LBKS Vado Juozo Kamenecko

 Inauguracinė kalba

Kaunas, 2014-07-06, Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena

Mano brangūs Lietuvos bajorai, garbūs svečiai,

Džiugi diena. Simboliška, kad šiandien, pačioje Lietuvos širdyje minint Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, Kauno katedroje įvyko naujai išrinkto Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos vado inauguracijos iškilmės.  Lietuvos bajorų Karališkosios Sąjungos Seimo valia šios dienos paskelbta priesaika man – milžiniška atsakomybė ir įsipareigojimas prieš Jus visus ir mūsų Tėvynę Lietuvą.

Kiekvienas suvokiame, jog jokios priesaikos ir skambūs žodžiai nebus prasmingi, jeigu to nelydės kilnūs ir teisingi darbai.

„Mes, Lietuva“, „Mes, Lietuvos tauta“ – tokiais žodžiais XVI a. rašytiniuose šaltiniuose save įprasmindavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorai.

O  mes kas –bajorų palikuonys?..

Bajorija, nuo ankstyvųjų viduramžių (tame tarpe ir LDK) iki pat moderniųjų laikų Europos visuomenės žemėlapyje te sudariusi vos 1-5 procentus gyventojų, buvo  reikšminga ir įtakinga, dažnai turėjusi lemiamą vaidmenį daugelyje visuomenės gyvenimo sričių: kultūros mecenvimas, istorinio paveldo puoselėjimas, krašto gynyba ir kt.). Bajorai, įgiję politinį autoritetą, dažniausiai dalyvavo valstybės valdyme, vidaus ir užsienio politikos formavime. Galėtų iškilti loginis klausimas – kodėl didžioji dalis bajorų buvo besąlygiškai pasišventę Tėvynei, Kultūrai, amžinųjų Vertybių ir Tautos Tradicijų saugojimui ?..

Manau kad  atsakymą rastume  genetiniame kultūrinio paveldo kode,  kurį formavo kilnumo auklėjimas, dvarų kultūros puoselėjimas, bajoro garbės ir orumo ugdymas.

Toks genetinio ir kultūrinio paveldo derinys  išskyrė juos iš kitų, teikė gebėjimų ir galimybių ginti šalį, vadovauti kariuomenei ir ūkio valdymui, legitimavo jų teises į turtą ir garbę.

Koks Bajoras yra ir turėtų būti šiandien? Kur turėtumėme nukreipti savo pastangas?

Lietuvos bajorų karališkosios sąjungoje  pirminė mano paskata, siekiant LBKS vado pareigų buvo - sutikti garbingai eiti LBKS vado pareigas, tiesiog išlaikyti LBKS. Jei atsimename netolimą LBKS istoriją,  buvo keliamas  minimalus uždavinys - oriai likviduotis ar reformuotis kitokiomis formomis. Tačiau noriu pasidžiaugti, kad sutikau bendraminčių, kurių yra daug didesnis noras - kad LBKS gyvuotų, stiprėtų, atgimtų naujomis idėjomis ir darbais, ir Lietuvos Bajorai užimtų tinkamą vietą Lietuvos visuomenėje.

Kodėl turiu daug vilties ir tikėjimo, kad galime atkurti, išlaikyti ir perduoti ateities kartoms pažangias bajorų tradicijas? Todėl, kad  tikiu – mes galime sukurti beklasinę įvairialypę Lietuvos visuomenę, vedamą prigimtinėmis vertybėmis, kilnumo  dvasia, kokia buvo ugdomi ir mūsų protėviai. Kalbėdamas apie tai, turiu omenyje: bajorų giminių palikuonys savo buvusias privilegijas (pvz., privilegija apsiginti ir ginti, dalyvauti visuomenės vertybių formavime, gebėti valdyti, užsiimti altruistine, mecenavimo veikla) turėtų skiepyti kiekvieno Lietuvos žmogaus sąmonėje. Privilegija – tai pirmiausia atsakomybė prieš Valstybę, Tautą, savo Giminę ir Šeimą, prieš patį Save – gyventi taip, kad deklaruojama pasaulėžiūra sutaptų su nuveiktais darbais. Aš kviečiu visus bajorus vadovautis šiomis privilegijomis: kurti Lietuvos ateitį, lydimą atsakomybės ir kilnumo dvasios!

Tam visi mes turime šias žmogiškas prielaidas:

Tikėjimas. Turi be išlygų tikėti tuo, ką darai.

Vaizduotė. Turi kuo smulkiausiai įsivaizduoti, kaip atrodys realybė, kai tavo tikslas bus pasiektas ir įsivaizduoti, kad dabar jau yra taip; vaizduotė padeda matyti simbolių reikšmes.

Valia. Turi turėti stiprybės ir ryžto, kad atliekami veiksmai nebūtų beprasmiai – turi įlieti savo jėgos, savo energijos  į projektuojamą tikslą.

Rezultatas = apgalvotas veiksmas+energija+tikėjimas.

LBKS nenumatau imtis radikalių  reformų.  Per 20 metų buvo padėti tvirti Lietuvos bajorų sąjungos demokratinio valdymo pagrindai: sukurtas LBKS statutas, funkcionuojantis bajorų Seimas ir Seimeliai, LBKS Seime renkamas LBKS Vadas,  Senatas, Legitimacijos Taryba, Garbės teismas, Revizijos komisija.

Žinoma, visada yra erdvės tobulėjimui – manau, kartu su teisininkais ir istorikais turėtume tobulinti LBKS Statutą. Yra būtina sureguliuoti santykius su LBKS kraštais (efektyviau koordinuoti ir integruoti kraštų veiklą), reikia daugiau dėmesio skirti apdovanojimų reglamentui, geriau išgryninti legitimacijos tvarką. Viena iš svarbių perspektyvinių LBKS veiklos krypčių – bendros veiklos koordinavimas su kitomis kilmingųjų organizacijomis. Turime ieškoti tai, kas mus vienija, – todėl manau, kad LBKS Lietuvoje galėtų tapti skėtinė visų kilmingųjų organizacijų jungtimi.

Noriu ypač pabrėžti ir LBKS Seimo veiklą – ši  mūsų sąjungos institucija galėtų rinktis dažniau ir spręsti pagrindinius LBKS tikslų strategijos klausimus:

- Kaip ir kiek aktyvūs galėtumėme būti Lietuvos visuomenėje?

- Kaip turėtume reaguoti į Lietuvos visuomenės vystymosi tendencijas (politinė ir saugumo situacija, šeima, valstybės valdymas, kultūros politika ir kt.) ?

Viena iš LBKS strateginių krypčių, kuri bus ir toliau vystoma – tai Lietuvos bajorijos istorijos studijos, švietėjiška, kultūrinė ir leidybinė veikla. Netrukus bus pradėta leisti Lietuvos bajorų knyga, kurios formatas šiuo metu gryninamas Senate. Toliau leidžiamas žurnalas Lietuvos Bajoras. Numatome aktyviai dalyvauti Oršos mūšio 600-ųjų metinių pergalei skirtuose renginiuose, išleisti šiai progai nukaldintą medalį.

LBKS aktyvina ir toliau stiprins ryšius su Lietuvos ir užsienio kilmingųjų organizacijomis: galime pasidžiaugti, kad artėjame prie draugystės ir bendradarbiavimo sutarties pasirašymo su Baltarusijos kilmingaisiais. Yra mezgami kontaktai su Lenkijos bei Ukrainos, kitomis Europos kilmingųjų organizacijomis. Šie žingsniai suteiks papildomas galimybes Lietuvos bajorams bei mūsų ateičiai – LBKS jaunimui susipažinti su europinėmis kilmingųjų tradicijomis.

Visi suvokiame - Bajorija be jaunimo – bajorija be ateities! Todėl noriu atkreipti ypatingą dėmesį į darbą su jaunaisiais bajorais. Tam, kad būtų gyva iniciatyva „...pažadink savyje bajorą!..“, LBKS numatome steigti visuomeninį Lietuvos bajorų Universitetą.

Atskiras klausimas – „miegančiųjų bajorų pažadinimas“. Visi turėtume pamąstyti: kaip aktyvuoti mūsų genetinio – kultūrinio paveldo kodą ?

Norėčiau visus legitimuotus bajorus nuoširdžiai apglėbti ir paprašyti: pasirūpinkime tais, kurie nuošalyje, susiburkime pagal gimines, pagal herbus, pagal šeimas – pakvieskime visus aktyviai dalyvauti LBKS gyvenime, įdedant kiekvienam dalelę savęs. Šiuo klausimu, manau, turėtų būti  plečiamos geneologinės studijos – jau yra laikas garsiau kalbėti apie Genealogijos Instituto įkūrimą.

Apie tai, kad Lietuvos bajorija gyva ir turi perspektyvą, užsimenama mums visiems adresuotame sveikinime, kurį gavau nuo Jos Ekcelencijos LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės LBKS vado inauguracijos proga. Be kita ko sveikinime yra rašoma: „...Šalies vadovė sveikina būsimą Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos vadą ir linki sėkmės puoselėjant Lietuvos istorinį paveldą.“ (2014-06-16)

Kadangi Lietuvos bajorijos istorinis paveldas yra tiesiogiai ar netiesiogiai susietas su aktyviu dalyvavimu valstybės gyvenime, įsitikinęs, kad nuo mūsų, Lietuvos bajorų palikuonių pastangų šiandien ir rytoj priklausys, ar dar po dešimties - dvidešimt metų Lietuvos bajorų vardas bus  minimas kaip mūsų obalsio „Tiesa, Garbė Orumas“ sinonimas.

Ir dar:

- po 20 LBKS veiklos metų LR Seime turime 2 seimo nares bajores (beje, viešnios šiandien pas mus svečiuose: tai –  Dalia Teišerskytė ir Aurelija Stancikienė); bajorus,miesto savivaldos organuose.

- tik nuo mūsų visų pastangų priklausys, ar galime daryti prielaidą, kad dar po 20 metų –turėsime 10-15 LR Seimo narių, o po 40 metų - daugumą LR Seime su šūkiu: „Lietuva  -  beklasinė visuomenė, vedama kilmingumo  dvasia!“.

Noriu garbingai  šiandien, ir ateityje Jums tarti: „Mes – Lietuva!“, „Mes - Lietuvos Tauta!“