018-02-24 KABD buveinėje, Laisvės al. 39, Kaune įvyko Kauno apskrities Bajorų draugijos vasario mėnesio susirinkimas ir Lietuvos bei Estijos nepriklausomybės atkūrimo 100-mečių paminėjimas. Skambėjo Lietuvos, Estijos valstybių ir Lietuvos bajorų himnai, išklausėme Estijos Prezidentės Kersti Kaljulaidi sveikinimą, pagrindinį pranešimą "Lietuvos ir Estijos valstybių panašumai ir skirtumai 100-mečio perspektyvoje: faktai ir interpretacijos" skaitė pranešėja Estijos garbės konsulė Lietuvoje prof. habil. dr. Žaneta Simanavičienė. Renginį moderavo Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas dr. Raimundas Kaminskas. Renginio muzikinę programą atliko muzikantas Ignas Lapienis.


2018-01-27 įvyko Šiaulių krašto bajorų pokylis. Šilti žodžiai ir apsikabinimai, gražios dainos ir linksmi šokiai, pavyzdingas dalyvių nuoširdumas. Jausmas lyg būta darnioje šeimoje. Užfiksuotos puikiai praleistos akimirkos. Šiaulių krašto bajorai visada laukiami Kauno krašto bajorų renginiuose! Daugiau nuotraukų


2018-01-25 KABD buveinėje, adresu Laisvės al. 39-4, Kaune įvyko Kauno bajorų susirinkimas. Pranešimą įdomia tema dėstė Lietuvos - Suomijos draugijos Kauno skyriaus koordinatorius Romualdas Povilaitis, bajorė Marija Aldona Ivaškevičiūtė - Blažienė perskaitė patriotiškas eiles Vasario 16-osios proga, o jaunosios bajoraitės Patricija ir Lukrecija Zalieckaitės papasakojo apie savo bajorišką giminę ir herbą. Taip pat skambėjo akordeono muzika ir lietuviškos tautinės dainos. Prie vaišių stalo bajorai pasidalino įspūdžiais ir įvairiomis idėjomis.


2017-01-12 Kauno apskrities Bajorų draugija prisijungė prie Tarptautinė komisijos  nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti, organizuojamos pilietinė iniciatyvos "Atmintis gyva, nes liudija", kuri skirta Laisvės dienai ir Lietuvos piliečių vienybės pergalei prieš agresorių atminti. 

Uždegtos žvakutės KABD ramovėje ir prisiminti Lietuvos didvyriai. 2017-01-12 KABD atstovas, vyriausiasis vėliavininkas Romualdas Jakubonis  dalyvavo LR Seime vykusiame renginyje.


2018-01-09 Kaune esančiame Istorinės Prezidentūros sodelyje buvo paminėtos pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos 74-osios žūties metinės. Minėjimo pradžioje buvo sugiedotas Lietuvos valstybės himnas. Renginio metu dr. Raimundas Kaminskas priminė minėjimo dalyviams, kad 2018-ieji - Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metai ir  pristatė iš Vaclovo Šliogerio knygos „Antanas Smetona: žmogus ir valstybininkas" nuotrauką ir jos aprašymą  apie prezidento laidotuves 1944 m. sausio 13 d. JAV. Savo mintimis apie pirmąjį prezidentą A. Smetoną dalijosi prezidento brolio Motiejaus vaikaitė Sigutė Smetonaitė-Petrauskienė, istorikė dr. Ingrida Jakubavičienė, prof. Arimantas Dumčius, inžinierius Romualdas Jakubonis. Minėjime dalyvavo Lietuvos sporto muziejaus direktorius Pranas Majauskas, LŠS Vytauto Didžiojo 2-osios rinktinės 202-osios kuopos vadas Julius Proškus, Lietuvos atsargos karininkų sąjungos, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos, Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos/skyriaus bei Kauno apskrities Bajorų draugijos nariai, Kauno A. Smetonos gimnazijos mokiniai ir mokytojai. Minėjimo pabaigoje prie skulptoriaus Alfonso Vauros  sukurto paminklo Prezidentui A. Smetonai sužibo žvakių liepsnos, buvo padėta gėlių. Straipsnis AIDAS.LT


2018-01-07 įvyko Kauno apskrities Bajorų draugijos, LDK Atmintis organizacijų, Šv. Adalberto Riterių ordino ir LDK ponų tarybos bendras šventinis renginys, Kauno Šv. Jurgio bažnyčioje ir restorane "Miesto sodas. Bažnyčioje po Šv. Mišių organizacijos vadovai pasirašė Koalicinės bendradarbiavimo deklaracijos ir sutarties priedą dėl šio labdaringo renginio programos. Vyko iškilmingas naujų narių priėmimas į LDK istorinį paveldą puoselėjančias organizacijas ir apdovanojimai. Restorane bajoras Kazys Strazdauskas ir smuikininkė Lijana Žiedelytė, pianistė Loreta Haidari atliko poetinę muzikinę programą "Pamiršto dvaro melodijos". Dainų atlikėja bajorė Violeta Vasiliauskienė džiugino susirinkusius puikiais romansais, dainuojamąja poezija. Prasmingais žodžiais buvo pasveikinti jubiliatai, įteikti padėkos raštai. Paramos loterijos organizatorė KABD ir LGHD tarybos narė Kristina Giedraitienė papasakojo apie šv. Pranciškaus (saleziečių) draugijos istoriją ir jų veiklą Lietuvoje. Renginio dalyviai aktyviai pirko loterijos bilietus, o visos surinktos lėšos skirtos seserų saleziečių globojamo Palemono vaikų dienos centro veiklai paremti. Laimingieji rėmėjai gavo vertingus prizus, kuriuos loterijai aukojo žinoma menininkė Giedrė Bulotaitė - Jurkūnienė, tekstilininkė Gertrūda Kliučinskienė, Giedraičių šeima, dailininkas Anatolijus Michailovas, knygų apie Lietuvos dvarus autorė Ingrida Semaškaitė. Renginio video 


2018-01-01 Lietuvos vėliavos dienos paminėjimas (aštuntąjį kartą) vyko Kauno šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje, kurį organizavo Kovo 11-osios gatvės bendrija kartu su Lietuvos sąjūdžio Kauno taryba, Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Kauno apskrities Bajorų draugija, bei LŠS Vytauto Didžiojo 2-osios rinktinės šauliais. Po šv. Mišių Kauno Šv. Jurgio konvento gvardijonas dr. kun. Paulius Saulius Bytautas OFM pašventino Lietuvos trispalves.

Prieš 99-erius metus, 1919 metų sausio 1 d. Vilniuje Gedimino pilies bokšte Lietuvos trispalvę kaip laisvos Lietuvos simbolį pirmą kartą iškėlė Lietuvos savanorių būrys vadovaujamas karininko Kazimiero Škirpos. Saugokime ir gerbkime Lietuvos trispalvę!


Numatoma veikla

2018 METŲ KABD PROGRAMA


2017-12-30 Kauno valstybiniame lėlių teatre susirinko gausus Kauno bajorų vaikučių būrys į Kalėdinę šventę - spektaklį "Sniego senio sapnas". Šventėje apsilankė ir Kalėdų senis, kuris įdomiu žaidimu išjudino ne tik vaikučius, bet ir juos atlydėjusius šeimos narius, bajorus.


2017-12-18 Kauno rotušėje vyko diskusija, kurią inicijavo projektas "LT 1918", pavadinimu "Šimtmečio tiltas: pokalbiai apie Lietuvą". Pokalbio metu buvo koncentruojamasi į dvi temas: išeivijos veikla atkuriant Lietuvos valstybę ir diplomatinės pastangos įtvirtinant Lietuvos interesus. Pokalbyje dalyvavo Rimas Bružas (režisierius, žurnalistas), prof. Liudas Mažylis, Kotryna Stankutė-Jaščemskienė (Global Lithuanian Leaders vadovė), Marijus Petrušonis (Lietuvos URM diplomatas), Kauno bajorai ir kiti svečiai.


2017-12-18 prie pastato K. Donelaičio g. 52, Kaune įvyko paminklo Algirdui Juliui Greimi (1917-1992) atidengimo ceremonija, kuriame dalyvavo ir Kauno bajorai. Pirmieji šio paminklo iniciatoriai buvo Lietuvos sąjūdžio Kauno taryba bei prof. R. Kašponis. Apie tai byloja 2014 m. kreipimosi raštas, taip pat publikuotas straipsnis MOKSLOLIETUVA.LT

Pasaulyje žinomas lietuvių kilmės prancūzų kalbininkas, mitologas, vienas iš žymiausių šiuolaikinės semiotikos atstovų A. J. Greimas 1934-1935 m. studijavo teisę VDU, 1936-1939 m. kalbotyrą Grenoblio universitete. Grįžęs į Lietuvą 1939 m. atliko karinę tarnybą ir 1940 m. tapo atsargos leitenantu, 1940-1944 m. gyveno Šiauliuose, mokytojavo Mergaičių gimnazijoje ir Prekybos institute. Jis buvo Tautinės lietuvių studentų korporacijos Neo-Lithuania narys ir priklausė Šaulių (LŠS) kultūrininkų būreliui. A. J. Greimo 100-osios gimimo metinės yra įtrauktos UNESCO sukakčių sąrašą, todėl ir LR Seimas paskelbė 2017 metus Algirdo Juliaus Greimo metais.


2017-12-16 Kaune Petrašiūnų kapinėse prie kenotafo skirto prof. Augustinui Voldemarui (1883-1942) įvyko jo 75-ųjų mirties metinių paminėjimas. Vėliau paminėjimo dalyviai vyko į A. Panemunę, kur padėjo gėles prie prie dviejų Vyčio Kryžiaus ordinų kavalieriaus Jono Karučio (1900-1943) atminimo lentos J. Staugaičio gatvėje prie namo Nr. 16. Vieša diskusija: "Kokias turėjome istorines pamokas Lietuvai?" vyko Panemunės "Eglėje". Renginį organizavo Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga su Lietuvos sąjūdžio Kauno taryba ir Kovo 11-osios gatvės bendrija. Prie šio renginio prisijungė ir Kauno Kauno apskrities Bajorų draugija.

Tai viena garsiausių politinių asmenybių Lietuvos istorijoje: tarpukariu pirmosios Vyriausybės vadovas, du kartus ėjęs ministro pirmininko, užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrų pareigas, istorijos profesorius, LK kūrėjų savanorių sąjungos garbės narys, radikalus "Geležinio vilko" iniciatorius, kūrėjas ir (1927-1929) faktinis vadas, Kauno šaulių būrio garbės šaulys, Kauno m. savivaldybės tarybos narys, vertėjas ir publicistas. Daugiau apie Prof. Augustiną Voldemarą LRV.LTARCHYVAI.LT.


2017-12-15 Kauno Senamiesčio progimnazijoje įvyko edukacinė popietė istorinės atminties tematika. Renginio pagal projektą "Senamiestis vaikams ir šeimoms" įgyvendinamą lapkričio – gruodžio mėnesiais, organizatorius Kauno Senamiesčio draugija (Kauno senamiestis gyvai), partneris Kauno apskrities Bajorų draugija. KABD vadas maloniai pakvietė skaityti pranešimą LGHD ir KABD tarybos narę Kristiną Giedraitienę. Kaip LDK kilmingieji auklėjo, ugdė savo vaikus, kas buvo jų pirmieji mokytojai? Kodėl sūnūs buvo mokomi karybos, o dukterys – pamaldumo ir ekonomikos? Kada rytais prasidėdavo kilmingųjų vaikų pratybos ir kiek trukdavo? Kokie žaislai skatino riterišką kultūrą, kelerių metų amžiaus Kristupo Radvilos sūnus Jonušas gavo dovanų žirgą? Apie visa tai mokiniai sužinojo K. Giedraitienės paskaitoje "Kilmingųjų šeimų vaikų auklėjimas LDK XVI-XVII a. Mokymo įstaigų raida XVII-XIX a. Lietuvoje". Diskusijoje apie mokyklų ir gimnazijų pradžios kūrimą galėję palyginti, ko buvo mokomi jų bendraamžiai prieš tris ar keturis šimtmečius mokiniai stebėjosi, kad anuomet tekę ir lotynų, lenkų k. gramatikos, Antikos veikalų vertimų, oratorystės, kaligrafijos meno, Romos istorijos, fizikos, geografijos mokytis gana jauname amžiuje.
Pasidalijome savomis patirtimis puoselėjant, kuriant šeimų, giminių istorijas. Giminių susibūrimai, saugomos šeimose relikvijos (kai kurios perduodamos muziejams), nuotraukų albumai, senelių ir prosenelių pasakojimai – tai išlikimo istorijos tėkmėje daigas, kuris sudygęs duos gerų vaisių.
Skambant romantiškai F. Šopeno muzikai visi sutarėme, kad ir dabartyje esminė telieka dar XVII a. antroje pusėje LDK teologų, teisininkų ir pedagogų suformuota nuostata – didžiausia pareiga, ruošiant vaikus gyvenimui, tenka šeimai. Pasiklausykime muzikos garsų, bent trumpam primenančių tikrosios aristokratijos jauseną, gyvenimo būdą, kilnumą


2017-12-09 LK Kauno įgulos karininkų ramovėje įvyko Jotvingių kryžiaus riterių ordino 530 m. jubiliejaus šventė, kurią vedė Majoras Donatas Mazurkevičius. Šventinis renginys prasidėjo skambant dūdmaišiui į menę žengiant ordino signatarams. Iškilmingai įnešta ordino vėliava, skambėjo ordino himnas ir obalsis. Sveikinimo žodį tarė ir paskaitą apie "Jotvingių kryžiaus riterių ordino istoriją" skaitė Didysis Magistras Artūras Rukas Daujotis. Renginyje taip pat dalyvavo atstovai iš: Kauno apskrities Bajorų draugijos, LDK ponų tarybos, LDK kilmingųjų susivienijimo, LDK kilmingųjų palikuonių bendrijos, Šv. Adalberto – LDK – riterų ordino, Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos ir kt. LDK Atminties rūmų direktorius Danielius Vervečka nusipelniusiems šio ordino nariams įteikė medalius ir ordinus. Jotvingių kryžiaus riterių ordino kancleris Kauno Šv. Jurgio bažnyčios gvardijonas, Kauno bajoras Br. Saulius Paulius Bytautas paskelbė Didžiojo Magistro Dekretą "Dėl dignitorių skyrimo". Renginyje buvo surengta Ordino istorinė ekspozicija. Po oficialios dalies, vaišių stalą palaimino Br. S. P. Bytautas. Apie ordiną JOTVINGIAI.LT


2017-12-06 Kaune įvyko Suomijos nepriklausomybės 100-mečio minėjimas. 16.30 val. gėlių padėjimas prie Suomijos švedo rašytojo Henrio Parlando (1908–1930) memorialinės lentos, V. Putvinskio g. 64. 17.00 val. Suomijos nepriklausomybės 100-mečio proga Kauno m. savivaldybės Didžiojoje salėje (Laisvės al. 96) vyko: Prof. dr. Valdo Rakučio komentarai apie suomių kino filmą "Žiemos karas", doc. dr. Romualdo Povilaičio pranešimas: SUOMIJOS VALSTYBĖS 100-METIS: FAKTAI IR INTERPRETACIJOS, dr. Raimundo Kaminsko pranešimas VYTIES KRYŽIAUS KAVALIERIAI SUOMIJOS PILIEČIAI IKI 1940 M. 

Kauno apskrities Bajorų draugija šio renginio remėja. Nuotraukos R.  Eidukevičiaus. Straipsnis SUDUVIS.LT


2017-12-02  Kaune Vilijampolėje, buvusiuose I. B. Volfo namuose vyko LDK didžiojo etmono, kunigaikščio Jonušo Radvilos (1612-1655) 405-ojo gimtadienio bei Vilijampolės įkūrimo 365-mečio minėjimas. Prof. Dr. Valdas Rakutis paskaitė pranešimą apie LDK didįjį etmoną, kunigaikštį Jonušą Radvilą 405-ojo gimtadienio proga, Dr. Raimundas Kaminskas apie (laiko) žemėlapius, tapatybės ir atsinaujinimo strategijos paieškas Vilijampolės 365–mečio proga, Tautvilas Rinkevičius pristatė kilnojamą parodą "Vilijampolės herbų projektai ir LDK pinigų koliažai". Kauno apskrities Bajorų draugija padovanojo gimtadienio tortą ir muzikinę programą, savo kūrybos dainas atliko Ignas Lapienis. Plačiau

Renginio partneriai: Lietuvos sąjūdžio Kauno taryba, Etninio paveldo bendruomenė "Kauno Veršva", Kauno apskrities  Bajorų draugija, LŠS Vytauto Didžiojo 2-osios rinktinės 202-oji šaulių kuopa bei p. Valdas Medardas Buinevičius.

Daugiau 2016 - 2017 m. naujienų →[NAUJIENŲ ARCHYVAS][Grįžti↑]

Paskelbti renginius, publikacijas, straipsnius, aprašymus apie bajorišką savo giminės kilmę, istorinius faktus, šiandienos aktualią informaciją galite susisiekus su svetainės administratoriumi. [Kontaktai]

Flag Counter

[NAUJIENŲ ARCHYVAS][Grįžti↑]

Gerbiami bajorai,

 

pasidžiaukime puikaus renginio akimirkomis, kurio organizavime didelius darbus nuveikė mūsų draugijos bajorai

Kristina Giedraitienė ir Saulius Paulius Bytautas OFM.

 

     AČIŪ JIEMS.

 

New layer...

BAJORŲ HIMNAS

Klausytis giedamo Bajorų himno

Himnas

Žodžiai U. Nasvytytės
Muzika K. Mašanausko

Legendom puošiam Mindaugo karūną,
Šlove vadinam Vytauto laikus.
Bajorai ant žirgų skubėjo
Mūšin į Žalgirio laukus.

Jie Lietuvą krauju apgynė,
Lai bus per amžius jiems šlovė !
Šiandieną į gretas sustoję,
Po herbo ženklo vėliava
Senolių priesaiką kartojam -
Tiesa, Orumas ir Garbė.

Mes šių dienų bajorai
Pasekim pavyzdžiu tėvų
Prisiekę puošt darbais Tėvynę
Pridėję ranką prie širdies
Mes Lietuvai žodžius kartojam -
Tiesa, Orumas ir Garbė.

 

 

 

 

 

[Grįžti↑]


 

 

Bajorų svetainės medis

 /Titulinis/ 
/Apie mus        
/Naujienos
/Giminės
/Skelbimai/
/Sveikinimai
/Kontaktai/
/Kelionės/
/Netekome

Kauno Bajorų: /pašto prisijungimas/Yotube paskyra

Facebook paskyros: /Kauno bajorų uždara/Kauno bajorų atvira


Kauno apskrities Bajorų draugijos reklaminis logotipas. Atsisiųskite logotipą čia

Kodas: <a href="http://www.kaunokrastobajorai.lt/" target="_blank"><img src="http://www.kaunokrastobajorai.lt/images/Kauno_bajorai_reklaminis.jpg" border="0" alt="logotipas" width="120" height="60" /></a>           


Svetainės administratoriaus el. p.: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, norint jį peržiūrėti.  

[Grįžti↑]

Subkategorijos

Lapkritis 2019
Pr A T K P Š S
28 29 30 31 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 1

Dabar svetainėje 6 svečių ir narių nėra

Kaunas Nobility Society

MŪSŲ KAUNO APSKRITIES BAJORŲ DRAUGIJA - tai asociacija vienijanti žmones, kurių protėviai buvo bajorai ir yra teisėta Lietuvos bajorystės paveldo perėmėja. Lietuvos bajorija, valdžiusi ir gynusi Lietuvos valstybę, susiformavo daugiau nei prieš 600 metų.

Siekiame populiarinti Lietuvos Karalystės, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Kauno krašto bajorijos istorinį paveldą ir tradicijas.
Savo aktyvioje veikloje diegiame teisingumo, garbės, orumo, kilnumo ir pareigos principus.

Svarbiausia pagarba ir meilė Lietuvos valstybei, tautai, jos istorijai, kalbai, kultūrai, šeimai, krikščioniškosioms vertybėms.

Esame atviri pasiūlymams prisijungti prie pilietinių akcijų, iniciatyvų ir renginių.

Jūs galite asociaciją paremti, visi reikalingi duomenys čia.

III-asis Lietuvos Statutas
(galiojęs 1588 - 1840)

 [Valstybė] [Organizacijos]

[Įm.:Gavyba Statyba Technika 

Finansai Apsauga Sveikata

Kelionės Nakvynė Reginiai

Žiniasklaida   Informatika]

[Mokslas:Institutai Universitetai

Kolegijos Gimnazijos Kita]

logotipas

Logotipo kodas/failas